Naujausios
Prie stalo – visa šeima
Tradiciją kiekvieną vakarą, kai visi sugrįžo į namus, sėsti prie bendro stalo N. Dainauskienė į savo šeimą atsinešė iš tėvų namų. Prisimena, mama, kad ir kokia būdavo pailsusi, ruošdavo vakarienę, ir prie šeimos stalo susėsdavo visi tik tada, kai jau būdavo sugrįžę net vėluojantys. Ne tik vakarieniaudavo, bet ir dalydavosi dienos patirtimis, aptardavo nuveiktus darbus bei rytdienos planus. Laikas, praleistas artimų žmonių rate, vienas vertingiausių ir prasmingiausių dalykų gyvenime – įsitikinusi jauna moteris.
Puikią tradiciją ji tęsia sukūrusi savo šeimą. Paprastai, kol ruošia vakarienę, o tai užtrunka vidutiniškai apie 40 minučių, sutuoktinis Lorenas, Šiaulių apskrities policijos Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas, skiria laiko vaikams.
N. Dainauskienė sako, kiekvieną vakarienę paprastai gamina kelis patiekalus, nes tuo, ką mėgsta abu su vyru, ne visada žavisi dvejų ir aštuonerių metų atžalos. Pavyzdžiui, mažėlis nevalgo mėsos, skundžiasi, kad neskanu, nepatinka, tačiau noriai valgo bulvinius patiekalus. Tuo tarpu vyresnėlis mėsos neatsisako, tačiau valgo vištieną arba kalakutieną, ir dažniausiai, deja, be daržovių.
Tai dėl tos priežasties N. Dainauskienės virtuvėje kiekvieną vakarą gaminami 3–4 patiekalai.
Neringa, naminio maisto propaguotoja, įsitikinusi, kad tik namuose ir tik vienam kartui pagaminti patiekalai mylimiems žmonėms gali duoti maksimalią naudą organizmui. Pastaraisiais metais išpopuliarėjusi tendencija užsisakyti išvežiojamo maisto šeimininkės negundo, juolab kad picą, sušių, kebabų ir kitokių patiekalų, sako, nesunkiai galima pasigaminti namuose. Žinoma, būna dienų, kai norisi padaryti mini pertraukėlę nuo gaminimo ir pasilepinti kavinės maistu.
Vis dėlto neslepia, sukūrus šeimą, suktis virtuvėje iš pradžių jai buvo būtinybė, o ne aistra.
Anot šeimininkės, jos vyras Lorenas nors meile virtuvei ir netrykšta, tačiau tam tikromis progomis jo gaminamiems patiekalams nėra lygių – antai per Užgavėnes jis tampa nepamainomu gardžių mielinių blynų kepėju. Savaitgaliais vaikus palepina savo firminiais blynais su obuoliais. O žuvienė iš tilapijų filė, tiek gaminta namų virtuvėje, tiek išvirta kazane ant laužo, svečiuojantis sode pas tėvus, pats mėgstamiausias ir Neringos, ir visų artimųjų patiekalas.
Gardžioji paella
Namiškius ir svečius pamaloninti N. Dainauskienė mėgsta ir įmantresniais patiekalais. Juokiasi, dažniausiai gamina „iš galvos“, suprask, improvizuoja. Valgytojams labiausiai patikę patiekalai Neringos virtuvėje apsistoja ilgesniam laikui.
Dainauskų virtuvėje dažnas svečias – jūros gėrybės. Tiesa, dar prieš kelerius metus Neringos sutuoktinis jų nevalgė ir pirmąkart paragavo tik Ispanijoje.
Po tos kelionės Dainauskų virtuvėje vietos atsirado ne tik jūros gėrybėms, bet ir ispaniškajai paellai, kurios tikslų receptą sužinojo iš Kaune gyvenančios draugės vyro. Patiekalą dar patobulino viešėdami paellos tėvynėje Ispanijoje.
„Ispanai sako, jei paella tikra, ji būtinai turi būti šiek tiek prikibusi prie keptuvės, tai dėl to patiekalas šioje šalyje valgomas tiesiai iš jos“, – virtuvės paslaptimis dalijasi šiaulietė. Ji paellai ruošti įsigijo specialią keptuvę, o specialių ispaniškų prieskonių nuperka Airijoje gyvenanti mama.
Pasak Neringos, paellą gali ruošti visi, kurie moka ruošti tikrą plovą. Vis dėlto šiek tiek įdirbio reikia. Tikra paella, anot pašnekovės, negali būti nei per šlapia, nei per sausa, o tam būtina pataikyti reikiamą ryžių ir sultinio kiekį.
Šeimos ir svečių mėgstamiausia paella – su jūros gėrybėmis. Labiausiai tinka šviežios, nes sušaldytos turi daug vandens. Tokios tinka nebent į patiekalo vidų, o ne ant viršaus – viršui rekomenduojamos tik šviežios gėrybės. Neringa išduoda geriausias šviežias krevetes esant „Promo“ prekybos centro žuvies skyriuje.
„Tiesą sakant, iš pradžių bijojau gaminti paellą – produktai ganėtinai brangūs ir jų nemažai reikia, buvo neramu, kad nepavyks. Bet, matyt, pavyko, nes mano gamintos paellos nuo tada laukia ne tik artimiausi žmonės, bet ir draugai“, – šypsosi šeimininkė.
Virtuvės paslaptys
Receptų knygomis ir kulinarijos laidų receptais N. Dainauskienė beveik nesivadovauja, na, nebent paima tik vieną kitą fragmentą. Dažniausiai improvizuoja derindama įsigytus ir šaldytuve užsilikusius produktus. Sako, strategiją sugalvoja iš anksto: jei vakare gamins iš mėsos, būtinai ją išima ryte, kad atšiltų: be mėsos šeimoje nė dienos!
Atrado lašišos kotletus iš karališkos lašišos faršo. Viskas elementaru: pakepina svogūnus, piene išmirkytus džiūvėsius sumaišo su kiaušiniais ir prieskoniais, galima ir česnaku. Viską sumaišiusi, padaro nedidelius kotletukus ir lengvai juos apkepa keptuvėje. Kitas žingsnis – 180 laipsnių temperatūroje 15–20 minučių trunkantis lašišos kotletų „soliariumas“ orkaitėje.
Anot Neringos, patiekalas gardžiausias su burokėlių mišraine ir bulvėmis. Jas supjausto skiltelėmis ir apverda 2–3 minutes. Nusunktos bulvės užpilamos padažu, pagamintu iš dviejų šaukštų grietinės ir tiek pat šaukštų majonezo, puse pakelio bulvių prieskonių, kmynų. Aplietos ir gerai aplipusios padažu bulvės subraukiamos ant skardos. 180 laipsnių 40 minučių orkaitėje praleidusios bulvytės – tikras gardėsis vaikams, ir nebūtinai prie lašišos kotletų.
Šeimos mėgstamas ir varškės apkepas. Vienam kilogramui varškės Neringa ima penketą kiaušinių, būtinai atskiria baltymus nuo trynių. Pastarieji išplakami su aštuoniais šaukštais cukraus, žiupsneliu druskos.
Varškė pertrinama su aštuoniais šaukštais grietinėlėje išbrinkintų manų kruopų. Išsukti tryniai supilami į varškę – masė turėtų būti lengvai drimbanti nuo pakelto šaukšto. Ant išmirkytų ir nusunktų razinų užpilamas žiupsnelis miltų, papurtoma, kad kiekviena uoga apsivoliotų ir atsiskirtų nuo draugių atsiradusi varškės masės dubenyje.
Galiausiai iki standumo išplakami ir atsargiai į varškę supilami baltymai.
Viskas – į sviestu išteptą formą, 180 laipsnių ir ventiliatorius orkaitėje apie 1 valandą. Iškeptas apkepas turėtų šiek tiek atvėsti ir kartu pradžiūti, virsdamas korėtas.
O dabar apie kukurūzų košę su varške ir trintomis šaldytomis braškėmis, kurią N. Dainauskienė gamina, kai, juokiasi, nori laimingą padaryti savo vyresnėlį. Keturias kukurūzų kruopų saujas, prieš tai išbrinkinusi vandenyje, paverda 15–20 minučių. Verdant būtina nuolatos maišyti ir, reikalui esant, papildyti vandens.
Kukurūzai pagardinami prieskoniais, trupučiu cukraus, sviestu. Baigiant virti įdedama rupesnės varškės ir išmaišoma. Košė pagardinama trintomis braškėmis. Taip paruoštą košę noriai valgo ir suaugusieji, ir vaikai. Nors mažylis ir vyras laimingiausi būna valgydami pienišką ryžių košę su razinomis.
O kai ateina šiltasis metų laikas ir prisirpsta mėlynės, Dainauskų namuose pakvimpa šiomis uogomis įdaryti virtiniai, kitur vadinami tiesiog šaltanosiais.
Pasak šeimininkės, įmantrių, išskirtinių prieskonių gamindama beveik nenaudoja, taip pat kaip ir negamina patiekalų, kuriems reikia labai daug laiko. Užtat savo virtuvės neįsivaizduoja be kvapiųjų pipirų ir svogūnų – tai yra tai, kas tinka kone kiekvienam mėsos, žuvies, miltų, varškės ir t. t. patiekalui. Na, žinoma, jie netinka nebent tortams, bet tortų šiaulietė nekepa, sako, nemoka. Tortu pasirūpina vyro brolio žmona.
Pareigūnė
„Man virtuvė – tai vieta pabūti su savimi, pamąstyti, išsivalyti galvą, susiplanuoti“, – sako 15 metų Šiaulių apskrities policijos Patrulių rinktinėje, o vėliau Viešosios tvarkos tarnyboje dirbusi Neringa.
Dabar N. Dainauskienė – Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties vyresnioji specialistė. Taigi po įtemptos dienos atsakingame darbe laikas, praleistas šeimos naujai įsigyto namo virtuvėje – ta vieta, kur vien geros emocijos.
Beje, darbe Neringa ir Lorenas įstaigos virtuvėlėje dažniausiai pietauja kartu ir valgo namuose ruoštą maistą.
