Naujausios
Rūtos Ščiogolevaitės svajonės pildosi
Neseniai Šiauliuose labdaros koncerte dainavusi Rūta Ščiogolevaitė išpildė Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos moksleivės Monikos svajonę scenoje dainuoti su mylima atlikėja. Pati Rūta taip pat turi svajonių, o jų išsipildymo siekia atkakliai dirbdama ir mokydamasi.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
– Dažnai dalyvauji labdaros projektuose, koncertuose. Ar jauti būtynybę padėti kitam?
– Kartais labdara būna skaudi. Kai žmonės patenka į sudėtingas gyvenimiškas situacijas dėl sunkios ligos ar kitos nelaimės, kai tenka prašyti pagalbos, kai nebeįmanoma išsiversti be labdaros, būna skaudu dėl nelaimingų žmonių.
Labdaros koncerte Šiauliuose skausmo nepajutau – šviesus ir gražus renginys. Vaikai troško jaukių, šiltų namų ir už gautą paramą tokie bus sukurti. Bet vaikai neturėtų to prašyti – ir be labdaros jiems turėtų būti užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos, tai – elementari būtynybė.
– Rūta, koncerto metu su džiaugsmu išpildei mažos mergaitės svajonę dainuoti kartu. O kai pati buvai vaikas, apie ką svajodavai?
– Visada svajodavau dainuoti ir vaidinti. Tuo laiku mano norai realizuodavosi būreliuose. Prisimenu, būdavo organizuojami vaikų teatrų festivaliai, viename iš jų buvau pripažinta geriausia vaikų aktore. Dar tebeturiu nuotrauką su didžiausiu tada gautu prizu – šaukštu.
O su dainavimu buvo sudėtingiau. Labai troškau dainuoti „Dainų dainelės“ konkurse, bet tuo metu šalia nebuvo pedagogo, kuris mane parengtų konkursui. Prisimenu, dėl to labai išgyvenau, buvo liūdna...
– Bet atsirado žmonių, kurie paskatino, jei tapai tuo, kas esi ?
– Žinoma, turiu kam padėkoti. Vienas iš pirmųjų svarbių žmonių mano karjeroje, ko gero, yra šiaulietis pedagogas ir atlikėjas Arijus Ivaškevičius. Jis pristatė mane Romui Dambrauskui ir paprašė galimybės dainuoti scenoje. Be to, paėmęs mano dainų įrašą nuvežė Vilijai Grigonytei į „Muzikinį viešbutį“, kur netrukus buvau pakviesta dainuoti ("Muzikinis viešbutis“ – per LTV transliuota muzikinė, pramoginė laida – aut. past.).
– Esi žinoma atlikėja, dalyvauji populiariuose televiziniuose projektuose, vaidini seriale. Vadinasi, dabar visa tai, apie ką svajojai vaikystėje, išsipildė?
– Daug kas išsipildė. Bet nesėdžiu rankų sudėjusi ir vėl turiu tikslų: labai trokštu baigti studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur mokausi klasikinio dainavimo. Svarbu įrašyti dar vieną albumą, noriu daug koncertuoti ir jausti publikos palaikymą – kūryba iš tikrųjų yra nenutrūkstantis procesas.
– Ir kaip viską suspėji?
– Iš tikrųjų nežinau. Bet gal tik taip atrodo iš šono, kai žmogus aktyviai dalyvauja viešoje veikloje. Nusifilmuoji tose laidose, ir viskas.
Įprasta mano diena atrodo taip: vaikas – į darželį, aš į – dieninį Muzikos akademijos skyrių ir viskas, namo. O tų koncertų kiek būna? Dažniausiai savaitgaliais.
– Ar nori pasakyti, kad kaip eilinė moteris sukiesi rutinoje?
– Žinoma, aš neturiu auklės ir gyvenu visiškai žemišką gyvenimą. Kartais būna koncertų, o kartais ir nė vieno... Laiką praleidžiame šeimoje su sūnumi – mudu abudu (juokiasi).
– Ar jautiesi laiminga?
– Taip!
– Esi kilusi iš Šiaulių, ko labiausiai pasiilgsti Šiauliuose?
– Smagu sugrįžti, čia iki šiol gyvena mano mama. O labiausiai ilgiuosi tų laikų, kai mokiausi Konservatorijoje (dabar – S. Sondeckio menų mokykla), tada jaučiausi nuostabiai.
SUGRĮŽIMAS: Šiauliuose Rūta Ščiogolevaitė scenoje pasirodė kartu Marijumi Mikutavičiumi. Būdama Šiauliuose ji su nostalgija prisimena tuos laikus, kai mokėsi Konservatorijoje.
SVAJONĖ: Būdama vaikas iš Šiaulių kilusi žinoma atlikėja Rūta Ščiogolevaitė svajojo dainuoti „Dainų dainelėje“, bet nebuvo pedagogo, kuris parengtų ją konkursui.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.