Policininkės namų virtuvėje saugomos paslaptys

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus II poskyrio viršininkė Marija Buitvidienė po įtemptos darbo dienos atsipalaiduoja savo namų virtuvėje.
Policijos pareigūnė Marija Buitvidienė – puiki šeimininkė, tai gali patvirtinti jos kolegos, kurie per daugelį metų tapo kone pagrindiniais šiaulietės patiekalų, daugiausiai saldėsių, ragautojais. Moteris sako, kad maisto gaminimo procesas jai – geriausias atsipalaidavimo būdas po įtemptos darbo dienos.

Pirmi kąsniai – kolektyve

Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus II poskyrio viršininkė M. Buitvidienė sako, kad pirmenybę teikia patiekalų receptams su nuotrauka, kurioje matyti rezultatas. Jei nuotrauka „užkabina“, ilgai nelaukusi susiruošia į virtuvę – nekantru išbandyti. Po darbo dienos, šeimai pavakarieniavus, virtuvėje ji dažnai užsibūna iki išnaktų.

Neseniai internete Marija aptiko mielinių bandelių su bulvių košės ir grybų įdaru. Juokiasi, kad, atrodytų, tokį sunkiai įsivaizduojamą produktų derinį kolektyvas įvertino itin teigiamai, o tai esą reiškia, kad kepinys šiaulietės virtuvėje greičiausiai bus kepamas dar ne kartą.

Jei jau kalbėti apie „naujienas“, iš ragauti neatsisakančio kolektyvo pareigūnė dažniausiai sulaukia tik vieno kito pastebėjimo, dažniausiai pagyrimų, o ir kepiniai nuo stalo greitai pradingsta.

„Per tiek metų gaminimo ir pati tapau neprasta degustatore – pirmi kąsniai, ir jau aišku, skanu–neskanu, įdomu arba neįdomu“, – juokiasi 25-erius metus Šiaulių policijoje dirbanti pareigūnė.

Prieš vienas Kalėdas M. Buitvidienė su kolege, Reagavimo skyriaus I poskyrio viršininke Neringa Kairiene policijos kolektyvą nustebino pačių sukurtu saldžiuoju advento vainiku ir kalendoriumi.

Močiutės paslaptys

Pirmenybę virtuvėje šiaulietė skiria konditerijai, nors nieko prieš neturi ir prieš kulinariją, jos šeima mėgsta tiek lietuvių, tiek japonų, kinų, kitų šalių virtuvę. Mėgsta gaminti, bet mėgsta ir valgyti.

Apetito saldumynams stoka nesiskundžia ir M. Buitvidienės sutuoktinis. Jis, kaip ir Marija, – pareigūnas. Nors kadaise baigęs kulinarijos-konditerijos mokslus, vyras į virtuvę užsuka tik pavalgyti arba, paprašius žmonai, šiek tiek padėti.

Maisto ruošimu jau po truputį domisi ir šeimos jaunėlė, vienuolikametė dukra Tėja. Nors mergaitės „iš galvos“ sukurtus patiekalus dažnai reikia pakoreguoti, M. Buitvidienė patenkinta, kad Tėjai patinka šeimininkauti, ir būtinai ją už tai giria bei kviečia gaminti kartu, vienai iš kitos pasimokant.

Marija galvoja, kad meilę virtuvei joje įkvėpė močiutė, perdavusi daugybę šeimininkavimo paslapčių, o kartu ir senovinių receptų, kuriais šiaip jau beveik su niekuo nesidalydavo.

„Mano mama nebuvo didelė šeimininkė. Todėl vis norėdavau ją kažkuo pamaloninti. Nesvarbu, kad sausainiai išeidavo neįkandami. Mama, juos grauždama, vis girdavo. Tai buvo motyvacija nesustoti“, – šypsosi M. Buitvidienė.

O gerieji močiutės receptai išliko surašyti į dešimtmečius menantį Marijos sąsiuvinį, kurį saugo kaip savo akį. Beje, pirmas šiame sąsiuvinyje ranka surašytas receptas – „Močiutės žagarėliai“. Juos, pernertus iš itin plonai iškočiotos tešlos, kokia gaminama, pavyzdžiui, „Skruzdėlynui“, šiaulietė verda iki šiol.

Valgytojai neatsispiria ir senoviniam varškės apkepui. Seilės tįsta paskanavusiems Marijos torto, pagal laiko patikrintą jos anytos receptą iš trijų biskvito sluoksnių – aguoninio, graikinių riešutų ir razinų – su grietinės pertepimais.

Jokių „E“

Nors pareigos policijoje užima nemažą dienos dalį, laikas, praleistas namų virtuvėje, M. Buitvidienės neslegia, atvirkščiai, padeda užmiršti dienos rūpesčius, nuraminti mintis ir priversti save galvoti apie miltus, varškę, kiaušinius ir visa kita.

„Maisto gamyba teikia didelį malonumą. Tokį užsiėmimą vadinu hobiu, o ne darbu“, – sako pašnekovė.

Konditerijos gaminių iš parduotuvės ji nevertina dėl jų nenatūralumo – pataria kiekvienam žmogui, prieš perkant tortą, pyragą ar kitokį saldų gaminį, būtinai pastudijuoti, iš ko jis pagamintas.

„Ne sviestas, o kažkokie riebalų mišiniai, modifikuoti produktai, visas sąrašas su „E“... Neaišku, labiau sveika ar labiau nesveika“, – ironizuoja M. Buitvidienė.

Gamindama namuose, sako, visada žinanti, kad į maistą deda tik tai, ką mano esant geriausia ir sveikiausia: būtinai sviestas ir jokie pakaitalai, jei randa, būtinai naminiai kiaušiniai, aukščiausios kokybės miltai ir t. t.

Per daugybę gaminimo metų šeimininkė tapusi ganėtinai reikli maisto kokybei.

Skanu ir sveika

M. Buitvidienė skaitytojams siūlo keletą receptų gardumynų, kuriuos labai mėgsta ir jos šeima, ir svečiai, ir kolegos.

Morkų keksiukai

Šiaulietė M. Buitvidienė skaitytojams siūlo pasigaminti keksiukų su morkomis, kuriuos skanaujantieji praranda saiką.

Reikės: 160 gramų morkų, dviejų kiaušinių, 180 gramų cukraus, 70 gramų pieno, 70 gramų aliejaus, 50 gramų graikinių riešutų, 35 gramų džiovintų spanguolių, 170 gramų miltų, 6 gramų kepimo miltelių, ketvirčio šaukštelio sodos, pusės šaukštelio cinamono, muskatinio riešuto.

Į dubenį smulkia tarka sutarkuoti morkas. Į sutarkuotas morkas dėti miltus su prieskoniais, kepimo miltelius ir cukrų. Viską gerai išmaišyti. Po to dėti kiaušinius, aliejų, pieną, riešutus ir džiovintas spanguoles. Viskas išmaišoma elektriniu plaktuvu. Pagaminta tešla užpildyti keksiukų formeles ir kepti 175–180 laipsnių temperatūroje apie 25–30 minučių.

Bandelės su bulvėmis ir grybais

12-os bandelių tešlai reikės: 150 gramų pieno, 150 gramų vandens, 50 gramų cukraus, 19 gramų mielių, 100 gramų (viena dalis) plius 500 gramų (antra dalis) miltų, 1 kiaušinio, 40 gramų aliejaus, vieno šaukštelio druskos.

Įdarui reikės: 200 gramų grybų, 500 gramų bulvių, vieno svogūno, druskos ir pipirų pagal skonį, 50 gramų pieno, 30 gramų sviesto, aliejaus kepti.

Įdaro gaminimas: Bulves išvirti pasūdytame vandenyje. Bulvėms išvirus, įdėti sviesto, pieno ir sutrinti bulvių košę. Grybus ir svogūną supjaustyti, pakepinti aliejuje. Pagardinti druska ir pipirais. Sumaišyti grybų masę su bulvių koše.

Bandelių tešlos paruošimas. Šiltame skystyje (pieno ir vandens) ištirpinti cukrų ir mieles. Įdėti vieną dalį miltų (100 gramų) ir gerai išmaišyti bei palikti 10 minučių. Į pasidarytą masę įdėti kiaušinį, druską, aliejų ir antrą dalį miltų (500 gramų) bei gerai išmaišyti. Paruoštą tešlą įdėti į dubenį, suteptą aliejumi, uždengti rankšluosčiu ir padėti tešlai pailsėti 60–90 minučių.

Pakilusią tešlą padalyti į gabaliukus po 80 gramų. Padaryti rutuliuką ir iškočioti. Į tešlos vidurį įdėti įdaro, šonus užspausti. Paruoštą pyragėlį paspausti rankomis, vėl sulenkti pusiau, ir abiejuose šonuose įpjauti po du pjūvius. Pyragėliai gaunasi kaip medžio lapo formos.

Paruoštus pyragėlius sudėti į kepimo skardą, paliekant tarp pyragėlių apie septynių centimetrų tarpą. Pyragėlių viršų patepti pienu ir pabarstyti sezamo sėklomis. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį.

Virtuvės baldai