Naujausios
GYVENAU ŠIAULIUOSE
Romas Lukošius: „Vilniuje tu esi įdomus...“
Septinti metai buvęs šiaulietis, žinomas pianistas Romualdas Lukošius gyvena Vilniuje. Šiaulius unikalaus talento meistras paliko daug kam gana netikėtai. Tada, 2004— ųjų vasarą, prašomas paaiškinti, kas jį veja iš gimtojo miesto, kuriame sužibo jo talento žvaigždė, menininkas pasakė tik tiek: telieka viskas, kaip yra, o aš uždarau duris.
Romo Lukošiaus pasakojimu „Šiaulių kraštas“ pradeda rašinių ciklą “Gyvenau Šiauliuose“.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Miesto žvaigždė
Šiauliuose Romualdas Lukošius buvo pelnytai laikomas muzikos pasaulio žvaigžde. Savito braižo, aktyviai koncertuojantis atlikėjas, nuolatinis įvairių muzikinių paradų dalyvis, respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas, 2003 metų tarptautinio Druskininkų festivalio „Muzika be sienų“ Grand Prix laimėtojas. Su dideliu pasisekimu koncertuota Rusijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Olandijoje.
Gimtajame mieste sukosi kaip voverė: po pamokų Šiaulių konservatorijoje (dabar S. Sondeckio konservatorija) skubėdavo į Dramos teatrą, kuriame dirbo muzikinės dalies vedėju. Pianistas talkino Šiaulių miesto pučiamųjų orkestrui, o jo džiazinės improvizacijos, atliekamos su vilniečiu kolega Rimantu Jurkoniu, kiekvieną kartą sukeldavo ovacijas.
Unikali R. Lukošiaus dovana miestui — jo kūdikis, fortepijoninių duetų festivalis, per dešimt gyvavimo metų Šiaulių vardą spėjęs išgarsinti Europoje ir Amerikoje. Romualdui išvykus, deja, užgeso. Romualdas buvo šio unikalaus festivalio, rengiamo Šiaulių miesto filharmonijos, iniciatorius ir meno vadovas. Beje, jis prašė būtinai pažymėti, kad duetų festivalio idėja priklauso tuometiniam Šiaulių filharmonijos vadovui Broniui Mitkevičiui.
Netikėtas atlikėjo išvykimas iš Šiaulių tuo metu pažėrė nemažai interpretacijų. Kodėl talentai palieka Šiaulius? Gal jie čia jaučiasi nereikalingi, neįvertinti? Arba trūksta erdvės saviraiškai?
„Aš paskutinę vasarą Šiauliuose labai neramiai gyvenau, — dabar prisimena Romualdas.— Buvo sunku apie tai aiškinti darbovietėse, kitur, ši tema buvo įvairiai eskaluojama, kuriamos įvairios priežastys, neva aš toks žmogus, kad man reikia oficialaus įvertinimo... Bet man geriausias įvertinimas yra publikos reakcija, o mano santykiai su visomis valdžiomis buvo geri, visada jaučiau pagarbą“.
Tarsi išrautas medis
Menininkas neslepia: penkiasdešimtmečiui atsisveikinti su Šiauliais nebuvo lengva.
Tiesa, ir dabar jis Šiauliuose — dažnas svečias: sykį per mėnesį, o kartais ir dažniau sėda į traukinį ir važiuoja namo, pas motiną.
Neseniai, paprašytas papasakoti apie savo atradimus ir galbūt praradimus sostinėje, Romualdas buvo šnekesnis nei tada, prieš septynerius metus, ir atskleidė priežastis, dėl ko nebegalėjo likti Šiauliuose.
Viena iš jų — fortepijoninių dueto partnerio, dabar jau amžiną atilsį, Sergejaus Šelmuko liga.
„Mano išvažiavimas buvo nulemtas objektyvių priežasčių. Jeigu vietoje Sergejaus būtų atsiradęs tinkamas žmogus, niekur nebūčiau važiavęs. Kai Sergejus rimtai susirgo, aš dar metus laukiau. Norėjosi išlaikyti stilių, tad pradėjau važinėti į Vilnių dueto programos repetuoti su Rimantu Jurkoniu, — prisiminė Romualdas. — Būdavo, penktadienį po darbų išvažiuoju, sekmadienio vakarą grįžtu, bet ilgainiui toks ritmas tapo labai sekinantis.
Kita priežastis — mano šeimyninis gyvenimas, deja, nesusiklostė... Ir kaip tik tuo metu sulaukiau pakvietimo dirbti Vilniuje, Balio Dvariono mokykloje. Apsisprendžiau.„
Nuvažiavęs išsinuomojo „tokią lūšną Šnipiškėse“. “Prisimenu, einu, o būsena tokia — tarsi po kojomis nėra pagrindo... Jaučiausi taip, tarsi iš šaknų išrautas medis“, — apie persikėlimo nuotaikas pasakojo Romualdas.
Sostinėje — labiau įdomus
Tikras išganymas nuo slogių minčių buvo tai, kad, vos atvykus, užgriuvo daugybė įvairių pasiūlymų. Iš karto buvo pakviestas groti su šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Liepojos simfoniniu orkestru, prasidėjo koncertai Rotušėje, bažnyčiose, Filharmonijoje, gastrolės po Lietuvos miestus ir užsienį, projektai su aktore Larisa Kalpokaite. Su R. Jurkoniu įrašyta kompaktinė plokštelė...
„Žinai, kada tu esi Vilniuje, tu esi įdomus. Kada už Vilniaus — nelabai įdomus. Juk tau niekas neskambins: Romai, atvažiuok iš Šiaulių į Vilnių parepetuoti ir pagroti. Gal ir liūdna, bet tokia yra realybė, — sako muzikantas.— Kita vertus, pažiūrėkit, kaip Šiaulių dramos teatro aktoriukai išplaukė į plačiuosius vandenis. Kokie puikūs koncertai “Saulėje“ vyksta! Tikiu, kad atgims ir Filharmonija. Viskas yra Šiauliuose, viską galima sukurti ir įgyvendinti, reikia tiktai idėjų.“
Šiuo metu pagrindinės R. Lukošiaus darbovietės sostinėje yra dvi: Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla ir muzikos mokykla „Lyra“: “Esu muzikos mokytojas ekspertas: vien iš koncertinės veiklos sunku pragyventi.“
Nors veiklos, pažįstamų ir draugų netrūksta, Šiauliai, sako Romas, traukia... Nes šaknys liko Šiauliuose.
Jis neatmeta, kad išėjęs į pensiją, sugrįš į gimtąjį miestą.
SUGRĮŽIMAI: Žinomas pianistas Romualdas Lukošius, prieš septynerius metus netikėtai išvykęs gyventi į Vilnių, bent kartą per mėnesį aplanko Šiauliuose gyvenančią motiną.
APLINKYBĖS: Pianistas Romualdas Lukošius nebūtų iškeitęs Šiaulių į sostinę, jeigu nelemtai susisklosčiusios profesinės veiklos ir šeimos gyvenimo aplinkybės.
Jono TAMULIO nuotr.