Naujausios
Kaime žlugo kolūkių žemės ūkio sistema, steigėsi bendrovės, bet ir dauguma jų greitai bankrutavo, pajai buvo „berniukų“ supirkinėjami. Tai buvo ir – oligarchinio žemės ūkio valdymo pradžia.
„Kaip nors peržiemosime, o kas paskui – nežinome“, – kalbėjo Bubių (Šiaulių r.) „Dubysos“ žemės bendrovės nariai, besidalindami galvijus. Bendrovė likviduojama: nėra nei kuro, nei kuo šerti gyvulius.
Bubiai, 1992 10 24.
–-
Sąjūdžio idėjos, suvienijusios žmones, stebėtinai greitai buvo supaprastintos iki ultrapatriotinių lozungų. Už jų stovėjo tautos skaldytojai, priešų medžiotojai ir raganų degintojai. Tūkstančiai žmonių užsičiaupė. Viešoje erdvėje dominavo neadekvačių rėksnių būriai. Ypač reiškėsi vakarykščiai sovietų valdžios garbintojai. Prasidėjo megztųjų berečių laikas.
Opozicinės jėgos bandytos įbauginti sprogdinimais. 1991 m. gegužės viduryje keli sprogstamieji įtaisai buvo detonuoti per Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) mitingą Šiaulių kultūros ir poilsio parke. Pirmasis sprogimas driokstelėjo ant scenos pakylos, antrasis – tarp žmonių. Policija rado įtaisytą ir fugasinę bombą, kuri turėjo sprogti ant scenos susirinkus partijos lyderiams, tačiau pastarieji stalą patraukė arčiau tribūnų.
1995 m. kovo mėnesį parko vasaros estrada sudegė.
–
Vargo prispausti žmonės šaukėsi „svieto“ lygintojo Tado Blindos. 1995 m. gegužės pabaigoje Šiaulių Saulės laikrodžio aikštėje buvo surengtas protesto mitingas prieš Vyriausybės sprendimą nuo birželio 1 dienos dvigubai didinti kai kuriuos mokesčius. Į mitingą atėjo maždaug tiek pat žmonių, kiek jų buvo pirmajame Šiaulių Sąjūdžio mitinge, vykusiame 1988 metais toje pačioje aikštėje. Dauguma atėjusiųjų buvo žilagalviai.
„Skurdas tikrai stabilus, ponas-draugas Šleževičiau“, „Negerbiamas“ premjere, ar nejuokingos 10–15 Lt kompensacijos pensininkams?“, „Stabilusis“ Šleževičiau, kodėl leidžiate žinybų plėšikams neribotai kelti vandens, elektros, apšildymo įkainius?“, „A.Šleževičius – Lietuvos smauglys“, – tokie ir panašaus turinio plakatai kabėjo aikštėje.
Mitingas Saulės laikrodžio aikštėje.
–-
Trisdešimt penki akcinės bendrovės „Mažeikių baldai“ darbininkai daugiau nei dešimt parų badavo prie užrakintų buvusios savo darbovietės vartų Mažeikiuose. Žmonės reikalavo per pusantrų metų uždirbtų atlyginimų. Dėl tyčinio „Mažeikių baldų“ bankroto pusantro šimto žmonių atsidūrė gatvėje. Dauguma gyveno iš skolų, pardavinėdami savo kraują, kas turi – baldus. Kai kurios šeimos jau senokai gyveno pusbadžiu.
Rajono Valdyba darbuotojams pasiūlė 30 tūkstančių litų pašalpos, bet kai jie sužinojo, kad pašalpos atitrauktos nuo vargšų senelių, kurie dar blogiau už juos gyvena, nutarė tų pinigų neimti.
Badauja „Mažeikių baldų“ darbininkai. 10-oji badavimo diena. Mažeikiai, 1996 m. spalio 23 d.