Naujausios
Podhalės aviganiai ganys bandą
Ūkininkės Rita Bieliakienė naminiams gyvuliams ganyti ir saugoti nuo plėšrūnų pasirinko Podhalės aviganius. Mėta ir Čiobrelis galvijų bandoje auga nuo mažens. Ūkininkė dalijasi naudinga patirtimi, kuri gal pravers ir kitiems.
Regina VAIČEKONIENĖ
Pirmas patarimas: rinktis patikimą veisėją
2009 metais Ritos Bieliakienės ūkis Biržų rajone nukentėjo, manoma, nuo vilkų. Tais metais ir kituose kaimuose siautėjantys plėšrūnai gyventojams pridarė daug žalos. Tą vasarą ūkininkė po nakties rado sudraskytą veršelį, dvi telyčias. Iš spaudos sužinojo apie Podhalės aviganius, puikius naminių gyvulių sargus ir piemenis.
„Labai svarbu, kad įsigytas šuniukas būtų sveikas, — pataria R. Lieliakienė. — Nereikia pirkti apatiško, išsigandusio šuniuko. Geriausia šuniukus įsigyti iš patikimų veisėjų pagal ūkininkų ar veterinarijos gydytojo rekomendacijas. Nepirkite Podhalės šuniukų iš gatvės prekeivių ar turgaus. Venkite pirkti suaugusių šunų, nes jeigu ir pavyktų Podhalės aviganį išdresuoti kaip sarginį šunį, tokį bus labai sunku pripratinti prie bandos“.
Ji dėl šuniukų kreipėsi į gamtos mylėtojų asociaciją „Baltijos vilkas“. Asociacija keliems Lietuvos ūkininkams jau buvo padovanojusi šios veislės šuniukų, kad saugotų gyvulius. Neatsakė ir Ritai.
Iš Lenkijos Karpatų
Pernai pavasarį ūkininkė sulaukė išsvajotų augintinių. Pirmąjį gavo dovanų. Moteriai pagailo: ūkis didelis, todėl vienam šunyčiui naujoje aplinkoje bus sunku prisitaikyti, jausis vienišas. Kitą šunelį ji pirko. Kainavo 800 zlotų (daugiau kaip 700 litų). Šuniukai atgabenti iš Lenkijos. Karpatų regione, pasakoja Rita, Podhalės aviganiai buvo naudojami naminių gyvulių apsaugai nuo vilkų.
Pasirinkimas pasiteisino: ūkininkų nuostoliai sumažėjo. Šunys buvo rūpestingi, akylūs ir budrūs. Jie sugebėdavo suvaryti galvijus į tvartus, sugrąžindavo į bandą pasimetusius galvijus, prižiūrėdavo besiėriuojančias avis, besiveršiuojančias karves, ištikimai saugodavo ką tik atvestus gyvulių jauniklius. Prireikus skubėdavo kviesti šeimininko.
Namai ir draugai — tvarte
„Mėta ir Čiobrelis mūsų ūkyje tik eksperimentas. Nežinome, kaip jie elgsis susidūrę su vilkais, — pasakoja Rita. Ir pabrėžia: — Kad Podhalės aviganiai būtų sargūs, prisirišę prie bandos ir bebaimiai, labai svarbu tinkamai juos auklėti. Svarbu, kad šuns savininkas laiku pastebėtų ir reaguotų į netinkamą šuns elgesį, sudraustų, neišgąsdintų, nepagįstai nenubaustų. Dėl netinkamo auklėjimo bei gerųjų savybių lavinimo šie šunys gali tapti ne naminių gyvulių draugais, bet priešais: bus agresyvūs, pridarys nuostolių.“
Čiobrelis ir Mėta galvijų bandoje auga nuo mažens, karvidėje aptvare su veršiukais ir karvėmis. Čia pat tvarte jie su naminiais galvijais ilsisi, ėda.
Rita Bieliakienė pripažįsta: „Šuniukai buvo labai simpatiški, meilūs. Namiškiams labai sunku buvo atsispirti pagundai paimti juos ant rankų, pamyluoti arba bent paglostyti, su jais pažaisti. Šiems šunims bičiulystė su šeimininku — ne į gerą. Podhalės aviganių namai ir draugai turi būti tvartas ir galvijai.“
Sarginių aviganių negalima laikyti kambaryje. Šalia jų neturi būti kitos veislės šunų: iš jų jie išmoks netinkamų įpročių bei manierų.
Iš pradžių šeiminkai stebėjo, kaip šunys sutars su galvijais. Susidraugavo greitai.
Patruliavo prie kaimynų melžiamų karvių
Aviganių elgesys lūkesčius pateisina: jie ištikimi, prisirišę prie bandos, neagresyvūs, draugiški. Maloniai sutinka, vizgina uodegą prieš pažįstamus — ūkio šeimininkus bei pienovežio vairuotoją. Moteris dėkinga supratingiems kaimynams. Praėjusių metų rudenį netoli Bieliakienės galvijų bandos ganėsi ir kaimyno ūkininko karvės. Podhalės aviganiai akylai pradėjo saugoti ir kaimynų galvijus. Kai kaimynai ėjo melžti savo bandos karvių, Podhalės aviganiai patruliavo ir šeimininkų neprileido artyn. Kaimynai Ritai pranešė apie nesusipratimus ir problema buvo taikiai išspręsta.
Ūkininkė pasakojo: ne kiekviena vietovė atitinka Podhalės aviganių augimui reikalingas sąlygas. Jos ūkio valdos šiems šunims idealios: atoki vieta, ganyklas skiria du grioviai.
Podhalės aviganis — prabanga
Rita svarsto: jeigu žmogus augina vieną ožką ar avį, Podhalės aviganį pirkti apsaugai — prabanga, nes šunų išlaikymas nemažai kainuoja. Nors šunys neišrankūs. Šeimininkė jiems verda košes, perka mėsos atraižas, kaulus, sauso maisto granules.
Šeimininkė pasiguodė: Čiobrelis buvo susirgęs. Jam įsiskaudėjo kojos. Teko vežti į Kauno veterinarijos klinikas. Konsultacija, tyrimai, be kelionės išlaidų, kainavo 150 litų. Veterinarijos gydytojas skyrė specialią dietą ir gydymą: vitaminus, papildus.
Vasario pabaigoje šiems Podhalės aviganiams bus metai. Prieš keturis mėnesius vienas šuo svėrė 40 kilogramų.
„Šių metų rudenį mūsų Mėtai ir Čiobreliui bus metai ir aštuoni mėnesiai. Jie jau bus subrendę ir pasiruošę susikauti su vilkais bei kitais siautėjančiais plėšrūnais“, — tvirtino ūkininkė Rita. Jos žodžiais, jeigu šis eksperimentas nepasitvirtintų ir Mėta su Čiobreliu neatgrasytų plėšrūno ir praganytų kokį galviją iš bandos, šeima jų neatsisakytų. Džiaugtųsi įsitaisę puikius draugus ir sargus.
SARGAI. Podhalės aviganiai Mėta ir Čiobrelis iškart po atvykimo į ūkį karaliauja karvidėje su naminiais gyvuliais. Jie daug juda ir galvijus pažįsta iš kvapo.
Ritos Bieliakienės nuotr.