Naujausios
Pirtys ir šieno kambariai
– Prieš šešerius metus Šiauliuose įkūrėte pirčių centrą ir dabar pasilepinti jūsų pirčių malonumais bei gauti žinių apie organizmo sveikatinimą ne vaistais, o natūraliais būdais, skuba žmonės iš visos Lietuvos ir užsienio. Kuo jūsų pirtys yra išskirtinės?
– Turime tris skirtingo dydžio pirtis su priepirčiais, vandens kubilais ir dviem šieno kambariais, skirtais po pirties atvėsti, pakvėpuoti ir vėl grįžti į pirtį – tokių šieno kambarių Lietuvoje nesu matęs. Pabuvę juose net senyvo amžiaus vyrai išeina su ašaromis akyse, sako, kad grįžo atsiminimai, kaip jaunystėje buvo gyvi tėvai, seneliai, kaip visi giminės susirinkdavo, kaip miegodavo ant šieno, pirmą meilę prisiminė. Sako, kad 50 metų to nebuvo atsiminę, o šieno, vantų kvapas sugrąžino prisiminimus.
Pasaulio pirties, saunos, masažo, august programų, kituose čempionatuose esu nuskynęs tikrai daug laurų. Dabar jau daugiau teisėjauju. Taip sakant, buvo laikas, kai dirbau dėl titulo, o dabar jau titulas dirba už mane. Prieš Naujuosius metus vesti edukacinę pirties programą buvau pakviestas į Kiprą pas tos šalies turčius. Mandarinų plantacijoje buvo pastatytos pirtys. Viskas buvo nupirkta tik vienam kartui. Po to renginio Kipre gavau penkis užsakymus: Portugalijoje, Meksikoje, kitur. Pasaulyje yra daug žmonių, kurie mėgsta pirtis ir pirties procedūras, vertina ir supranta jų naudą.
Mano edukacija trunka 2,5–3 valandas. Iš pradžių 15–20 minučių pasėdima pirtyje, kol sukeliama ašinė (kūno vidinė) temperatūra, paskui išeinama į vėsesnę patalpą arba šieno kambarį ir panašiai tiek minučių pailsima. Tada pasakoju apie vedamas programas, kam jos skirtos, ką jos duoda, kvėpuojame, šildomės, sveikatinamės. Juk edukacija yra mokymasis.
Turiu sukūręs kelis šimtus edukacinių pirties programų, kurios šiuo metu „dirba“ visame pasaulyje „SPA Group“ vardu. Anksčiau pirtys buvo suprantamos paprastai – vienas kitą pavanojo ir baigta. O programų dėka žmonės būna sužavėti, nes nedidelėje temperatūroje pasineria į pirties paslaptį, meditaciją, ar tai būtų pirmo garo ritualas, ar meditacijos, ar sąnarių šildymas, ar kvėpavimas įvairiais žolynais ar druskomis programos.
Profesionalūs pirtininkai turi žinoti truputį anatomijos, truputį fiziologijos, nes nežinodami gali daugiau pakenkti, negu pasveikatinti. Tai žmonės, kurie nuo senų laikų galėdavo per karus sužeistuosius greitai reabilituoti, sveikatinti, gydyti ir tai padarydavo per termoterapiją.
Negalavimai ir pirtis
– Su kokiais negalavimais ateina žmonės į pirtį? Širdies problemų turintieji greičiausiai neužeina?
– Žmonės su negalavimais į pirtį nelabai ir eina, nes yra mūsų medicinos prigąsdinti, kad sergant širdies ar kraujagyslių, ar odos ligomis negalima kaitintis. Dėl ko? Todėl, kad kai kurie gydytojai per mažai susipažinę su termoterapija.
Mūsų organizmas turi tik du būdus, kaip gydytis: arba mes keliame temperatūrą, arba organizmas pats reguliuoja ją su kraujospūdžiu – arba pakelia, arba žemina. Nuo amžių žmonės gydydavosi pirtyje – šildymai, masažai, kraujo nuleidimas, detoksikacija. Gydytojai, nežinodami ir nusiimdami nuo savęs atsakomybę, geriau sako, kad geriau į pirtį neiti, geriau gerkite vaistus.
Aš manau priešingai, negu jums sako gydytojai. Įsijunkite logiką. Jeigu aš turiu širdies raumens problemų, na, širdies ydą, permušimus, kitų negalavimų, gali būti, kad kažką aš darau arba dariau ne taip. Gal aš per mažai judu, gal dar kažkas, nes kardioraumuo yra raumuo, o jeigu mes raumens netreniruojame, jis atrofuojasi. Ir jeigu mes ir toliau nieko nedarysime, jis toliau atrofuosis.
Ką galiu daryti, jei turiu širdies problemą? Bėgioti dešimtis kilometrų negaliu? Neatlaikys. O pirtyje yra taip: ateiname į šiltą, 50–60 laipsnių pirtį, per 15–20 minučių pakeliame organizmo ašinę temperatūrą iki tol, kol jaučiamės komfortabiliai. Ir kas įvyksta? Visos organizmo sistemos – endokrininė, nervinė, imuninė, limfinė, kraujotakos – gauna tokį krūvį, kaip penkis kilometrus nubėgus. O širdis apkrovimo negauna – kaip plakė 50–60 smūgių per minutę, taip ir plaka, apkrovimo negauna sąnariai, nes pirtyje žmogus guli ir ilsisi. Užėjus į pirtį pasišildyti tris–keturis kartus ir išėjus po dušu pabūti, reiškia, kad žmogus padarė treniruotę kaip 20 kilometrų nubėgęs. Ir jeigu jūsų širdies raumuo atrofuojasi, kraujagyslės atrofuojasi ir reikia daryti šuntavimą, drenavimą, tai logiška, kad užėjus į šiltą pirtį kraujagyslės išsiplėtė, o išėjus iš pirties po dušu – susitraukė. Vyksta pasyvi treniruotė.
Kiti klausia, ar gali eiti į pirtį su dideliu (hipertoniniu) ar mažu (hipotoniniu) kraujospūdžiu. Aš nekalbu apie tuos, kurie jau turi rimtą ligą. Visiems kitiems sakau: drąsiai važiuokit ir savo tėvus vežkit. Nes niekas kitas tokio veiksmingo būdo sveikatintis nepasiūlys, o gydytojai gali nebent piliulę pakišti, kuri negydo pasekmių, o tik sumažina simptomus.
Turiu šiaulietį draugą, kuris turėjo problemų su kraujagyslėmis ir jam kas kelis mėnesius medikai darydavo šuntavimą, stentavimą, nes jo kraujagyslės kalkėdavo arba kišdavosi. Ir jis pradėjo eiti pas mane į pirtį kelis kartus per savaitę. Pas gydytoją nuėjo tik po penkerių metų, o tas vos nuo kėdės nenugriuvo – jau ir kortelę išmetęs, nes galvojo, kad pacientas numirė. Patikrino ir nustebo: visos kraujagyslės puikios būklės.
– Apie kokias ligas dar kalbate savo edukacijose ir mokymuose?
– Daug kalbame apie autoimunines ligas. Štai skydliaukė suserga dėl riebalų stygiaus organizme. Pas mus yra užbarjerinės ląstelės, apie kurias mūsų imunitetas nieko nežino, jos atskirtos dviguba membrana. Ta membrana sudaryta iš riebalų. Jei riebalo organizme trūksta arba neįsisavina, membrana suplonėja ir pratrūksta – šis procesas vadinamas autoimuniniu. Imuniteto ląstelės – makrofagai ir limfocitai – vaikšto po visą organizmą ir visas ląsteles gali patikrinti, jei aptinka, pavyzdžiui, neoproceso arba onkologinių ląstelių, jas sunaikina. Bet įsivaizduokite, kad užbarjerinės ląstelės yra uždengtos dviguba, labai stora membrana: ja apgaubtos užbarjerinės ląstelės gyvena savo gyvenimą, imunitetas savo – vieni kitiems netrukdo. Japonų mokslininkas Hašimoto tyrimais įrodė, kad problema atsiranda, kai ta paminėta membrana, stingant organizme riebalų, paprastai sakant, pratrūksta. Tada prasideda autoimuninis procesas – sveikas imunitetas ima žudyti sveikas užbarjerines ląsteles, nes jų tiesiog nepažįsta. Tai tą membraną imta gydyti fosfolipidais, t. y. riebalais.
O užbarjerinės ląstelės yra mūsų smegenys – mūsų imunitetas nežino, kad mes turime smegenis! Todėl jos uždengtos specialia membrana, kad ten imunitetas nepatektų. Mūsų organizmas nežino, kad pas mus yra skydliaukė, nežino, kad yra insuliarinis aparatas, nežino, kad pas vyrus yra testikuliarinis aparatas – spermatozoidai. Trūkstant riebalų, jei membrana prayra smegenyse, prasideda autoimuniniai procesai – susergama Alzheimeriu arba Parkinsonu, jei pratrūksta skydliaukėje – autoimuniniu tiroiditu, insuliariniame aparate – atsiras diabetas, testikuliariniame aparate – vadinama sterili sperma.
Padėti gali tik fosfolipidai. Ir jei kada žmogus ateina į pirtį ir išeina raudonomis akimis, reiškia, net kapiliarų membrana nebeatlaiko. Tokiems klientams patariu į pirtį nevaikščioti, kol nepradės vartoti riebalų – žuvies taukų, lecitino, bet kokių fosfolipidų. Nes kitą pirtį, jei kraujagyslės trūks ne akyse, o smegenyse, bus insultas, jeigu trūks širdyje, bus infarktas. Todėl savo edukacinėse programose akcentuoju: nuo 40 metų iki gyvenimo pabaigos būtina rytą gerti 4 kapsules žuvies taukų ir vakare 4 kapsules. Nesvarbu, kokio gamintojo, bet gerti reikia visą gyvenimą, kad membrana nesuirtų. Arba visur lašinti alyvuogių aliejaus. Valgyti sviesto. Tik atsiminkit, kad reikalingas transportas – baltymai – albuminai, kurie nuneštų riebalus į tikslą. Suvalgykit kiaušinienės, varškės rytą, o per pietus gerkit riebalų, vitaminų.
– Kokių dar negalavimų turint nereikėtų dvejoti, ar eiti į pirtį?
– Pridėkite ranką prie savo kelio, pamatysite, kad sąnariai yra šalti. O jeigu šalti, reiškia, kad mes kraujo forminių elementų (eritrocitų, leukocitų, trombocitų) nenunešame, kad sąnariai būtų sutepti. Kai pašildome sąnarį, pakeliame kraują ir jis atneša sąnariui maistinių medžiagų. Vadinasi, mes prailginame sąnario gyvenimą, kad jis negirgždėtų. Sąnarius būtina prižiūrėti – šildyti, vaikščioti, bėgioti.
Tarpląstelinio vandens pas žmogų yra 85 procentai, limfinė sistema yra pati didžiausia organizmo sistema, kuri, skirtingai nei kraujotakos sistema, neturi jokio variklio. Kraujotakos sistema užima tik 7 procentus kūno masės ir turi širdį, o dešimt kartų didesnė limfinė sistema neturi jokio variklio. Vadinasi, limfinę sistemą valyti mes galime tik sportuodami, judėdami ir vieninteliu atveju gulėdami – kai gulime pirty. Kodėl sakoma, kad po pirties mes gyvenimą prailginome minimum savaitę, o todėl, kad išprakaituodami išvarėme toksinus.
Onkologija. Pas kiekvieną žmogų per minutę mitozės metu atsiranda nuo 10–15 tūkstančių brokuotų mūsų ląstelių – onkologinių ląstelių. Mūsų imunitetas jas sunaikina. Bet jei organizmas sunaikina, o mes tų ląstelių neišvalome, negeriame vandens, neiname į pirtį, nesportuojame – jos ima kauptis. Užtat į pirtį onkologiniam ligoniui tiesiog būtina eiti. Būtina valyti limfą. Tai padaryti galima tik per inkstus arba šuntuojant per prakaito liaukas. Išprakaitavus organizmas nori gerti, mus troškina.
Į pagalbą sau
– Viena iš jūsų turimų programų yra organizmo perprogramavimo. Kas tai?
– Žmogus, kaip ir kompiuteris, turi daug pakibusių programų. Pakibus programoms, turime kompiuterį restartuoti (perkrauti). Tas pats žmogaus organizme – daug pakibusių programų ir informatyviojoje būsenoje, ir fiziologinėje. Nes 90 procentų mūsų visuomenės gyvena tarp remisijos ir ligos, gyvena, dirba, kol nesuserga, apsigydo, bet sloguodami eina į darbą, vėl suserga.
Pirtis – būdas perkrauti organizmą. Ši termoterapinė programa buvo užpatentuota Ukrainoje, sukurta ir naudota kosmonautų reabilitacijai. Vyksta tai taip. Žmogus paguldomas pirtyje, jis sušildomas kaitinant ir vanojant iki maksimumo. Ir organizmas tokioje būsenoje supranta: „Jeigu dar valandą mane čia laikys, aš numirsiu.“ Jis gauna šoką. Sukilus organizmo vidinei temperatūrai, organizmas duoda ženklą, kad jau labai įkaito, tada žmogus išvedamas iš pirties ir kišamas į ledinį vandenį. Iš pradžių žmogus atsigauna, pajunta gaivą. Bet pabuvus vandenyje ilgiau, organizmas ima suprasti: „Jeigu aš čia prasėdėsiu valandą, tikrai numirsiu,“ ir jis vėl patiria šoką. Šoko metu apatinis sistolinis kraujospūdis pakyla iki 120–140 – kraujo pareikalavimas tuo metu būna iki 16 litrų, o žmogus teturi 5 litrus. Tad organizmas, kad nenumirtų, išmeta adrenalino, kuris išplečia kraujagysles ir numuša kraujospūdį. Mes, kai įmetame žmogų į ledinį vandenį, skaičiuojame jo pulsą – širdis plaka plaka, o paskui ima rimti, pulsas krenta. Nes organizmas supranta: „Jeigu aš širdies resursus naudosiu šitiek plakdamas, aš numirsiu.“ Todėl sumažina pulsą, kad išgyventų. Tuo momentu, kai organizmas įmeta į kraują adrenalino, „persikrauna“ visos sistemos: endokrininė, limfinė, kraujotakos ir kitos – visos nusinulina. Žmogus vandenyje laikomas, kol pradeda drebėti. Tada įvedamas į garinę. Ir jis nebejaučia karščio, nors jo būna 5 kartus daugiau, negu vanojant. Po šalto vandens, kai atsigula karštyje, žmogus ant viso savo kūno pajunta tarsi prijungtą elektrą, lyg kokie vabaliukai lakstytų. Tuo metu tos ląstelės, kurios buvo atrofuotos, gauna elektrinį impulsą ir pradeda funkcionuoti. Prasideda kūno regeneracija.
Pas mus dėl šitos organizmo perprogramavimo programos žmonės važiuoja ne vien iš Šiaulių, bet ir iš Vilniaus, Panevėžio, Kauno ir net kitų šalių.
– Pakalbėkime apie vandens naudą organizmui.
– Toksinai pasišalintų, jeigu mes gertumėme vandens, bet mes jo negeriame. Taigi prarandame galimybę organizmui valytis. Jei negeriame, užrūgštiname organizmą – šis procesas medicinoje vadinamas acidoze. Išvalyti užrūgštintą organizmą įmanoma tik vandeniu.
Tarpląstelinis vanduo pas žmogų užima 85 procentus. Įsivaizduokite, 70 kilogramų sveriantį žmogų sudaro 55 litrai vandens. Statinė! Ir nors per filtrą pripildyti tą statinę švariausiu vandeniu, po savaitės jis pradės rūgti. Jeigu žmogus metų metais negeria vandens, tai kas darosi jo organizme? Intoksikacija. Toksinai iš pradžių kaupiasi organizme, atsiranda antsvoris, odoje, paskui naguose – jie pradeda sluoksniuotis, lūžinėti. Paskui toksinai keliauja į plaukus – jie ima slinkti ir šerpetoti, pradedama plikti. Deja, nė vienas plaukų specialistas neparagins pagaliau pradėti gerti vandenį, geriau sakys: patepk tuo, anuo.
Toliau toksinai eina į kaulus, pradeda nuo dantų – stomatitas, parodontozė, kariesas. Ir nė vienas dantų specialistas nepasakys „pradėk vandenį gerti“, pasiūlys vartoti kalcį. O jeigu organizmas užterštas, kur dar tam kalciui dėtis? Todėl jis eina į inkstus arba tulžį. O tada praėjus trims mėnesiams paaiškėja, kad holesterininiai akmenys tulžyje arba inkstuose persisunkė druskomis, kristalizavosi ir virto brangakmeniais, kuriuos reikia operuoti. Todėl seminaruose sakau – jei norite kalcį gerti, pirmiausia išsivalykite toksinus. Kai organizmas kaip užpildytas bendrabutis bus išvalytas nuo toksinų, tik tada kalcis galės užeiti į jūsų dantis ir kaulus.
Vandens norma organizmui yra 30 mililitrų kilogramui. Galite pasiskaičiuoti. Ir būtinai turime vandens išgerti rytą, nes kai mes miegame ir negeriame, įsijungia koncentracinis mechanizmas – organizmas savavališkai paima iš kraujo plazmos vandenį ir juo surenka per naktį susikaupusius toksinus, padėdamas juos į šlapimo pūslę.
Vandens vyresni žmonės visada turi turėti prie lovos. Atsibudo naktį, nori į tualetą – prieš eidami atsigeria. Nes kitaip gali artimieji surasti susmukusį tualete arba pakeliui, nes kraujas miegant tirštėja, ir jeigu trombai susirinks į užkalkėjusią kraujagyslę, ją gali užkišti. Būtent dėl tos priežasties daugiausiai mirčių yra nuo 2 valandos nakties iki 6 valandos valandos ryto, pikas – apie 4 valandą.
– Koks rūpinimosi sveikata ir ilgaamžiškumo ryšys?
– Seminaruose dėstau šimto metų senumo koloražinę teoriją ir normavimo teoriją – viskas paskaičiuota, kiek žmogus, kaip statistinis vienetas, turėtų gyventi. Deja, mes pasauliui reikalingi tiek, kiek nešame kažkokią naudą. Kai žmogus neneša materialinės naudos valstybei, jis nebereikalingas, nes tampa našta visuomenei, jį reikia išlaikyti. Išėjo į pensiją, reikia mokėti pensiją, kompensaciją, užtikrinti socialines garantijas, gydyti. Pagal pasaulio statistiką, išėjusieji į pensiją žmonės turėtų gyventi 3–5 metus, ne daugiau, kitaip gali bankrutuoti valstybė. Todėl jei žmonės pradeda ilgiau gyventi, nes pradeda rūpintis savimi, mityba, judėjimu, valstybė pradeda kelti pensinį amžių, kad žmonės daugiau dirbtų ir neštų naudą valstybei, mokėtų mokesčius.
Dėl ko namuose nebėra pirčių, vonių, tik dušai? Nes vonioje gulėdami jūs irgi pasišildote, tuo pagulėjimu pasidarote treniruotę, kaip būtumėte nubėgę penkis kilometrus, o tai reiškia, kad prailginote gyvenimą. Tai yra blogai valstybei. Bet jeigu vėl pakels vandens kainą, vonių bus mažiau ir gyvenimo kokybė bei trukmė taps kiek mažesnė. Norite būti poliklinikų ir vaistinių klientai? Ir toliau būkite madingi, taupūs – statykite dušus, neikite į pirtį, nesportuokite.
