Senolį ąžuolą pristato drožėjo kūrinys

Senolį ąžuolą pristato drožėjo kūrinys

Senolį ąžuolą pristato drožėjo kūrinys

Grupelė vyrų susiorganizavo, pasidarbavo, kad važiuojantys Kuršėnų — Luokės keliu iškart atkreiptų dėmesį prie pat jo stovintį senolį Dugnų ąžuolą — gamtos paminklą.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Pravertė parko medis

Vyrai, atvažiavę prie ąžuolo, pirmiausia pašalino ją juosusią sukrypusią, sutręšusią tvorą ir ėmėsi statyti, įbetonuoti puošnią medinę nuorodą. Ją išdrožinėjo tokiems darbams gabus dirvonėniškis Vladas Sutkus. Nuorodoje — po išpjaustinėtu stogeliu, prie gilių sutūpę paukščiai.

Nuoroda padaryta iš Paežerių parko liepos. Antanas Venckus, Raudėnų seniūnijos vadovas, V. Sutkui pasiūlė ką nors naudingo iš jos, gulėjusios nuvirtusios, padaryti. Paežerių girininkijos darbuotojai drožėjui į namus atvežė kitos šiam sumanymui reikalingos medienos.

„Meno kūrinys. O juk būtume sukūrenę“, — apie drožėjo darbą iš išvirtusios liepos linksmai kalbėjo A. Venckus.

Šiaurinėje ąžuolo pusėje yra nemenka drevė. Joje susilaikanti drėgmė pūdo senolį.

Pasitarę vyrai nusprendė, jog čia nedelsiant reikia padaryti stoginę, kad jau šią žiemą į drevę nepripustytų. Šio darbo pasisiūlė imtis V. Sutkus, seniūnas žadėjo padėti mediena.

Numatoma ąžuolą aptverti nauja tvorele.

Pastatę nuorodą, V. Sutkus, Paežerių girininkijos girininkas Eimontas Alsys, A. Venckus ir kiti talkininkai ėmėsi pjauti ir nešti į krūvą menkaverčius medelius, kad atvažiuojantys nuo Kuršėnų iš tolo galėtų grožėtis galiūnu ir tuo, kas padaryta prie jo.

V. Sutkus užsiminė, kad būtų gerai prie ąžuolo pastatyti ir stendą, kuriame atvažiavusiems būtų pateikiama informacija apie šį gamtos paminklą. Tikimasi, kad ją surinkti padės žmonės, iš praeities atėjusius pasakojimus saugantys atmintyje.

Šimtametis

Dugnų ąžuolas, augantis toliau nuo kitų medžių, yra 28 metrų aukščio, kamieno apimtis — 5,6 metro.

Spėjama, kad caro laikais medžio drevėje buvo slepiamos uždraustos knygos.

Kadaise čia buvo keletas sodybų. Ąžuolas auga Viktoro Beconio žemėje.

Dirvonėnuose gyvenančio aštuoniasdešimtmečio Vaclovo Keliuočio vaikystė prabėgo Lapkasių kaime, netoli Dugnų ąžuolo. „Ąžuolas dabar yra toks, koks ir tada, kai vaikas buvau. Jau nesikeičia“, — sako jis, manantis, kad senoliui jau 500 — 600 metų.

Jame buvo apsigyvenusios bitės, bet jos išsilaikė čia neilgai — kažkas išvijo ugnimi.

Jau sovietiniais laikais medyje kažkas įrengė koplytėlę. Ji, įkelta neaukštai, lengvai pasiekiama, du ar tris kartus buvo nuplėšta. Vėliau aukščiau įkelto kryžiaus piktavaliai jau nebepasiekė.

MEISTRAS: Vladas Sutkus aplinkinius nustebina jau nebe pirmu drožybos kūriniu. 

 

TALKA: Prie Dugnų ąžuolo darbavosi būrelis vyrų.

SENOLIS: Dugnų ąžuolas pripažintas gamtos paminklu.

Autoriaus nuotr.