Saksofonas „prilipo“ ir nebepaleidžia

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Deimantei Žigaitei scenoje svarbiausia tampa muzika – tai nepakartojamas jausmas.
Devyniolikmetė Deimantė Žigaitė saksofonu groja penkerius metus ir jau yra pažįstama atlikėja: koncertuoja ir viena, ir su orkestru, ir pačiame orkestre. Baigusi Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją, jaunoji instrumentalistė netrukus pradės atlikimo meno studijas. Ir tai negali nestebinti: dažniausiai muzikantai, kad taptų profesionalais, iki studijų mokosi dvigubai ilgiau.

Mergina akcentuoja: reikia nebijoti tikslų, net jei jie atrodo nerealūs.

Saksofonas atsirado ne iškart

Deimantės muzikinis kelias prasidėjo darželyje, priešmokyklinėje grupėje. Įprasta praktika, kad muzikos mokyklų pedagogai apsilanko pas vaikus, vykdo perklausas ir taip sukviečia būsimus savo mokinius. Taip nutiko ir tuomet šešiametei Deimantei.

„Grįžusi tėvams pasakiau, kad viskas – eisiu į muzikos mokyklą ir būsiu muzikante“, – prisimena pašnekovė.

Šiaulių 1-ojoje muzikos mokykloje, kurios mokine netrukus tapo, Deimantės specialybė buvo chorinis dainavimas. Dainavo Gintos Palujanskienės vadovaujamame jaunučių chore, vėliau – žinomame jaunių chore „Gama“ pas Dainą Kavaliauskienę. Be muzikos istorijos ir teorijos disciplinų, Deimantė mokėsi groti ir fortepijonu.

Prisiminimuose – Dainų šventės Vilniuje, koncertinės išvykos į Prancūziją, kitas šalis. Kelionių į užsienį buvo ir su šokių klase, nes kelerius metus mokėsi „Jovaro“ progimnazijoje.

Vėliau suprato: tik muzika. Ir netrukus Deimantė pamatė instrumentą, kuriuo tikrai nori groti.

„Paskutiniais metais (muzikos mokykloje – past.) pamačiau mano būsimą mokytoją Audrių Jonaitį – grojo mokyklos koncerte tokį linksmą kūrinį. Ir mane tiesiog sužavėjo pats instrumentas, garsas“, – prisimena pašnekovė.

Įspūdį padarė ir atliekama muzika – džiazas. Jis judresnis, žaismingesnis už chore atliekamas dainas. Saksofonu susidomėjusią Deimantę mokytojas priėmė. Taip prasidėjo jau penkerius metus trunkanti saksofonininkės istorija.

Kasdienis darbas

Deimantė ir dabar pagrotų fortepijonu. Dar prisimena prieš kelerius metus truputį grojusi gitara. Vis dėlto nė vienas iš šių instrumentų taip „nelipo“ kaip saksofonas.

Jį Deimantė vadina geriausiu draugu: groja kasdien, repeticijoms skiria po valandą ir daugiau. „Būna, kokią dieną praleidi, ir, atrodo, kalta jautiesi, kad nepagroji“, – sako Deimantė.

Tiesa, mergina gyvena bute, tad instrumentą išgirsta ir kaimynai. Tačiau jie – supratingi.

Deimantė džiaugiasi, kad mokytojas suteikia laisvę pačiai pasirinkti repertuarą. A. Jonaitis dar ir pasirūpina, kad instrumentalistė turėtų, kur koncertuoti. Būdamas Šiaulių pučiamųjų orkestro narys suorganizavo mokinės solinį pasirodymą su orkestru.

Pirmasis vyko praėjusių metų vasarą, tačiau nebuvo paskutinis – bendradarbiavimas tęsiasi iki šiol: dar laukia trys koncertai šio mėnesio antroje pusėje.

Deimantė žino, ką reiškia groti ir pačiame orkestre: eina antri metai Romualdo Žukausko vadovaujamoje „Romuvoje“. Čia groti – vienas malonumas, mat repertuare – džiazo kūriniai.

Groja Deimantė ir soliniuose koncertuose, pati ieško kūrinių, dėlioja koncertines programas. Per penkerius metus išmoko daugiau nei 100 įvairių kūrinių.

Kels sparnus

Šiemet Deimantė baigė 12 klasių J. Janonio gimnazijoje. Paskutiniai mokslo metai buvę permainingi: rudenį buvo minčių studijuoti matematiką ar fiziką – nors ir gaila, bet muzikanto darbas nėra pastovus. Tačiau apmąstymai apie ateitį tada nesibaigė.

„Tiesiog gruodį, per tris dienas, nusprendžiau vis dėlto bandyti sieti su muzika gyvenimą“, – teigia Deimantė.

Ji pasakoja: po 10-os klasės saksofono mokytojas siūlęs vykti į koledžą Anglijoje. Vis dėlto mergina nutarė iki 12-os klasės nesiblaškyti. Juo labiau kad mokytis J. Janonio gimnazijoje patiko: bendruomenė suprato muzikuojančią merginą.

Deimantė vis dėlto nuo minties studijuoti užsienyje nenusigręžė – nusprendė stoti į atlikimo meno studijas būtent Anglijoje. Pavasarį mergina pateikė paraiškas penkioms aukštosioms mokykloms, įrašinėjo ir siuntė perklausoms saksofonu atliekamą programą.

Šį rugsėjį mergina pradės džiazo krypties saksofono atlikimo meno studijas Hadersfildo universitete, Šiaurės Anglijoje. Dabar – rūpesčiai, kur gyventi.

„Lietuvoj irgi, manau, būtų daug galimybių, bet nusprendžiau tiesiog išvažiuoti kitur, pasižiūrėti, kaip ten viskas vyksta. Ir jeigu kas – grįšiu“, – sako Deimantė.

Šiauliuose gimusi ir augusi pašnekovė sako gimtąjį miestą nešiosianti širdyje – čia viskas sava ir pažįstama. Tačiau Deimantė mano, kad nereiktų prisirišti prie vienos vietos, o jaunas amžius yra pats laikas prisiversti išmokti ką nors nauja.