Naujausios
Senovinių automobilių fanas
Radviliškietis Laimutis Brunius į naujus automobilius akių per daug neblizgina. Užtat senoviniai automobiliai jį traukia lyg magnetas. Ypač tie, kuriuos perrinko ir prikėlė antram gyvenimui.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Nostalgija „gazikui“
L. Brunius — buvęs Radviliškio rajono vicemeras. Vyras juokiasi: pareigos įsigyti senovinių automobilių jam tikrai nepadėjo. Pirmąją mašiną jis nusipirko dar prieš įklimpdamas į politikos verpetą — maždaug prieš 10 metų, o antrąją — jau iš jo ištrūkęs.
„Pamatęs laikraštyje skelbimą, jog vienas Joniškio ūkininkas parduoda “geros būklės “GAZ-51“ automobilį“, pajutau nostalgiją tokiai pat anų laikų, kai dar dirbau Radviliškio rajono žemės ūkio technikos gamybiniame susivienijime, mašinai. Kiek su ja prasibastyta, kiek dienų praleista ją beremontuojant...“, — jaunystės metus prisiminė retro automobilių gerbėjas.
Nepatingėjo, nuvažiavo į Joniškį, susirado tą ūkininką ir pradėjo derybas: „Aš noriu įsigyti pigiau, jis — parduoti brangiau, tad sulygome per vidurį. Berods, apie 300 litų sumokėjau už “geros būklės važiuojančią mašiną“, kuri tokia buvo tol, kol išvažiavau pro vartus“.
Po penkerių metų jo žvilgsnį vėl užkliudė skelbimas, jog Ignalinoje parduodama 1961 metų laidos geros būklės „Volga-21“. Labiausiai Laimutį sudomino salotinė automobilio spalva. Nuvažiavo pasižiūrėt ir nebegalėjo atsitraukti — grįžo jau su “Volga“.
Tėvui automobilį padėjo prikelti vyresnysis sūnus Vilius. Matydamas jo ir jaunesniojo sūnaus Giedriaus susidomėjimą, po kurio laiko sūnums Laimutis nupirko kitą, 1968 metų laidos, „Volgą-21“. Mėlyną.
Vėliau L. Bruniaus garaže, kuriame be vargo telpa 9 automobiliai, atsirado 1954 metų laidos „Pobeda“, kurią, kainavusią 900 litų, jis parsibogino iš Trakų. Dar vėliau — kita “Pobeda“, 1958 metų laidos. Savo vietą garaže atrado ir sovietinis “viliukas“.
„Draugai Latvijoje užmatė “GAZ-63“. Tai jau dabar kirba mintis lėkti ten“, — juokiasi 47 metų vyras.
Dabartinis L. Bruniaus darbas „Regitros“ valstybinėje įmonėje tiesiogiai susijęs su automobiliais, tačiau užsieniniai, senesni ir naujesni “Regitroje“ registruojami automobiliai jo nedomina, o tokių, kurie traukia jo akį, čia neatvažiuoja. Jų esą reikia ieškoti pačiam.
Brangus žaidimas
Prie pirmojo automobilio — „gazelkos“ — L. Brunius krapštėsi dvejus metus: iš pradžių išardė ją, po to pagal katalogą surinkinėjo, trūkstamų dalių ieškodamas turguose ar pas pažįstamus. Daugiausia reikalingų detalių jam pavyko rasti Rietavo turguje.
„Dar iš senų laikų turiu visų įsigytų automobilių katalogus. Jie man — pirmieji pagalbininkai surenkant išardytas mašinas. Viską darau pagal juos. Jei kataloge yra parodytas toks varžtelis, tai jis tik toks ir turi būti, jei skarda išlankstyta taip, tai ji bus būtent tokia“, — senų automobilių surinkimo subtilybes aiškina retromobilių fanas.
Todėl, anot jo, prikelti automobilį antram gyvenimui užtrunka dvejus ar net trejus metus.
Pasak L. Bruniaus, valandą ar dvi skirti „senukams“ automobiliams nepakanka — jei jau išsiruošia į garažą, tai visai dienai. Žmona jau priprato prie tokių vyro išvykų ir dėl to nebepriekaištauja.
„Ko jai priekaištauti? Juo labiau, kad į šį pomėgį jau įsitraukė ir abu sūnūs, o į retro automobilių renginius visada vykstame visa šeima. Tik kartais mesteli, kad brangiai atseina tas mano žaidimas. O aš jai: nauji automobiliai brangiau kainuotų“, — juokiasi.
L. Brunius skaičiuoja: viena kelionė su šeima į senų automobilių renginį, jei dar ir sūnus vairuoja kurį nors „senuką“, jam kainuoja apie 500 litų. O kur dar automobilių prikėlimas — vien į mėlynąją “Volgą“ sudėta per 6 tūkstančius litų.
Tačiau radviliškietis renginių neatsisako. Dar ir kitų tokį pat pomėgį turinčių radviliškiečių pasikviečia.
Atgaivino autoralį
Pernai Brunių šeima dalyvavo keliuose dideliuose retro automobilininkų susibūrimuose. Patys įsimintiniausi Laimučiui — Gegužės 1-osios šventė Grūto parke, Jūros šventė Klaipėdoje, Varėnoje surengta Grybų šventė. Dalyvauta ir Neringoje vykusioje Joninių šventėje, respublikinėje automobilių fiestoje Kleboniškyje, Burbiškio dvaro renginiuose.
„Renginiuose susitinki su bendraminčiais, pabendrauji. Mūsų susitikimai neapseina be įvairių atrakcijų, sportinių užduočių, rytinės garuojančios sriubos. Smagu“, — šypsosi Laimutis, rodydamas renginių, kuriuose pabuvota, fotonuotraukas.
Į senovinių automobilių parodas, fiestas ir kitus renginius radviliškiečiai dažniausiai vyksta pakviesti Kauno „Retromobile“ klubo aktyvo. Su jais užsimezgęs ryšys išliko iki šiol.
Prieš devynerius metus, kai L. Brunius ėjo vicemero pareigas, jam gimė mintis rajone atgaivinti autoralio varžybas. Idėją palaikė vietos jaunimas, o ir verslininkai tąsyk neatsisakė padėti. Varžybose, vairuodamas „GAZ-51“, dalyvavo ir L. Brunius.
Jo iniciatyva Radviliškyje buvo įrengta ir „bulių“ kautynių trasa. Joje ne kartą kovėsi iš įvairių šalies rajonų suvažiavę “buliai“. Čia irgi sukinėdavosi vicemeras.
Vėliau, L. Bruniui palikus valdžios postą, rajone autoralio varžybos apmirė, vis retesnės tapo ir „bulių“ kautynės.
Laimučio BRUNIAUS asmeninio archyvo nuotr.
TRAUKA: Laimutį Brunių (priekyje) traukte traukia keliasdešimties metų senumo automobiliai. „Senienos“ domina ir abu jo sūnus (stovi už tėčio).
ŽYGIS: Į žygį senoviniais automobiliais išsiruošė radviliškiečių „desantas“. Kairėje — abi Laimučio Bruniaus “Volgos“.
Autorės nuotr.
ATNAUJINIMAS: „Kol iš tokio laužo gimsta atnaujintas automobilis, praeina dveji-treji metai. Darbą apsunkina tai, kad viskas jame turi atitikti katalogo aprašymą, todėl dalių ir detalių ieškome visur: ir Lietuvoje, ir Rusijoje“, — sako Laimutis Brunius (dešinėje). Kairėje — jo sūnus Vilius.
NUMERIAI: Abi Laimučio Bruniaus (kairėje) volgos bei senasis „GAZ-51“ turi modelį atitinkančius numerius. Dešinėje — sūnus Vilius.
„VOLGA“: Laimutis (kairėje) ir Vilius Bruniai į renginius dažniausiai vyksta šiomis “Volgomis“.