Naujausios
Namų puošybai – minimalistinis variantas
Viską iš eilės perdažydamas rudenėlis vis dėlto pagaili melsvos spalvos – tokios vasarą buvo daug ir darželiuose, ir pievose. O rudenį surinktų augalų kompozicijas mėlyna spalva papildytų nebent prisirpusios uogos.
Pasak L. Dimšienės, ryškias vasaros spalvas ruduo keičia visai kitokiu spalviniu koloritu: atsiranda daugiau vyšninės, sodriai geltonos spalvos, prigesintos žalios – panašios į samaną, su rusvu atspalviu.
Augalams – kaip ir žmogaus gyvenime, pašnekovės žodžiais, yra tam tikri etapai: ryškios ir lengvos vasaros spalvos rudenį pasidaro sodrios – su vaisiais, uogomis, su viskuo, ką davė gamta.
Taigi, susirinkus krūvelę įvairiaspalvių augalų ir medžių lapų, galima nesunkiai sukomponuoti rudeninę puokštę savo namams.
Tik nesugalvokite surinktų augalų dažyti, tai būdavo labai madinga prieš kelerius metus – spalvos rudens puokštėje arba kompozicijoje, anot gėlininkės, turėtų būti natūralios, tokios, kokias sukūrė gamta. Beje, praėjusi ir džiovintų augalų mada.
Pasikeitęs ir kompozicijų stilius, kai būdavo madinga komponuoti iš daugybės įvairių augalų. Dabar dominuoja „švarus“ stilius, pavyzdžiui, ilgi žoliniai, smilginiai, varpiniai augalai – linijinės puokštės, kurios dera prie minimalistinio, neperkrauto interjero.
Ruduo floristikai dėkingas ir tuo, kad yra vaisių ir daržovių, o iš jų galima sukurti dar įdomesnių kompozicijų.
„Kviečiu nebijoti eksperimentuoti, derinti spalvas, puošti savo namus. Kompozicija arba puokštė iš gamtoje užaugusių, pražydusių ir rudens nudažytų augalų – šitoks grožis!“ – sako ponia Laimutė.
Yra visa grupė augalų – ir pirktinių gėlių, ir iš sodo, kuriuos galima tarpusavyje derinti, keisti. Štai leukadendrą atitinka pūkenio šakos, jos gana gražiai atrodo. Arba paraudęs penkialapis vynvytis. Be to, jis turi puošnias tamsias uogas. Spalvos nepraranda eleboro šakos. Galima panaudoti visų labai mėgstamas įvairiaspalves hortenzijas. Dar šilokai, kurie pražysta rudenį.
Vis dėlto profesionaliajai floristikai, sako L. Dimšienė, reikia nemenko žinių bagažo. Juk ne kiekvienas augalas, kai jis nuskinamas, pasirengęs ilgai ir laimingai gyventi, ne kiekvienas sutaria su toje pačioje vazoje mirkstančiu kaimynu, ne kiekvienas pritinka bendram kompozicijos fonui.
Dovanų – puokštė ir kompozicija
Nors L. Dimšienei patys gražiausi natūralūs augalai iš gamtos, be tų, kurie dovanojami rimtoms progoms – vestuvėms, jubiliejams ir kitoms – nevisad, teigia, įmanoma apsieiti. Žinoma, gražu, jei ir ši puokštė padekoruota kažkuo, kas būdinga gamtai konkrečiu metų laiku: gal rudens spalvoms, gal žiemos šerkšnui...
Taigi, ką dovanoti, kiek dovanoti ir kokios spalvos?
Dovanotojai, anot pašnekovės, labai dažnai daro klaidą, gėles dovanoti rinkdami pagal savo, o ne pagal žmogaus, kuriam tos gėlės bus padovanotos, skonį. Tas pats galioja ir renkantis žiedų spalvą – pravartu pagalvoti, kokias spalvas mėgsta brangus žmogus – gal švelnias, lengvas, pastelines, o gal rėkiančias ryškias. Gal apsispręsti padėtų pagalvojus, koks gėlių gavėjo temperamentas, kokias jis spalvas mėgsta ir kur krypsta akys užėjus į parduotuvę, kokia spalva vyrauja jo garderobe ar namuose.
„Būtina atsižvelgti į žmogų, kokia proga jam skiriama puokštė, koks jo interjeras arba eksterjeras, kokia šventės tema. Gražiai atrodo kompozicija, pavyzdžiui, iš žolinių augalų, bet, jeigu žmogus turi kitokį supratimą apie stilių, tikrai neišvengsime ryškių spalvų, tradicinių rožių, gerberų, chrizantemų. Ir atvirkščiai, jeigu jubiliatės plaukuose įpinta lauko gėlių, ar pritiks dovanoti rožių arba gerberų?“ – sako specialistė.
Ne visi, anot jos, džiaugiasi ir didelėmis puokštėmis, nes jas reikia prižiūrėti. Meniško tipo žmogus gal ir džiaugsis glėbiu žiedų, o kitas gal pagalvos, kad jam to nereikėjo, nes dabar reikės rūpintis, kur tas gėles pamerkti. Gal tokiu atveju didelę į vazą merkiamų gėlių puokštę sėkmingai pakeistų kompozicija, kuriai nereikia daug priežiūros, nes ji sukomponuota gyviems augalams skirtoje floristinėje putoje? Juolab kad vazoje greičiau gaminasi bakterijos ir nuolatos reikia keisti vandenį, trumpinti kotelius, skinti lapus ir panašiai. Tiesiog vandens prisotintoje floristinėje putoje augalai gyvena tol, kol gyvena.
„Asmeniškai aš už gėlių kompozicijas arba už minimalistinį stilių, nes mažiau visada yra gražiau, o per daug ne visada yra skoninga, – įsitikinusi floristė. – Žinoma, jei puokštė skirta papuošti banketo stalą jubiliejuje, ji tikrai turi būti įspūdinga.“
L. Dimšienė pataria mesti iš galvos nežinia iš kokios kultūros ar laikmečio prigijusius žiedų skaičiavimus puokštėse: porinis ar neporinis. Negana to, brangiems žmonėms ji kaip tik pataria dovanoti porinį žiedų skaičių, kaip simbolį, kad žmogus nėra vienas ir niekas nenori būti vienišas. O neporinis žiedų skaičius, įsitikinusi, turėtų būti skirtas pagerbiant mirusį žmogų, kuris iš šio pasaulio išeina vienas.
„Kita vertus, didesnėse puokštėse net ir neskaičiuojama, kiek žiedų yra sudėta. Sudėta tiek, kiek reikia, kad puokštė būtų galutinai baigta“, – teigia ponia Laimutė.
Iš praktikos žino, kad vyrams dovanoti gėlių yra ne mažiau svarbu negu moterims. Be to, pastebėjusi, kad vyrams patinka didelės puokštės.
„Vyrai gėles mėgsta, nes mėgsta dėmesį. Sakyčiau, jie mėgsta gėles taip pat kaip saldumynus. Tai kodėl jiems nepadekoravus meilenio, anturio, kitų žiedų? Jūsų vyrai jums už tai tikrai padėkos“, – šypsosi floristų profesijos vyresnioji mokytoja.
