Pagarba vietoj gailesčio

Pagarba vietoj gailesčio

Pagarba vietoj gailesčio

Darželinukas, visą dieną leidžiantis darželyje — žeminėje. Pradinukas laipioja uolomis. Mažylis, negaunantis darželyje šilto maisto, valgo iš savo dėžutės tai, ką įdėjo tėvai. Visa tai vienoje turtingiausiųjų šalių — Norvegijoje. Norvegai sako, jog nereikia gailėti net luošo vaiko. Jį reikia gerbti.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Žmogumi pradeda rūpintis jam dar negimus

„Kiekvienam norvegui nuo mažens yra svarbiausia gerai mokėti savo kalbą, puikiai žinoti savo tautos istoriją, būti savarankiškam ir išsiugdyti aukštą savo žmogiškąją savivertę,“ — pasakoja Kelmės rajono Vijurkų globos namų socialinė darbuotoja Laima Kareivienė.

Ji drauge su grupe globos namų auklėtojų, savivaldybės specialistų ir socialinių darbuotojų važiavo patirties į Norvegijos Floro savivaldybę.

Norvegai globoja Vijurkų vaikų globos namų auklėtinius, rūpinasi jų namelių rekonstrukcija, remia ir finansuoja darbuotojų mokymus. Dešimties žmonių grupė iš Kelmės rajono lankėsi vaikų darželiuose, vaikų užimtumo ir emigrantų centruose, šeimoje, globojančioje vaikus, bendravo su socialiniais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais, klausė paskaitų.

Laima Kareivienė, Vijurkų vaikų globos namų direktorius Rytis Sakalauskas ir rajono savivaldybės vyriausioji specialistė Lina Urbelytė pasakojo Norvegijoje patirtus įspūdžiais.

Socialiniai darbuotojai Norvegijoje gimsiančiu žmogumi pradeda domėtis dar tada, kai jis — motinos įsčiose. Būsimoji motina apmokoma elgtis su kūdikiu. Klausiama, ar ji turės kur gyventi. Ar pakaks lėšų auginti kūdikį. Jeigu kūdikio besilaukianti motina du kartus paskirtu laiku neapsilankė pas gydytoją, medikai patys važiuoja į jos namus. Jeigu moteris gimdyti atvažiuoja pati, nekviečia greitosios pagalbos, jai už kelionę pirmyn ir atgal sumoka valstybė.

Jeigu mama nustatytu laiku neatveža kūdikio skiepyti, medikai taip pat vyksta į namus. Poliklinikose įrengti vaikų žaidimų kambariai, kad mažyliui nenusibostų laukti. Dažnai gali išvysti į polikliniką mažylį atvežantį tėvą arba abu tėvus. Tik sauskelnes kūdikiui tokiu atveju dažniausiai keičia tėvas.

Šeimoms to nejaučiant jas poliklinikose ir darželiuose stebi socialiniai darbuotojai. Jie stebi ir daro savas išvadas, kad vėliau kilus kokioms nors problemoms, padėtų jas išspręsti. Socialinį darbuotoją galima prisikviesti ir naktį. Jis neprašo policijos pagalbos. Socialinis darbuotojas — ne baudėjas ar drausmintojas, o pagalbininkas, tarpininkas, padedantis išspręsti iškilusias problemas. Todėl ir naktį konfliktuojančioje šeimoje jaučiasi saugus.

Emocinis šeimos mikroklimatas — tai yra svarbiausia Norvegijoje.

Darželinukai — žeminėje

Kelmiškiai lankėsi keliuose vaikų darželiuose. Nustebino tai, jog niekas ten perdėtai nesilaiko higienos reikalavimų. Pavyzdžiui, prie vieno vaikų darželio įrengta žeminė su geležine krosnele ir pro stogą išvestu kaminu. Jos stogas apželdintas žole. Palubėje prikarstyta virvių, kad vaikai galėtų jomis laipioti. Padaryti gultai. Vaikai šioje patalpoje praleidžia beveik visą dieną. Kad nesušaltų jie vilki striukėmis. Jei nori miego, pakrinta ant gultų. Laiką leidžia kūrendami krosnelę, skaitydami pasakas.

Kitame darželyje žeminė buvusi kiek modernesnė. Ten sienos iškaltos medžiu. Padėta kėdučių ir kitų baldų. Ant jų susėdę mažyliai traukė eurovizinę Aleksandro Rybako dainą.

Pasirodo, tėvai nori, kad jų vaikai kuo daugiau laiko praleistų ne komfortiškoje, o tokioje aplinkoje, nes čia daugiau gryno oro. Net ir normaliose patalpose laiką leidžiantys vaikai nelepinami. Miegui ant grindų pamesti čiužinukai. Niekas ten nesureikšmina, jeigu vaikas žaisdamas apsibrozdino. Pradinės mokyklos vaikai mokomi karstytis kalnais — nesvarbu, kad kartais ir nuslysta. Norvegijoje laikomasi nuostatos, jog vaiko nereikia gailėtis. Jį reikia gerbti ir rengti gyvenimui.

Darželiuose, kuriuose kelmiškiai lankėsi, vaikams niekas neduoda karšto maisto. Niekas nenustato, kada mažyliui valgyti ar miegoti. Tėvai jiems valgio įdeda į dėžutes. Vaikas nueina į darželio virtuvėlę, iš šaldytuvo pasiima savo dėžutę ir valgo. Jeigu nori gali atsigerti sulčių, pieno ar suvalgyti vaisių, kurių duoda darželis. Maistą galima pasišildyti mikrobangų krosnelėje. Taip ugdomas vaikų savarankiškumas. Tačiau nors ir nemaitina, tėvai turi nemažai mokėti už vaiko priežiūrą darželyje.

Darželyje labai geros sąlygos vaiko ugdymui. Pavyzdžiui, specialiais drabužiais, kad neišsiteptų, aprengti mažyliai, susėdę prie molberto teplioja paveikslą. Jiems animacijos pagalba dėstoma tautos istorija. Ugdymo procesas — labai paprastas ir lengvas. Atskiros vaikų grupės parodo draugams, ką išmoko per pastarąsias savaites. „Mūsų vaikai stengtųsi parodyti ką nors nepaprasto, — sako Rytis Sakalauskas. — Ten vaikas parodo išmokęs kūliavirsčio. Tai irgi laikoma pasiekimu.“

Negalia neišskiria žmogaus

„Niekas ten vaikų neišpusto. Aprengti paprastai, patogiai. Teko matyti ir kiaurų kojinių. Atmosfera — be galo rami. Jokios įtampos. Viskas tarsi vyksta savaime. Specialiųjų poreikių vaikai ugdomi kartu su sveikaisiais. Tik kartais skiriamas papildomas pedagogo etatas. Jie mokomi virėjo, ligonių slaugos ir kitų reikalingų specialybių. Tam specialiai įrengtos patalpos, primenančios ligoninės palatą. Spintelėse sudėti vaistai, lovose guli manekenai, kuriuos turi slaugyti.

Neįgalus žmogus mokomas susitaikyti su savo negalia. Nes manoma, kad niekas taip neluošina žmogaus kaip jo paties neigiamas požiūris į savo negalią. Į negalią žmonės mokomi žiūrėti kaip į nedidelį trūkumą. Juk yra žmonių, kurie nemoka siūti arba megzti, bet dėl to nesinervina ir gyvena. Luošas žmogus taip pat gali atlikti daug darbų, kurie džiugintų visuomenę, „ — pasakojo Laima Kareivienė.

Šalis be Vaikų namų

Norvegijoje nėra Vaikų globos namų, tačiau yra šeimos, kurios globoja svetimus vaikus arba paima juos, įvykus ekstremalioms situacijoms.

„Jeigu šeima paima globoti svetimą vaiką, mamai arba tėvui paliekamas visas iki tol jo gautas atlyginimas. Laikoma, kad jis dirba namuose. Be to, vaikui skiriami maistpinigiai ir padengiamos kitos jo išlaikymo išlaidos, — pasakoja Lina Urbelytė. — Šeimos, kurios priglaudžia svetimus vaikus ekstra atvejais taip pat gauna atlyginimą.

Lankėmės kaimo sodyboje, kur savaitgaliais atvyksta su tėvais arba globėjais nesutariantys vaikai. Ten atvykusios mergaičių ar berniukų grupės labai daug bendrauja tarpusavyje, dalijasi savo patirtimi. Sodybos šeimininkė padeda išspręsti visas problemas. Gyvendami kaimo sodyboje vaikai iš valstybės gauna maistpinigius.„

Kelmiškiai lankėsi ir Emigrantų centre. Čia atvykėliai mokomi norvegų kalbos, jų papročių, kultūros suvokimo. Matė centrą, kur stokojantyus socialinių įgūdžių žmonės mokomi virti, prižiūrėti vaikus ir tvarkytis.

MOKSLAI: Kelmiškiai projektų vadovai ir socialiniai darbuotojai Norvegijoje per kelias dienas išėjo pagarbos žmogui mokyklą.

DARŽELIS: Šioje lietuvišką kapčių primenančioje žeminėje dalį laiko praleidžia norvegų darželinukai. 

ŽEMINĖ: Žeminėje vaikai mokėsi meilės Tėvynei, traukdami Aleksandro Rybako eurovizinę dainą.

DAILININKĖS: Darželinukės kaip tikros dailininkės tapo ant molberto.

Linos URBELYTĖS, Laimos KAREIVIENĖS ir Ryčio SAKALAUSKO nuotr.

citata: „Mūsų vaikai stengtųsi parodyti ką nors nepaprasto. Ten vaikas parodo išmokęs kūliavirsčio. Tai irgi laikoma pasiekimu.“