Naujausios
RYGOS MARŠRUTAI (6)
Po Rygą — su Arvydu Juozaičiu
„Šiaulių kraštas“ tęsia pasivaikščiojimą po Rygą su filosofu, rašytoju Arvydu Juozaičiu. (Pradžia — Nr.148, 150, 154, 158, 173).
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
„Rygos stebuklas“
Jugendo stilius — XIX ir XX amžiaus sandūros modernas, Prancūzijoje vadinamas „art nouveau“ ir “secession“.
Jugendo stilių A. Juozaitis vadina Rygos miesto ašimi. Mieste stovi per 800 šio stiliaus pastatų — tikrojo Rygos turto. Modernus miestas kurtas nuo XIX amžiaus pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo.
Rygos centro žemėlapis nusėtas lankytinais architektūros objektais: pavieniais ir ištisais kvartalais.
„XX amžiaus pradžia vadinama “Rygos stebuklu“, apie kurį kalbėta visose Baltijos pakrantėse, Rusijos imperijoje. Architektūros enciklopedija mus pasiekė pergyvenusi net du baisiuosius karus“, — sako A. Juozaitis.
Namų fasaduose matome XX amžiaus pradžios datas, žyminčias Rygos statybų pakilimą. Datos, nutrūkusios ties 1914 metais, vėl sugrįžta po 1922-ųjų, bet šių pastatų architektūra jau — paprastesnė, arčiau modernios stilistikos.
Gėrintis architektūra, galvoje kirba klausimas, kaip pastatai nebuvo nušluoti karo metais. Pasak A. Juozaičio, reikia dėkoti Karališkajai anglų karo aviacijai, kuri nenušlavė Rygos kaip Karaliaučiaus ar Drezdeno. O 1944 metais spalio 13-ąją Raudonoji armija į Rygą įžengė kaip į būsimą imperijos miestą, tad jį saugojo. Net socialistinė statyba nesubjaurojo Rygos šerdies.
A. Juozaitis pasakojimu trumpai nukelia į XIX — XX amžių sandūrą, kai Ryga augo, stiprėjo. Čia buvo šimtai turtingų šeimų, gildijų, bendrovių, kurios puoselėjo aistrą prabangai davė užsakymus tikriems architektūros meistrams. Dauguma jų buvo vokiečiai, bet tuo metu gimė ir latvių architektai (Konstantinas Pėkšėnas Eiženas Laubė, Janis Alksnis ir kiti).
Prisiminkime Rygos merą anglų kilmės rygietį Džordžą Armitstedą, miestui vadovavusi 1901— 1912 metais. Jo valdymo metais Ryga tapo trečiuoju pagal dydį Rusijos imperijos miestu su 600 tūkstančių gyventojų.
Jugendo stiliaus enciklopedijos — Alberto, Antonijas, Dzirnavų, Elizabetės ir Strelniekų gatvės, neskubėkite dairydamiesi ir senojoje, centrinėje, Rygos dalyje, ypač — Kalku, Smilšu gatvėse, Lyvų aikštėje. Čia išpildytos grožio idėjos.
Gatvė-enciklopedija
Elizabetės gatvės pradžia, kuri yra šalia Kronvaldo parko, priverčia aiktelėti. Ji tarsi jugendo stiliaus enciklopedija. Įsimintinos architektūros, grakščių formų, gausios puošybos namai rikiuojasi viena linija. Tarsi gatvė-muziejus, kurios namai lenktyniauja bokštais, erkeriais, nišomis, balkonais, skulptūromis...
Kampiniame gatvės name prieš Pirmąjį pasaulinį karą užaugo ir gyveno Jelena Bulgakova (Niurenberg), trečioji Michailo Bulgakovo žmona, jo mūza, kurios gyvenimo atspindžius ir bruožus rasime garsiajame romano „Meistras ir Margarita“ herojės Margaritos gyvenime.
Trys muziejai
Alberto gatvė — dar vienas jugendo stiliaus perlas, net enciklopedija, apimanti visus stilius — nuo kosmopolitizmo iki tautinio romantizmo. Verta stabtelėti kone ties kiekvienu namu: 1, 2, 2a, 4, 6, 7 8, 11, 12, 13. Ši gatvė, ko gero, labiausiai fotografuojama turistų.
Praveriame didžiulio, išraiškingo namo su erkeriu, pažymėto 12 numeriu, duris. Čia 2009 metų balandį įkurtas Rygos Jugendo stiliaus muziejus.
Šį namą 1903 metais pasistatė Konstantinas Pėkšėnas (1859 — 1928), vienas iš meistrų, sukūrusių latvių tautinį jugendo stilių. Statyti padėjo mokiniu laikomas Eiženas Laubė. Meistras įsikūrė kampiniame namo bute, pirmame aukšte, — tarsi numatydamas ateities muziejų.
Ir namo išorė, ir vidus — ypatingo grožio. Fasadas gausiai puoštas floros ir faunos elementais, jo ženklas Rygos peizaže — gervės kaklą primenantis bokštelis.
Šis namas, sako A. Juozaitis, kultūros židiniu tapo jau prieš šimtmetį, tik pastatytas: jame įsikūrė tapytojo Janio Rozentalio šeima, priglaudusi rašytoją Rudolfą Blaumanį. Abu klasikai tilpo viename bute. Palėpėje dabar įrengti du memorialiniai muziejai.
Tik įėję į pastatą, pažvelkite aukštyn: akimirką galva apsisuks nuo įmantrios, sakytum, nesibaigiančios, laiptų spiralės. Atrodo, jog prieš akis atsivėrė nepažįstamų dausų kampelis. Manoma, kad lubos ištapytos pagal paties J. Rozentalio eskizą. Ši laiptinė, teigia muziejininkai, viena iš įspūdingiausių ne tik Rygoje, bet ir visoje Europoje.
Gerokai pamiklinę kojas iki viršutinio, penktojo, aukšto, skambinkite į duris, už kurių — dviejų klasikų muziejai. Lifto šiame name nebuvo, nes tais metais, kai kilo namas, elektros Rygos grožybėms dar stigo, o ir liftas buvo dar stebuklas, ne kasdienybė. Liftai masiškai imti įrenginėti keleriais metais vėliau. Šis stygius leido sukurti kitą stebuklą — spiralinę laiptinę.
Kelionė į praeitį
Grįžkime į pirmąjį aukštą. Jugendo stiliaus muziejaus prieškambaryje pasitinka muziejaus darbuotojos-gidės. Merginos tarsi laiko mašina persikėlusios iš praeito šimtmečio pradžios: šiugžda ilgi sijonai, galvas puošia skrybėlės.
O ir prieškambario kabykloje išrikiuoti įvairiausių modelių, kuklūs ir prašmatnūs galvos apdangalai. Matuokitės!
Muziejuje kruopščiai atkurti originalūs XX amžiaus pradžios prieškambario, svetainės, miegamojo, židinio kambario, valgomojo, darbo kambario, virtuvės, tualeto, tarnaitės kambario interjerai.
Prašmatnūs baldai, įmantrūs sietynai, subtilūs kilimai, veidrodžiai, indai, žaismingos smulkmenėlės, netgi gėlės, pamerktos į vazas ant siuvinėtomis staltiesėmis dengtų staliukų... Valgomojo stalas paruoštas vakarienei, virtuvėje rikiuojasi buities reikmenys, o tualete galėtum trūktelėti už virvutės.
Namuose nepasigendi nieko. Atrodo, kad gyventojai tik trumpam išvykę, o lankytojas — nedrąsus svečias, atsargiai ir įdėmiai stebintis šeimininko gyvenimą.
Jugendo stiliaus muziejaus gidė Anita šypsosi: jai labai tinka gėlėmis puošta skrybėlė. Gidė suskaičiuoja, kad per metus muziejų aplanko apie 20 tūkstančių lankytojų. Vien į Muziejų naktį, kuri visoje Europoje rengiama gegužį, buvo atkurnėjęs tūkstantis. Muziejų pamėgę ir lietuviai.
Muziejus dirba kasdien, išskyrus pirmadienį, nuo 10 iki 18 valandos.
Bilietas nuo gegužės 1-osios iki rugsėjo 30-osios kainuoja 3 latus. Šeimos (du suaugę, du vaikai) bilieto kaina — 6 latai. Studentams bilietas kainuoja 2,5 lato.
Bilietai kiek pigesni nuo spalio 1-os iki balandžio 31-os: 2 latai (šeimos bilietas — 5, studentiškas — 1 latas. Pusvalandžio gido paslaugos atsieina 10,5 lato.
Beribė vaizduotė
Alberto, Elizabetes, Strelniekų gatvių šedevrai liudija apie beribę dar vieno architekto, kosmopolitinio dekoro atstovo Michailo Eizenšteino (1867— 1921) vaizduotę ir talentą.
Jo kurtų monumentalių namų fasadai gausiai išpuošti įvairiausiomis geometrinėmis ir natūraliomis formomis, motyvais. Namui Alberto gatvėje, numeris 2, M. Eizenšteinas sukūrė atskirą, vien dekoratyvinį aukštą su tuščiomis langų angomis.
Strelniekų gatvėje, 4a name, pastatytame 1906 metais, gyveno žymusis Rygos meras Džordžas Armitstedas (18. Prieš namą, projektuotą M. Eizenšteino, stovi mero biustas. Milžiniški veidai, kaukės, skulptūros — geriau šį pastatą kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti.
Vieno iš M.Eizenšteino namų (Antonijas ir Dzirnavų gatvių sankryžoje) puošybos elementą, liūdną dekadentinį moters veidą, A. Juozaitis vadina architektūriniu stebuklu: jį pasirinko knygai „Ryga — niekieno civilizacija“ iliustruoti.
Alberto gatvėje prabėgo garsaus rygiečio, politikos teoretiko, įtakingo filosofinio liberalizmo gynėjo Isajos Berlino (1909— 1997) vaikystė.
Virtualiai Rygos jugendo pastatais galima pasigėrėti internetiniame puslapyje www.jugendstils.riga.lv
ĮAMŽINIMAS: Michailo Eizenšteino projektuotas namas, kuriame gyveno Rygos meras Džordžas Armitstedas. Prieš namą stovi mero biustas.
PUOŠYBA: Architektų Heinricho Šėlo ir Fridricho Šefelio 1902 metų kūrinys Škūnių (Sandėlių) gatvėje, 10/12. Namo savininkas buvo verslininkas H. Detmanis. Fasadą ir balkoną puošia dekoratyvinės floros elementai, pastato akcentas — prabangus, masyvus dviejų aukštų erkeris, virš jo — namų globėjo šuns figūra.
PASTATAS: 1900 metais architektai Heinrichas Šėlas ir Fridrichas Šefelas, naudodami jugendo stiliaus dekoratyvinius elementus, suprojektavo eklektiško stiliaus pastatą (Tirgonu gatvė, numeris 4).
DEKORAS: Architekto Vilhelmo Bokslafo projektuoto namo (Jauniela 25/29, 1903 metai) puošybos fragmentas.
GIDĖ: Jugendo stiliaus muziejaus darbuotojos-gidė Anita džiaugiasi, kad muziejus sulaukia vis daugiau lankytojų, tarp kurių ir — lietuviai.
INTERJERAS: Jugendo stiliaus muziejuje atkurtas originalus namo interjeras.
LAIPTAI: Šiais laiptais pakilsite į tapytojo Janio Rozentalio ir rašytojo Rudolfo Blaumanio memorialinius muziejus.
MUZIEJAI: Alberto gatvė. Kairėje — architekto Konstantino Pėkšėno namas, kuriame gyveno ir klasikai Janis Rozentalis bei Rudolfas Blaumanis.
GATVĖ: Elizabetės gatvė — tarsi architektūros muziejus.
Jono TAMULIO nuotr.