Savaitė pažvelgti į Persijos įlankos perlą

Asmeninė nuotr.
Dykumoje lietuviai perdavė linkėjimus Dakaro ralio dalyviams.
Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas neseniai pabuvojo Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Dubajuje. Ten dalyvavo parodoje „Expo 2020 Dubai“, kuri dėl COVID – 19 pandemijos buvo perkelta į šiuos metus. Lietuvos nacionalinio kultūros centro choras, kuriame dainuoja kultūros centrų direktoriai, tarp jų ir Arnas, reklamavo Lietuvos paviljoną ir kvietė parodos dalyvius į 2024 – ųjų metų respublikinę dainų šventę, skirtą paminėti Lietuvos dainų švenčių šimtmetį.
Japoniją, Ameriką, Argentiną ir daug kitų šalių aplankęs A. Arlauskas sako, jog visos jos buvo bent šiek tiek panašios į Lietuvą. Dubajus – visiškai kitas, niekuomet nematytas, prabangos perpildytas pasaulis.

Platelių ežeras Dubajuje

A. Arlauskas iki šiol su pasididžiavimu prisimena įspūdingą Lietuvos paviljoną. Sukonstruotas iš atvirų medinių konstrukcijų su senovinių ornamentuotų langinių akcentais. Didžiulė Platelių ežero nuotrauka su gausybe salelių. Trys šviečiančios paviljono sienos. Ekspozicijoje gintaras ir gražiausieji juvelyrikos dirbiniai. Pagrindinis akcentas Nano ir kitos moderniosios technologijos, kuriomis Lietuva garsėja visame pasaulyje. Kas ketvirtas pasaulyje naudojamas lazeris pagamintas Lietuvoje.

Tvarumas. Mobilumas. Galimybės. Tokia Lietuva pristatyta pasauliui.

Parodoje dalyvavo 192 šalys. Tokiame kontekste, kur pristatyti turtingų šalių puikiai finansuoti mega projektai, neįtikėtina realiojo ir virtualiojo pasaulio sintezė, ateities miestai Lietuvos paviljonas nebuvo reitingų viršūnėse, tačiau neliko nepastebėtas. Užsienio šalių žiniasklaida jį įvertino kaip atviros, gražios gamtos ir modernių technologijų šalies siunčiamą žinutę.

Lietuvos kultūros centrų vadovų choro misija – pristatyti į UNESCO pasaulio paveldą įtrauktą jau šimtmetį besitęsiančią Lietuvos dainų švenčių tradiciją ir pakviesti į 2024 metais rengiamą Lietuvos dainų šventę. Lietuvos paviljone choras surengė tris koncertus, kuriuose atliko populiariausius į respublikinių dainų švenčių repertuarą įtrauktus kūrinius. Be to, buvo pakviesti koncertuoti Lenkijos, Kataro ir Azerbaidžano paviljonuose.

Buvo surengta ir kiekvieno Lietuvos regiono tautinio kostiumo pristatymo programa.

„Arabiškoje aplinkoje, kur dominavo balta spalva, mes atrodėme labai spalvingi. Visi vilkėjome savo regiono tautinius kostiumus, bet nė vieno nebuvo vienodo, – įspūdžiais dalijasi Kelmės kultūros centro direktorius. – Gerklės atkentėjo, bet per savaitę, praleistą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, spėjome nemažai ir pamatyti.“

Prabangus gyvenimas tarp smilčių

Daug labai išsivysčiusių šalių aplankęs A. Arlauskas Dubajuje sako pasijutęs tarsi visai kitame pasaulyje: „Valstybei – tik penkiasdešimt metų. Tai smilčių pasaulis, kuriame per metus iškyla vis naujas miesto kvartalas. Valstybė žavi pasaulį naujausiomis technologijomis. Visur tiesiog plika akimi matomas pinigų perteklius. Šalis gyvena iš naftos. Pagal naftos išteklius tai šeštoji šalis pasaulyje. Tačiau kai kuriose naftos ištekliais Jungtinius Arabų Emyratus lenkiančiose šalyse šia dovana džiaugiasi tik saujelė oligarchų. Tuo tarpu čia klesti visos šeimos. Tiesa, daugiausia privilegijų turi Jungtinių Arabų Emyratų piliečiai, kurių šalyje tik 10 procentų. Visi kiti atvažiavę čia dirbti. Daugiausia iš Indijos, Pakistano, Irano. Bet nemažai aukščiausios klasės specialistų ir iš kitų pasaulio šalių. Pagal patrauklumą užsienio imigrantams šalis užima šeštąją vietą pasaulyje, pagal patrauklumą investicijoms – ketvirtąją vietą. Mat, čia vieni iš liberaliausių mokesčiai verslui.“

Sukūrę šeimą jauni žmonės gauna apie milijono JAV dolerių paskolą įsikūrimui. Tačiau dažniausia tos paskolos ar bent didelės jos dalies taip ir nereikia grąžinti.

Gimus vaikui, šeimai skiriama 30 tūkstančių JAV dolerių pašalpa. Jungtinių Arabų Emyratų piliečiai gyvena privačiuose namuose su didžiuliais pusės hektaro sodybiniais sklypais. Daugiabučiuose gyvena tik dirbti čia atvykę specialistai.

„Keletą dienų pavažinėję metro, kuris ten ne požeminis, nepastebėjome vyresnio amžiaus žmonių, – pasakoja ponas Arnas. – Pasirodo, sulaukę šešiasdešimties metų visi vietos gyventojai išeina į pensiją ir persikelia gyventi į užmiestį, kur ne prasčiau nei miestuose sutvarkyta infrastruktūra, pristatyta mečečių, parduotuvių. Ten senjorai gauna atskirą namą su dideliu sklypu ir gali ilsėtis laiką skirdami mėgstamiems užsiėmimams.“

Kadangi atlyginimai Dubajuje – labai dideli, jaučiamas specialistų perteklius. Todėl ne kiekvienas atvykęs gauna darbo pagal savo išsilavinimą. Pavyzdžiui, viena tadžikė kandidatė į mokslų daktares dirba taksi vairuotoja, nes atvyko uždirbti pinigų sudėtingai savo mamos operacijai. Kiekvienas darbas čia laikomas garbingu, nes yra gerai apmokamas.

Piliečiai ir ne piliečiai

Arnas pasakoja, jog Jungtinių Arabų Emyratų piliečius gali atskirti jau vien iš aprangos. Gali atskirti ir pagal tai, į kokį tualetą jie vaikšto viešose vietose. Šalies piliečiams įrengti atskiri tualetai, atvykėliams – taip pat atskiri.

Paskutinis metro traukinio vagonas visuomet skiriamas moterims ir vaikams. Jeigu ten netyčia įeisi ir atsisėsi, gali tekti sumokėti 15 tūkstančių dolerių baudą. Apskritai, su moterimis reikia elgtis labai atsargiai, negalima prie jų priekabiauti, kalbinti, nužiūrinėti. Tiesiog privalai nekreipti į jas jokio dėmesio.

Nors gyvenimas miestuose čia verda dieną naktį, ir visur pilna viskokių tautybių žmonių, nėra nusikalstamumo. Jokio triukšmo, jokios agresijos. Iš dalies gal būt dėl to, jog policija ten labai gerai aprūpinta – pareigūnai važinėja „Ferrari“ ar kitais aukštos klasės automobiliais.

Jiems padeda ir pačių gyventojų aktyvumas. Kas antras žmogus ten yra policijos rėmėjas ir informatorius. Tačiau niekas atvirai to nedeklaruoja. Todėl, susidūręs su nepažįstamu žmogumi, negali žinoti, ar jis nėra policijos bendradarbis. Galiausiai, net ir nebūdamas bendradarbiu, pamatęs nusikaltimą, privalai pranešti policijai. Jei nepraneši, pats būsi nubaustas kaip nusikaltėlio bendrininkas.

Be abejo, turistas, nusižengęs kokioms nors tenykščio gyvenimo taisyklėms, nebūtų baudžiamas. Baustų turizmo firmą, gidą ar kitą už jo atvykimą atsakingą bei lydintį asmenį.

Per pusšimtį metų iškopusi tarp pažanga pirmaujančių pasaulio valstybių Jungtiniai Arabų Emyratai ir šiandien vadinami didžiulių ambicijų šalimi. Čia gyvena turtingiausi žmonės, čia aukščiausias pasaulio dangoraižis Burj Khalifa, didžiausias prekybos centras Dubai Mall, aukščiausi apžvalgos bokštai.

Juntinius Arabų Emyratus sudaro septynios valstijos, vadinamos Emyratais: Abu Dabio, Dubajaus, Šardžos, Adžamano, Um el Kaivano, Ras al Kaimo ir Fudžeiros. Kiekviena jų savarankiška, turi savo sostinę. Lietuvaičiams vykstant iš vieno emyrato į kitą reikėjo pasidaryti testus dėl COVID – 19.

Atskiras valstijas valdo septyni emyratais vadinami šeichai. Nors jų valdžia – absoliuti ir paveldima, viskas daroma, kad ir šalies piliečiui, ir atvykėliui dirbti ar turistui būtų patogu gyventi.

Pavyzdžiui, pėsčiųjų takuose įrengtos priedangos nuo saulės. Daugybė fontanų, praeivius gaivinančių nuo karščio. Kai kurie fontanai – muzikiniai, šokantys iki 150 metrų aukščio. Ant dangoraižių fasadų įrengti LED ekranai.

Pasivažinėjimas džipais per dykumų smėlį. Linkėjimų perdavimas Dakaro ralio dalyviams iš Lietuvos. Saulėlydis dykumoje. Vakarienė su turininga programa. Kitoks – dangoraižių ir jachtų pristatytas, kanalų išraižytas pajūris. Pasiplaukiojimas į jau supiltas salas ir dar pilamą salą – pasaulio žemėlapį. Senesnioji Abu Dabio ir modernioji Dubajaus architektūra. Trečia pagal dydį pasaulyje Abu Dabio mečetė, į kurią patekti gali tik nusipirkęs specialią musulmonišką aprangą.

Tiek įspūdžių vis dar knibžda ne senuose Arno prisiminimuose. Tai tik dalis to visiškai naujo, iki šiol nepažinto pasaulio, kurį pasiūlo Persijos įlankos perlu laikomi Jungtiniai Arabų Emyratai.