Naujausios
Šeduvis žinomas ir Afrikoje
Radviliškio rajone, Šeduvoje, gyvenantis Paulius Beirutas niekada nesilankė egzotiškose Indonezijos salose, Afrikoje ar Ramiojo vandenyno salynuose, tačiau ir ten jis turi pažįstamų. Jį pažįsta ne iš matymo, o iš šaukinio LY2R. Mėgėjišku radiju užsiimantis vyras pažintis skaičiuoja tūkstančiais.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Jaunystės pomėgis
Paulius radiotechnika susidomėjo dar mokykloje. Jaunuolis gana greitai perprato radijo silpnąsias vietas, pats mokėdavo sutaisyti, kažką naujo padaryti.
Pradėjęs dirbti tuo metu garsioje „Tauro“ televizorių gamykloje Šiauliuose, Paulius galutinai užsikrėtė radijo hobiu.
„Gamykloje tuo metu dirbo keletas radijo mėgėjų. Dažnai matydavau, kaip jie dirba eteryje, kaip dalyvauja varžybose, kaip gaminasi reikalingą aparatūrą. Tai mane tiesiog užvesdavo“, — prisimena Paulius savo pirmuosius radijo mėgėjo įspūdžius.
Tuo metu tokios radijo aparatūros, kokią dabar turi radijo mėgėjai, nebuvo. Dažniausiai būdavo pačių pasigamintos ar senos, kariškių jau nenaudojamos, radijo stotelės. Geresnes turėjo tik Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti klubai, kuriems ir priklausė visi radijo mėgėjai. Kitaip negalėdavai gauti reikalingų leidimų išeiti į eterį, nes viską sekdavo KGB akis.
Paulius gerai prisimena savo pirmąjį ryšį: „Tada daugelis radijo mėgėjų dirbo ultratrumpųjų bangų (UTB) diapazone. Šiomis bangomis signalas labai slopinamas ir sklinda žemės paviršiumi labai netoli. Tad mano pirmasis ryšys buvo su radijo mėgėju iš Linkuvos. Po kelerių metų gavau leidimą dirbti ir trumpųjų bangų ruože. Atsirado galimybė užmegzti radijo ryšius su tolimesnių kraštų trumpabangininkais“.
Po komandiruočių Rusijoje ar Vidurinės Azijos respublikose, kur taisydavo brokuotus televizorius, jis su šeima skubėdavo namo. Grįždamas Paulius vis atkreipdavo dėmesį į Šeduvos pakraštyje pamažu kylantį retransliacijos bokštą bei šalia statomą dviaukštį daugiabutį. „Kartą važiuodamas ir sakau žmonai: “Čia aš dirbsiu, o čia mes gyvensim“. Į tokį mano pasakymą žmona tik nusijuokė“, — šypsodamasis prisimena šeduvis.
Tačiau vyro žodžiai buvo pranašingi. Jis po kurio laiko išėjo iš gamyklos ir pradėjo dirbti Šeduvos televizijos retransliacijos stotyje.
Draugystė, trunkanti ketvirtį amžiaus
Daugiau nei prieš du dešimtmečius bendraudamas eteryje, Paulius išgirdo lietuvišką balsą. Paaiškėjo, jog tai Čikagoje gyvenantis Vilius. Pirmą kartą vyrai bendravo neilgai, tačiau vėliau jų pokalbiai vis ilgėjo.
Po Nepriklausomybės atkūrimo Vilius Repšys grįžo į Lietuvą ir įsikūrė Panevėžyje. Nuo tada vyrai dar artimiau susibičiuliavo, susidraugavo šeimomis.
Abu radijo mėgėjai kartu traukia į ekspedicijas, rengiamas lauko dienas, kartu dalyvauja varžybose bei šventėse, dalijasi ryšiui reikalinga įranga.
Pauliui įdomiausia lauko diena, kurioje galioja savos žaidimo taisyklės — per parą reikia užmegzti kuo daugiau kontaktų.
Į tokias lauko dienas Paulius beveik visada važiuoja su Viliumi. Per varžybas vyrai visada vyksta į tą pačią vietą Kelmės rajone. Ten prieš dešimtį metų jie nusižiūrėjo aukštą kalvą. Atvira vieta ir netoliese esanti savininko sodyba — argi gali būti idealesnė ryšio vieta.
„Išsikėlėme kartą antenas, pasiruošėme ryšiui. Staiga dangų ėmė traukti debesys. Aplinkui žaibavo, girdėjosi perkūnijos garsai, matėsi, kaip tolumoje lyja, tačiau virš mūsų galvų buvo giedra. Džiaugėmės, kad pati gamta padeda, nes tokiu oru geriausias ryšys. Padirbęs keletą valandų, aš nuėjau į palapinę, o prie imtuvo sėdo Vilius“, — prisimena Paulius.
Išėjęs iš palapinės, Paulius nusprendė nufotografuoti dirbantį Vilių. Vos tik nuspaudė fotoaparato mygtuką, iš mažyčio debesėlio staiga į vieną iš antenų trenkė žaibas. Elektros iškrova nudegino draugui rankų pirštus, apgadino aparatūrą. Laimei viskas baigėsi laimingai.
Piliakalnių trauka
Prieš keletą metų Paulius su draugu įsitraukė į dar vieną trumpabangininkų žaidimą — piliakalnių aktyvavimą.
„Vienas klaipėdietis pradėjo trumpųjų bangų diapazone aktyvuoti piliakalnius — nuo jų rengti ryšio seansus. Į šį žaidimą netruko įsijungti ir daugiau trumpabangininkų. Pats esu taip pat aktyvavęs beveik visus didžiuosius mūsų rajono piliakalnius, Salduvės piliakalnį prie Šiaulių, nes vietiniai radijo mėgėjai to daryti neskubėjo“, — sako Paulius.
Vieną kartą Paulius su draugu nusprendė surasti ir aktyvuoti Ramulėnų piliakalnį Radviliškio rajone. „Važiuoti ten nusprendėme pro Šniūraičius. Vietos gyventojai mums parodė, kur. Privažiavom žvyrduobes ir vos nenusiritom nuo šlaito. Pro krūmynus prasibrovėme prie piliakalnio, užlipome į viršų ir, įsijungę vietos nustatymo aparatūrą, pamatėme, jog tai ne tas piliakalnis, kurio mums reikėjo“, — prisimena šeduvis.
Vyrai grįžo prie žvyrduobių, ir paaiškėjo, jog tai — piliakalnio vieta.
„Ant piliakalnių jaučiu, tarsi iš jų kiltų kokia aura. Pernai į šią veiklą įtraukiau ir šeimą. Kartu su žmona važinėjome ant Suvalkijos piliakalnių. Ten irgi prie daugelio negali ne tik privažiuoti, bet ir vos randi“, — sako trumpabangininkas.
Ryšys per mėnulį
Kai Paulius su šeima gyveno daugiabutyje, antenomis būdavo nustatytas vos ne visas namo stogas. Dabar sodybos, kuriame gyvena, kieme stovi tik viena stacionari antena, o rūsyje — daugybė surenkamų. Į visas ekspedicijas Paulius vežasi jų pilną priekabėlę.
„Su dabartine stacionarine antena geriausia palaikyti ryšį su korespondentais, naudojant atspindį nuo mėnulio“, — sako Paulius.
Pasak jo, tobulėjant technikai, atsiranda vis naujų galimybių.
„Anksčiau daugelis radijo mėgėjų galėjo tik pasvajoti apie ryšį UTB bangomis su korespondentu iš kitos žemės pusės. Dabar, atsiradus naujai kompiuterinei ryšio modai ir didėjant skaičiui korespondentų, savo įrangoje turinčių didelio stiprinimo antenines sistemas, pakankamai nesudėtinga užmegzti ryšius per mėnulį. Tai galima padaryti turint tik 9 elementų kryptinę anteną, SSB transiverį ir kompiuterį su WSJT programa“, — pasakoja Paulius.
Iš kambario valdoma antena pasukama pagal mėnulio judėjimo kryptį. Į mėnulį paleistas ryšio signalas atsispindi nuo jo ir, teigiama, pasklinda net kitoje Žemės rutulio pusėje daug platesniu diapazonu. Mėnulio ryšiu pavyksta užmegzti kontaktus su korespondentais net Indonezijos salose, Afrikos pietuose, Ramiojo vandenyno salose.
Kiekvienas toks kontaktas yra fiksuojamas QSL kortelėje ir per Lietuvos radijo mėgėjų draugiją yra išsiuntinėjamas nurodytiems korespondentams. Šie atsiunčia tokias pat savo korteles. Pauliaus rūsyje yra keletas maišų kortelių, patvirtinančių ryšio seansą. Tik pačias gražiausiais ir rečiausias šeduvis saugo kambaryje.
P. Beiruto namuose vienas kambarys specialiai skirtas radijo technikai: kompiuteris, transiveris, morzės abėcėlės raktas, kita ryšiui reikalinga technika. Ja nukrauti keli stalai.
Ir šeimų pomėgis
Paklaustas, kaip šeima žiūri į tokį laisvalaikio praleidimo būdą, P. Beirutas atsako: „Jau priprato“.
Beje, šeima sykį vos nenukentėjo. 1991-aisiais Rusijoje vykusio pučo metu į Šeduvos retransliatorių atvyko būrys kareivių ir pabandė išjungti kanalus, transliuojančius Nepriklausomos Lietuvos televiziją ir radiją ir paleisti „Kasperviziją“. Per didelį uolumą jie išjungė visus kanalus ir nutraukė Maskvos programų transliacijas. Išvydę ant greta stovinčio namo stogo gausybę antenų, jie įsibrovė ir į Beirutų butą. Ketindami paimti aparatūrą, jie išgasdino žmoną ir vaikus.
Radijo bangomis susipažinę žmonės kartu su šeimomis rengia įvairius sąskrydžius, susiėjimus. Radviliškio rajone tokie sąskrydžiai vyksta Prastavonių miške. Susirinkusieji labiausiai laukia P. Beiruto žuvienės.
Autoriaus nuotr.
TRUMPABANGININKAS: Paulių Beirutą daugelyje šalių pažįsta pagal šaukinį LY2R.
APDOVANOJIMAI: Įvairiais prizais, diplomais, medaliais ir taurėmis nukrautos dvi lentynos.
MORZĖ: Trumpabangininkas turi mokėti ir Morzės abėcėlę, nes telegrafo rakto dažnai prireikia ryšiui.
RYŠYS: Su šia aparatūra Paulius Beirutas palaiko ryšį per mėnulį su savo korespondentais.
KORTELĖS: Tokiomis kortelėmis pasikeičia radijo mėgėjai, patvirtindami įvykusį ryšį.
ANTENA: Ši stacionarinė antena pritaikyta ryšiui per mėnulį.
citata: Atsiradus naujai įrangai, nesudėtinga užmegzti ryšius per mėnulį.