Naujausios
Piliakalnį atgaivintų senovės gyvenvietė
Joniškio Žiemgalos— Aukštaičių draugija puoselėja mintį prie Sidabrės piliakalnio (Kalnelio kaimas), kuris laikomas Joniškio miesto ištakomis, atkurti senovinės gyvenvietės fragmentą. Idėją palaikantis archeologas kraštietis Ernestas Vasiliauskas sako, kad tyrinėjimų medžiagos autentikai atkurti pakanka.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Pradžiai pakaktų vieno nedidelio pastato
Žiemgalos— Aukštaičių draugijos pirmininkas Andrius Bitaitis sako, kad idėja atkurti X amžiaus archajišką vietinės kultūros gyvenvietės fragmentą kilo prieš porą metų. Lankydamiesi Latvijoje, Lenkijoje, kitose kaimyninėse šalyse draugijos nariai persiėmė gero pavyzdžio dvasia.
Andrius Bitaitis mano, kad pirmiausia pakaktų vieno nedidelio objekto. Tai galėtų būti tradicinė sodiečio rąstų troba su krosnimi, namų apyvokos daiktais. Galbūt atsirastų šulinys, pašiūrės. Pastato stogas turėtų būti dengtas velėna, beržo tošimi ar kuria kita gamtine medžiaga. Latviai, anot Žiemgalos— Aukštaičių draugijos pirmininko, dar eksperimentuoja, rinkdamiesi dangą, ieškoma ilgaamžiškesio varianto, tačiau nenutolusio nuo autentikos. Lenkai, skandinavai rekonstruotose gyvenvietėse stogus dengia nendrėmis.
„Galbūt žmonėms pasirodys, kad mes nerealiai svajojame, kad vieta taps monumentu praeičiai, negyvu paminklu. Ne, pirmiausia galvojame apie funkcionalumą. Ten galėtų įsikurti amatų centras, vykti eksperimentinės archeologijos projektai, užsiėmimai mokiniams. Neįsivaizduočiau objekto gyvavimo be muziejaus pagalbos,“ — “Šiaulių kraštui“ teigė A. Bitaitis.
Muziejus idėją palaiko
Draugijos nariai patys imtųsi statyti sodybą, jei leistų projekto sąlygos. Tiesa, paties projekto dar nėra, visuomeninės organizacijos vadovas sako, kad nėra paprasta jį parengti, be to, vargu ar visuomeninė organizacija galėtų užsiimti tokio objekto priežiūra, eksploatavimu.
Mintį statyti senovinę sodybą Kalnelyje Žiemgalos— Aukštaičių draugija aptarė su buvusiu rajono meru Romaldu Gadeikiu.
„Į mūsų idėją jis pažiūrėjo teigiamai, tačiau buvo kadencijos pabaiga, o naujoji valdžia nespėjo įsibėgėti, tad į juos kreipsimės vėliau, — “Šiaulių kraštui“ pasakojo Andrius Bitaitis.
Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė sakė labai palankiai žiūrinti į Žiemgalos — Aukštaičių draugijos idėją ir neatsisakanti padėti.
„Mūsų teigiamą požiūrį rodo praėjusiais metais Turizmo ir informacijos centre surengta diskusija šiuo klausimu, kur dalyvavo ir Kalnelio bendruomenės atstovai, svečiai iš Latvijos, pasidalinę savo patirtimi, papasakoję apie sunkumus, rekonstruojant senuosius pastatus. Manau, idėjai parengti projektą ir įgyvendinti draugija yra pakankamai stipri, tik reikia palaikančio peties. Matau tik vieną problemą: kas ir kaip ateityje pastatą prižiūrės, eksploatuos. Nepakaks, kad žmonės iš viešųjų darbų nušienautų pievą“, — svarstė Istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė.
Archeologinės medžiagos pakanka
Pasak kraštiečio archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Ernesto Vasiliausko, Lietuvoje atkurtos gyvenvietės analogijų praktiškai nėra, išskyrus atstatytą Vorutos pilies bokštą Anykščių rajone Šeimyniškėlių piliakalnyje. Palyginus su latviais, esame gerokai atsilikę, mano archeologas. Puikiausi senovės architektūros rekonstrukcijos pavyzdžiai yra visai netoli — Tervetės parke arba Lielvardėje.
„Duomenų turime pakankamai, kai ką galima kopijuoti iš Tervetės ar Miežuotnės (Latvija — aut. past.), pritaikant prie mūsų specifikos. Pagal Kalnelyje rastus archeologinius pavyzdžius pas Baibą Dumpę iš Latvijos nacionalinio muziejaus buvo užsakyti granito ir molio puodai, kuriuose gaminto maisto ir pats esu valgęs. Tokiems daiktams ten tikrai vieta. Galėtų būti parengta archeologinių radinių kopijų ekspozicija, vykti edukaciniai užsiėmimai, galbūt tos pačios keramikos lipdymo, žiedimo mokymai. Vien ekspozicijos neužtektų, nes apsilankantiems turistams norėtųsi veiksmo,“ — “Šiaulių krašto“ pakalbintas svarstė archeologas Ernestas Vasiliauskas.
Maždaug X amžiaus gyvenvietės pastatas taptų traukos objektu ir tarpine stotele keliaujantiems per Joniškį į Žagarę. Aplankę Joniškio sinagogų kompleksą, bažnyčią, apžiūrėję freską su istorinių asmenybių atvaizdais, vykdami į Barboros Žagarietės gimtinę turistai stabtelėtų Kalnelyje.
Mokslininko nuomone, tokia vieta reprezentuotų žiemgališkąją Lietuvos kultūrą. Sidabros pilis buvo paskutinė, kurią užėmė kryžiuočiai. Livonijos ordinas ją puolė keletą kartų. Anot E. Vasiliausko, Sidabrė simbolizuoja žiemgalių integraciją į Lietuvą.
Autorės nuotr.
VIETA: Šiuo metu Kalnelyje istorinę vietą žymi paminklas.
IDĖJA: Žiemgalos— Aukštaičių draugijos pirmininkas Andrius Bitaitis sako, kad idėja atkurti X amžiaus archajišką vietinės kultūros gyvenvietės fragmentą kilo prieš porą metų.
LAIKAS: Pasak archeologo Ernesto Vasiliausko, idėja subrandinta tinkamu laiku, nes Lietuvoje atkurtos gyvenvietės analogijų praktiškai nėra, išskyrus atstatytą Vorutos pilies bokštą Anykščių rajone Šeimyniškėlių piliakalnyje.
Andriaus BITAIČIO asmeninio albumo nuotraukos
PAVYZDYS 1: Taip atrodo rekonstruoti senoviniai pastatai Birkoje (Švedija).
PAVYZDYS 2: Lenkijoje Biskupine (netoli Poznanės) atkurta bronzos ir geležies amžiaus gyvenvietė, supažindinanti su 3000 metų senumo buitimi ir gyvenimo sąlygomis.
PAVYZDYS 3: Pavyzdžių toli ieškoti nereikia — taip atrodo archaiškos gyvenvietės fragmentas Araiši archeologiniame parke kaimyninėje Latvijoje.