Naujausios
Priorą atvedė noras mokytis
„Kelias į Lietuvą buvo labai paprastas. Mano vyresnysis pasakė: “Eik!“ Ir aš einu“ , — lietuviškai sako vokietis, Šv. Pijaus X kunigų brolijos prioras kunigas Josef Persie. Kiekvieną sekmadienį į Šiaulius kunigas atvyksta laikyti šv. Mišių pagal senąją tradiciją.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Nauja patirtis
Lietuvoje prioras Josef apsigyveno prieš trejus metus. Iki tol netoli Bonos (Vokietija) užaugęs kunigas buvo dirbęs tik vokiškai kalbančiose šalyse — Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje.
„Pagalvojau: jei dar noriu ko nors išmokti, iniciatyvos reikia imtis dabar. Nes kuo toliau, tuo bus sudėtingiau“, — šypsosi kunigas. Savo vyriausiajam tąkart išsakė kuklų pageidavimą: norėtų važiuoti į šalį, kurioje nekalbama vokiškai. Sulaukė sprendimo: “Lietuva“.
„Išgirdęs šalies pavadinimą, paklausiau, kokia kalba ten kalbama“, — šypsosi prancūzų ir anglų kalbas mokantis kunigas. Apie Lietuvą jis buvo girdėjęs labai mažai, todėl į šalį atvyko be išankstinių nuostatų.
Susiruošti kelionei teko per šešias savaites, laiko ieškoti informacijos nebuvo. Tik suskubo įsigyti lietuvių kalbos pamokų kursą — įrašytą diską ir knygą. „Klausiausi įrašo mašinoje ir pagaliau žinojau žodžius “taip“ arba “ne“, — pažintį su lietuvių kalba prisimena kunigas.
Pirmą kartą išgirdus lietuviškai, kalba atrodė labai sudėtinga, bėgant laikui, darėsi lengviau.
„Kol negalėjau su vietiniais susikalbėti jų kalba, žmonės būdavo uždari. Kai prakalbau, bendrauti pasidarė lengva. Žmonės nekreipia dėmesio, kad darau daug klaidų, bet džiaugiasi, kad stengiuosi išmokti“, — pasiekimu patenkintas kunigas.
Dar viena nauja patirtis vokiečiui Lietuvoje buvo prioriato Kaune statyba. Josef kvatojasi: kiekvienoje šalyje dirbama savaip. Reikėjo perprasti, kaip tartis su žmonėmis, suvokti, ką būtina sakyti, o apie ką galima ir patylėti.
Gyvendamas Lietuvoje, prioras pastebėjo ir kultūrinių skirtumų. Pasak Josef, Vakaruose žmonės domisi praeitimi, stengiasi kuo plačiau parodyti savo kultūrą, ja didžiuojasi. Lietuvoje — atvirkščiai: dažnai tenorima kopijuoti kitų šalių kultūras.
„O gaila — turite didingą istoriją, gilią kultūrą, o žmonės jos nepažįsta. Juk iš užsienio ne visada ateina tik tai, kas gera. Mano nuomone, naujasis kapitalizmas, vien turto siekis tikrai nėra Lietuvos kultūra“, — svarsto kunigas.
Nuo staliaus iki kunigo
Pirmoji Josef specialybė buvo stalius. Rinktis kunigystę padėjo suvokimas, kad tarnyste Dievui gali padėti žmonėms.
Pasirinkimą jo tėvai sutiko tyla. Josef sako, kad galimybė rinktis ir spręsti pačiam, be spaudimo, suteikė stiprybės. Po šešerių mokslo metų seminarijoje, J. Persie 1994 metais buvo įšventintas į kunigus.
Šv. Pijaus X kunigų broliją Josef pasirinko neskubėdamas. Kartą apsilankė parapijoje, kur kunigas šv. Mišias laikė pagal senąją tradiciją, o vėliau sužinojo ir apie pačią broliją, susidomėjo jos problematika.
Pijaus X kunigų brolijos nariai nepripažįsta Vatikano II susirinkimo (1962— 1965 metai) reformų, o griežtai laikosi tradicinių doktrinų, pavyzdžiui, Švč. Komuniją priima klūpant, šv. Mišias laiko lotynų kalba ir atsisukę į altorių.
„Teigiama, kad Vatikano II Susirinkimas atidaro langą į pasaulį, nes tradicija buvo per griežta, per sudėtinga, o žmonės liturgijoje dalyvaudavę iš įpročio, tikėjimas buvęs negyvas. Bet Vakarų Europoje aiškiai matoma, kaip su pasikeitimais pakito ir tikėjimas, sumažėjo pagarba Švč. Sakramentui, kuris priimamas stovint ar įduodamas į rankas“, — sako prioras.
Josef atsimena, kaip dar aštuntajame dešimtmetyje vietos klebonas jo tėvo, daug patarnavusio bažnyčiai, paklausęs, ar negalėtų padalyti Švč. Komunijos. Tėvas pagarbiai suabejojęs: o jei Švenčiausiasis, dedant jį į delną, išsprūs ir nukris ant žemės? Tada klebonas atsakė: „Bet jūs netikite, kad ten yra mūsų Viešpats?“
O kaip kunigas reaguoja į tai, kad Šv. Pijaus kunigų brolija kartais įvardijama kaip katalikiška sekta?
„Negali būti, kad tie, kurie meldžiasi taip, kaip visada buvo meldžiamasi, yra sekta. Tada bažnyčia jau 2 tūkstančius metų būtų sekta, — atsako kunigas. — Jei nedarai taip, kaip daroma visur ir sakai, kad turi būti kitaip, sutinki pasipriešinimą“.
Sulaukia įvairių vertinamų
Spalio mėnesį Vatikanas pradėjo derybas su Pijaus X kunigų brolija dėl katalikiškosios doktrinos interpretavimo. Metų pradžioje Benediktas XVI jau atšaukė ekskomuniką keturiems vyskupams, kuriuos Jonas Paulius II buvo atskyręs nuo Bažnyčios. Josef tikisi, kad tolimesnės derybos atneš vaisių, ir „bažnyčios tradicijos poreikis sugrįš į žmonių sąmonę“.
Lietuvoje brolijos veikia Kaune ir Šiauliuose. Šie miestai, kunigo teigimu, buvo pasirinkti dėl gausių kontaktų su žmonėmis. Kiek tikinčiųjų šiuo metu priklauso lietuviškajai bendruomenei, neskaičiuojama: „Mes nesame bendruomenė, kur tikintiesiems reikia įsirašyti“.
Pasak prioro, Lietuvoje į jų broliją reaguojama labai įvairiai. Yra kunigų, kurie broliją vertina priešiškai. Yra draugiškų, rodančių paramą, bet bijančių apie tai viešai kalbėti. Yra ir tokių, kurie stebi situaciją, laukia.
Lygindamas Lietuvos ir Vakarų tikinčiuosius, kunigas pastebi, kad vietos žmonės labiau pažįsta tikėjimą. Sovietmečiu persekiota religija buvo saugoma, puoselėjama, už ją kovota. Vakaruose — atvirkščiai: lengvai pasiekiamas Dievas darėsi vis mažiau svarbus.
Paklaustas apie ateities planus, kunigas tik nusijuokia: „Aš neturiu planų!“ Ir po pauzės priduria, kad gali būti, jog Lietuvoje liks ilgam. Nes kalbą jau išmoko.
MIŠIOS: Kiekvieną sekmadienį prioras Josef Persie atvyksta į Šiaulių Švč. Megelės Marijos Gimimo koplyčią laikyti Šv. Mišių. Praėjusių sekmadienį Šv. Mišios vyko neįprastomis sąlygomis: vien žvakių šviesoje — dingo elektra.
TRADICIJA: Šv. Pijaus kunigų brolijos nariai Šv. Mišias laiko pagal senąją tradiciją — veidu į altorių.
KALBA: Kunigas Josef Persie į Lietuvą atvyko prieš trejus metus, norėdamas išmokti svetimą kalbą. Pamokslus per šv. Mišias jis sako lietuviškai.
PASIRINKIMAS: Pirmoji Josef Persie specialybė buvo stalius. Rinktis kunigystę paskatino noras tarnyste Dievui padėti žmonėms.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Apie broliją trumpai
Šv. Pijaus X kunigų brolija yra tarptautinė Romos katalikų kongregacija, 1970 metais įsteigta arkivyskupo Marcelio Lefebvre, 1971 metais patvirtinta Šventojo Sosto.
Brolija yra didžiausia ir įtakingiausia tradicionalistų organizacija, kuri griežtai laikosi tradicinių doktrinų.
1988 metais Jonas Paulius II atskyrė tradicionalistų vadovus nuo Bažnyčios už tai, kad M. Lefebvere nepaisė popiežiaus įspėjimų ir keturiems dvasininkams suteikė vyskupo šventimus be Šventojo Sosto leidimo. Tai buvo pirmoji naujausiųjų laikų schizma.
Benediktas XVI mėgina taikytis su brolija, laikančia save tikrosios katalikybės gynėja.