Naujausios
Lankytojai tebelaukiami
Nors gamtoje jau jaučiasi pirmieji ankstyvo rudens ženklai, Jūratės ir Kęstučio Karalių sodyboje netrūksta saulės – geltonas galvas vis dar kelia gausybė saulėgrąžų.
Pasak šeimininko, gamta šiemet uždelsė užauginti saulėgrąžas – iš pavasario gerokai jas paskandino, dėl to kotai buvo pastebimai liaunesni už įprastus, ne taip sparčiai stiebėsi. Greičiausiai dėl to keliomis savaitėmis vėliau saulėgrąžos ir sužydo, todėl ir dabar dar gausiai tebežydi, nors ankstesniais metais sezonas tokiu laiku jau būdavo pasibaigęs ir dosnūs šeimininkai lankytojus galėdavo pasivaišinti nebent sėklomis.
Taigi šiemet, nors gamta jau ima grasinti šalnomis, Karalių sodyboje vis dar netrūksta svečių. Pasivaikščioję po saulėgrąžų laukus, lankytojai aplanko svirne tik šiemet atidarytą molinių puodynių ekspoziciją. Joje – apie 700 eksponatų, nuo senų, dešimtmečius menančių, iki gražiai padekoruotų dabartinių.
Pavargę svečiai gali prisėsti prie stalo ir atsigaivinti vaistažolių arbata arba sodyboje pagamintais chalvos ledais. Kiekvienas tiesiog privalo palypėti laiptukais į antrą svirno aukštą ir apžiūrėti gausybę senovinių daiktų – žemės ūkio padargus, įrankius, lagaminus, skrynias, žibalines lempas ir kita.
Jei kojos nebeneša, šeimininkai pasiūlo pailsėti ant dailiai paklotos lovos – tokių šioje patalpoje septynetas, o po kiekviena – naktipuodis. Būtent šią patalpą ypač pamėgę piligrimai. Gerai pailsėję, jie vėl leidžiasi į kelionę.
Rytą, kiekvienam nakvotojui pravėrus šios pastogės langelį, linksmai nusišypso palei jį užaugusi ilgakojės ukrainietiškos saulėgrąžos galva. Geltonžiedės ūgis nei didelis, nei mažas – trys su puse metro.
Molinė saulėgrąža
Mintis, kuo užsiimti įsigytos senutėlės sodybos plotuose, šovė šeduvių Jūratės ir Kęstučio dukrai Elžbietai Karaliūtei, Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centro direktorei.
Jauna moteris prisimena, pirmąkart pamačiusi tėvų pirkinį – seną vieno hektaro plotą užimančią sodybą – net stabtelėjo: gausybė senų medžių, raizgalynė krūmų, daržų, kalnai akmenų, seni drėbto molio ūkio pastatai, buvusios kolūkio arklidės, o jose iki lubų prikrauta įvairiausių rakandų, šieno.
2020 metų pavasarį visi šeimos nariai pasiraitojo rankoves ir ėmėsi darbo: ko nereikia – atsikratė, kas naudinga – padovanojo, kas patiems patiko – sau pasiliko. Greitai sodyboje nieko, kas trukdo, nebeliko.
Klausimas: kas toliau? Pasak Elžbietos, saulėgrąžos jai visada buvo gražiausia gėlė. Abu su broliu Mindaugu dar vaikystėje mėgdavo jų ilgas kojas matuoti. O nuvykusi į Ukrainą E. Karaliūtė išvydo milijono vertą vaizdą: geltoną saulėgrąžų lauką ir neaprėpiamai žydrą dangų virš jų.
O čia dar Elžbietos dukrelė, kuri, visiems tvarkant įsigytą sodybą, pro gyvenamojo namo langelį pamatė staltiesę su ryškiai geltonomis saulėgrąžomis, pamatė ir ėmė šaukti, jog nori auginti saulėgrąžas! Taip ir gimė idėja.
„Tėtis tada pasakė: bulvių nesodinsiu, jei surasi sėklos, užauginsiu saulėgrąžų“, – sodybos šeimininkui K. Karaliui 2020-ųjų pavasarį pristatytą verslo planą prisimena Elžbieta.
Sėklų surado. Šeimininkas jas barstė kartu su žentu, Elžbietos vyru Pauliumi. Barstė kaip mokėdami – pylė į lauką rieškučiomis, visai ne po vieną, kaip, paskui išsiaiškino, reikėjo.
Pirmais metais sudygo apie 10 arų dviejų veislių geltonžiedžių.
„Tais metais nutiko taip, kad tai vienoje Lietuvos vietoje, tai kitoje ūkininkai ėmė rėkti, kad geros nuotraukos mėgėjai arba vestuvininkai, arba fotosesijų dalyviai jų aguonų laukus ištrypė. Tada nusprendėm, kad mūsų saulėgrąžų laukas bus toks, kokiame galima vaikščioti, lakstyti, fotografuotis, nebijant išlaužyti arba ištrypti“, – sako E. Karaliūtė.
Kitais metais idėjos iniciatoriai, sodinimo ir auginimo pamokas išmokę, saulėgrąžas pasodino tvarkingomis eilutėmis po vieną sėklytę ir nebe dešimtyje, o net trisdešimtyje arų. Kad lankytojams būtų smagiau, laukuose padarė takelius, kai kur pastatė suolelį ar lovą, kitoje vietoje pakabino sūpynes, norintiems fotografuoti iš aukščio išžergė kopėčias. Svarbiausiu saulėgrąžų parko akcentu parinko lankytojus sutinkantį dviratį, kurį nudažė lygiai tokia pat geltona spalva, kokie yra žiedlapiai.
Sodybą pavadino „Moline saulėgrąža“. Žinia apie svetingus šeimininkus ir jų saulės spindulių pilną lauką akimirksniu pasklido po visą Lietuvą.
Elžbietai smagu, kad visus saulėgrąžų sodinimo, ravėjimo, priežiūros, derliaus nuėmimo, sodybos gražinimo ir kitokius neišvengiamus darbus atlieka patys ir tik savo lėšomis, be jokių biudžeto ar europinių pinigų.
„Iš lankytojų – tik simbolinis mokestis. Būsiu atviras, patiriamos išlaidos nemažos. Bet asmeninis pasitenkinimas, matant, kaip žmonėms linksma pas mus, viską atperka“, – santūriai šypsosi sodybos šeimininkas Kęstutis. Sako, nepavargstantis nuo gausių lankytojų, jaučia malonumą su kiekvienu pabendrauti, papasakoti saulėgrąžų sodybos atsiradimo istoriją, palydėti lankytojus.
Bet stropiausia ekskursijos po saulėgrąžų laukus gide šeima vadina Elžbietos ir Pauliaus jaunėlę dukrelę Barborą. Septynmetė atvykstantiems turi ką papasakoti, palydi iki pirmo saulėgrąžų kalnelio, su lankytojais pajuokauja, o paskui pataria kiekvienam pasivaikščioti savarankiškai.
Ukrainai ir iš Ukrainos
Šiemet pavasarį „Molinėje saulėgrąžoje“ sužydėjo net 75 veislių saulėgrąžos: valgomos, aliejinės, dekoratyviosios, vienmetės ir daugiametės, milžiniškos ir nykštukinės, šliaužiančios, su skirtingų spalvų ir formų žiedlapiais, pūkuotos, dideliais ir mažais graižais. Baltos ir violetinės spalvos žiedlapių saulėgrąžų sėklų atsiuntė viena augintoja iš Kupiškio. Būna, kad vieną kitą sėklą dovanų atveža ir lankytojai.
Anot E. Karaliūtės, iš kokių tik šalių saulėgrąžų sėklų neparsivežusi, iš kur neparsisiuntusi, iš kur tik lauktuvių nesulaukta!
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvos ambasadorius šioje šalyje Valdemaras Sarapinas, pasakęs, „kad neišnyktų“, „Molinei sodybai“ atsiuntė 12-os veislių ukrainietiškų saulėgrąžų – gražiai sudygo.
Prasidėjus karui, viena Vilniaus bendrovė kreipėsi į „Molinės saulėgrąžos“ savininkus, prašydama paaukoti 50 kilogramų sėklų. Pagaminusi plastikinius indelius, atskirai įpylusi durpių, bendrovė nusprendė į kiekvieną tokį rinkinuką įdėti po saulėgrąžos sėklytę ir pasiūlyti pirkėjams. Visi gauti pinigai skirti Ukrainai.
O dabar, rudenėjant, „Molinės saulėgrąžos“ sodyboje prasidės derliaus nuėmimo ir laukų tvarkymo darbus. Dekoratyviosios besėklės saulėgrąžos, kaip ir kiekvienais metais, keliaus į kompostą. Gražuolės hibridinės kitų metų sėjai taip pat netinka, nes, pasodintos dar kartą, sugrįžta į pirminę, o ne išvestinę veislę. Aliejines labai mėgsta paukščiai. Sėklai tinka tik valgomos – tokių sodyboje penkios veislės.
Elžbieta giria gražuolių augalų savybes. Jos traukia iš dirvožemio radiaciją, esą dėl šios savybės po Černobylio avarijos visa užteršta teritorija buvo apsodinta būtent saulėgrąžomis.
Žiedlapių arbata gydo bronchitą. Sėklos – puikus vitaminų šaltinis sveikiems plaukams ir nagams.
