Naujausios
Dovana tapo ekspozicija
Ekspozicija įkurta Pergalės g. 1 patalpose – seniau čia veikė Pakruojo verslo informacijos centras.
Po ekspoziciją palydi Pakruojo verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Rolandas Pupinis.
Ekskursiją R. Pupinis pradeda nuo J. Kubereko asmenybės. J. Kuberekas, labdaros organizacijos „Verein für Osteuropahilfe“ prezidentas, ilgus metus organizavo humanitarinę pagalbą Rytų Europai, taip pat ir Pakruojo kraštui.
2011 metais J. Kuberekui Pakruojo rajono garbės piliečio vardas suteiktas už ilgametį asmeninį indėlį sprendžiant Pakruojo rajono sveikatos apsaugos ir socialines problemas.
Kolekciją Pakruojui J. Kuberekas padovanojo 2018 metais – ant sienos kabo dovanojimo aktas.
Perduodamas kolekciją, J. Kuberekas įdėjo net klijų – jei modeliai sulūžtų.
Kurį laiką kolekcija buvo sandėliuojama, ieškota jai tinkamos vietos.
Ekspoziciją sudaro per 180 objektų, iš jų – per 70 karinės technikos modelių. Kiti eksponatai – karinės uniformos, kepurės, batai, vėliavos, granatsvaidžių sviedinių dėžės ir kt.
Su J. Kubereku R. Pupiniui dar neteko bendrauti, bet tikisi, kad kolekcininkas atvažiuos į Pakruojį, nes informacija apie ekspoziciją jį jau yra pasiekusi.
Kolekciją, sako R. Pupinis, galima skirti į dvi dalis. Pirmoji – karinės technikos modeliai.
„Kalbame apie Vokietijos Demokratinės Respublikos kariuomenę, vadinamą Nacionalinę liaudies armiją, kuri egzistavo nuo 1956 metų iki 1990 metų, kai Vokietija tampa suvienyta. Ne veltui kalbame apie Šaltąjį karą – tai atspindi ypatingą Vokietijos ir visos Europos laikotarpį“, – sako R. Pupinis.
VDR kariuomenė 1956 metais iš pradžių buvo formuojama savanorišku principu, kol nuo 1970 metų šaukimas tapo privalomas.
„Sovietų sąjunga darė ją komunistine, socialistine. Įdomu, kad čia yra lydinys vadinamojo prūsiškojo militarizmo, marksistinės idealogijos ir sovietinės ideologijos. Visa tai, ką matome, nėra plačiąja prasme vokiška technika, tai yra sovietinė technika arba sovietinės technikos pagrindu pagaminti vietiniai artefaktai. Kas daugiau susipažinę ar tarnavę sovietinėje armijoje, gali atpažinti“, – sako R. Pupinis.
Lentynose išdėliota ir pagalbinė technika – kranai, buldozeriai, savaieigiai pabūklai, patrankos, sunkvežimiai, raketos, laivai.
Kariuomenę sudarė sausumos, oro pajėgos, laivynas ir pasienio tarnyba.
Pasak R. Pupinio, taikos laikotarpiu aktyvioje tarnyboje buvo apie 170 tūkstančių karių, karo atveju buvo galima mobilizuoti daugiau kaip pusę milijono.
Kolekcijoje – daug piločių, keletas uniformų, batų porų, įdomių smulkmenų, kaip, pavyzdžiui, raištis ant akies, stetoskopas ar antspaudai.
Lankytojų dėmesį, sako R. Pupinis, patraukia šalmai-hibridai – nei sovietiniai, nei iš filmų atpažįstami vokiški.
Liko reliktas
R. Pupinis atverčia segtuvą su VDR herbu: jį sudaro varpos, pjautuvas, kūjis ir skriestuvas. Atkreipia dėmesį į Nacionalinės liaudies armijos vėliavą – iš pirmo žvilgsnio ji primena VDR vėliavą, bet herbą dar juosia lauro lapų vainikas.
Ekspozicijoje pakabintos ir Vokietijos socialistinės vienybės partijos (Vokietijos komunistų partijos), Laisvojo Vokietijos jaunimo (komjaunimo) vėliavos.
„Kai Vokietija susivienija, iškyla problema: ką daryti su komunistiniu paveldu, juolab kalbame apie kariuomenę, kur yra žmonės profesionalai, daugybė karinės technikos. NVA inkorporuojama į suvienytos Vokietijos armiją, bet nuspręsta buvusios karinės technikos neimti, ji atiduodama muziejams, besikuriančioms valstybėms, dalis parduodama. Palikimas – virš 2 700 tankų, per 400 laivų, dalį sovietai išsivežė, bet daugybė liko. Didesnė bėda – žmonės, ką daryti su karininkais?“
Į suvienytos Vokietijos kariuomenę, sako R. Pupinis, jų patenka labai maža dalis. Kurį laiką nebuvo įskaičiuotas tarnybos laikas į stažą.
„Liko reliktas. Bet tai irgi yra istorijos liudijimas, nesvetimas ir Lietuvai, Pakruojo kraštui. Lankytojai atvažiuos, pamatys, kaip buvo sprendžiamas ne tik žmonių, bet ir atskirų šalių likimas. Mes galime tik mokytis iš istorijos“, – sako R. Pupinis.
Laukia lankytojų
Atidarymo proga pirmąją savaitę, nuo gegužės 18 iki 21 dienos, Šaltojo karo ekspoziciją buvo galima aplankyti nemokamai.
Ekspozicija bus lankoma iš anksto susitarus, lankytojo bilietas kainuos 1 eurą. Lankytojų skaičius priklausys nuo karantino taisyklių.
Dar vienas naujas muziejus Pakruojo krašte praėjusių metų rudenį atsidarė Žeimelyje – sename liuteronų evangelikų pastorato pastate pristatoma senos technikos ir įvairių remonto įrankių ekspozicija. Muziejų įkūrė Žeimelio bendruomenės centras kartu su žeimeliečiu Juozu Grigaliūnu.
Pakruojo krašte keliautojų laukia ir naujai sužymėta piligrimų kelio „Camino Lituano“ trasa, jungianti Biržus ir Pakruojį, einanti per Linkuvą. Kelio atkarpą planuojama pristatyti per Mindaugines – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
