Naujausios
Kasmet kreipiasi jautriu įrašu
Brigita Povilionienė jau aštuntus metus kiekvieną rudenį keliauja pas gydytojus pasitikrinti dėl anuomet ją netikėtai užklupusios onkologinės ligos. Nors pati dabar jaučiasi visiškai sveika, – tą rodo ir medicininiai tyrimai, – norėdama psichologiškai padėti, palaikyti kitas moteris, ji kasmet spalio 18-ąją kreipiasi viešu įrašu socialiniuose tinkluose.
„Šiandien lygiai aštuoneri metai, kai pakliuvau į onkologinių ligonių sąrašą. Oho, kokie „spalvingi“ jie buvo. Pirmieji turbūt juodžiausi: operacija, reabilitacija, chemoterapija. Bet ta akimirka, kuomet Aivaras (Brigitos vyras – aut. past.) ir mama mane reanimacijoje laikė už rankų, turbūt buvo didžiausias šviesos šypsnis, kurį tik ir prisimenu iš viso to laiko. Šiandien net gerti kavą žiūrint pro langą – man malonus ritualas. Vakare paskambinti mamai ir aptarti dienos įvykius taip pat jau yra įprasta. Lygiai taip įprasta kasmet pasitikrinti. Nėra malonu eiti pas daktarus, bet būtina! Prašau, pažadėkite ir Jūs saugoti ir prižiūrėti save!“ – tai dalis teksto, kurį Brigita Povilionienė parašė šį spalį.
Po kiekvieno tokio įrašo ji sulaukia padėkų už dalinamą optimizmo dozę ir moterų bei merginų asmeninių žinučių, kuriose jos prašo patarimų, kur kreiptis, ką daryti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, keliančioje nerimą.
„Visada nukreipiu pas medikus. Iš mano aplinkos ne viena moteris pasitikrino, džiugu, kad niekam vėžio nerado. Tačiau buvo nepažįstamų moterų, kurios paskaičiusios mano įrašą nuėjo pas specialistus ir diagnozė pasitvirtino. Tikiuosi, kad suspėjo laiku“, – sakė Brigita.
Vėžio diagnozė 27-erių metų moteriai
Visa pašnekovės ligos istorija prasidėjo nuo skausmų pilve.
„Jausdavau juos skrandžio vietoje. Nuostabi mano šeimos gydytoja Neringa Kriščiūnienė, pas kurią likau prisirašiusi ir lankausi arba nuotoliniu būdu konsultuojuosi iki šiol, ne kartą siuntė įvairiems tyrimams. Per vienerius metus medicinos įstaigose Joniškyje, Šiauliuose turbūt kokius penkis kartus teko, liaudiškai tariant, „ryti žarną“, tačiau nieko nerado. Tada mane nusiuntė pilvo organų echoskopijai, nes buvo įtariama, kad atsirado akmenukų. Tąkart tyriausi Joniškyje. Vėl grįžau namo be jokių aiškių spėjimų. O skausmai vis dažnėjo. Jei pradžioje juos patirdavau kartą per mėnesį, vėliau kas savaitę, kas kelias dienas. Būdavo sunku ištverti, tekdavo ieškoti tinkamos pozos, kad mažiau skaudėtų, – kankinusius simptomus ir keliones per gydytojus prisimena jauna moteris. – Pamenu, atėjo rugsėjis ir šeimos gydytoja pasiūlė iš naujo daryti echoskopiją. Patekau pas Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoją Jolantą Gedvilienę, kuri pamatė, kad pilve vienoje vietoje susikaupę daug vandens. Ji be diskusijų nukreipė: „Vaikeli, tekinom leki į Moters ir vaiko kliniką – tau blogai.“
Dabar Brigita dėkinga likimui, kad vos per kelias dienas atsidūrė pas reikiamus medikus Vilniaus Santaros klinikose.
„Aš nesupratau, kiek man blogai. Ir kaip gali būti blogai, kai tau tik 27-eri metai! Vilniuje personalas apskritai stebėjosi, nes pagal išvaizdą atrodžiau dar jauniau, o ši liga labiau būdinga moterims nuo 40 metų. Tačiau kiaušidžių vėžio žymuo CA 125, kurio norma yra mažiau kaip 35, siekė 989. Operuojant rado du auglius. Didysis – 14 centimetrų – visiškai užgožė dar vieną mažiuką, prigludusį prie kiaušidės. Aš gal buvau per jauna, kad pilnai susivokčiau ir tik laukiau, kada viskas pasibaigs. Operacija – gerai. Reabilitacija? Ar būtina? Mama sako, kad reikia. Gerai. Tada chemoterapija. Gal apsieisiu be jos? Vėl mama liepia klausyti medikų. Taip praėjau visus etapus, – pasakoja B. Povilionienė. – Man pasisekė, kad buvo tik pirma stadija, vėžys dar neišplitęs į kitus organus. Aš papuoliau į tuos, kaip teigia statistika, du procentus moterų, kurioms kiaušidžių vėžio navikai nustatomi taip anksti. Šis vėžys labai klastingas, simptomai apgaulingi. Kaip minėjau, man atrodė, kad skauda skrandį, dar būna būdingas pilvo apačios skausmas. Todėl jeigu patiriate vienokius ar kitokius besikartojančius nemalonius simptomus, ieškokite medikų pagalbos. Priežasties neranda vienas specialistas, eikite pas kitą.“
Būtina išsikalbėti, užimti galvą veikla
Vėžio diagnozė gali sugniuždyti, ji neretai užgriūva kaip cunamis. Todėl labai svarbus šeimos palaikymas, galimybė išsikalbėti. Nebūtinai su artimiausiais, nes jie glaudžiai susiję emociškai, tad mamai, vyrui gali būti per sunku, bet reiktų rasti draugų, pažįstamų, tokio pat likimo žmonių arba kreiptis į specialistus.
„Santaros klinikose, kai papasakojo apie laukiančias procedūras, man iškart pasiūlė psichologo paslaugas. Tik jų neprireikė. Operavęs gydytojas sakė, kad turiu įgimtą optimisto pasaulėžiūrą, be to, esu daug bendraujanti, mane supo stiprus palaikymas. Iki šiol susiskambinu su viena tokią pačią bėdą patyrusia moterimi iš Molėtų rajono, su kuria susibičiuliavome sanatorijoje. Kai baigiau visą gydymo kursą, po truputį pradėjau darbus, radau daug naujų veiklų. Greičiausiai todėl atsidūriau ir socialiniame tinklapyje „TikTok“, kur dedu įvairius filmukus iš šeimos gyvenimo. Tuo metu negalvoji apie ligą, nes esi užsiėmęs. Manyčiau, kiekvienam verta paieškoti pomėgių. Kažkas mėgsta prižiūrėti gėlės, kažkas skaityti, kažkas megzti, daug vaikščioti. Ką tik skaptavau moliūgus, dabar galvoju, kaip medžiaga aptrauksiu minkštus baldus“, – pataria Brigita.
Jauna moteris šiuo metu džiaugiasi gyvenimu, nes ligą jai pasisekė įveikti. Kasmet tikrindamasi ji sulaukia atsakymų, kad tyrimų rezultatai geri. Be to, dėl šios ligos B. Povilionienė galėjo nemokamai atlikti genetinį tyrimą, kuris paliudijo, kad nėra genų mutacijos, lemiančios šį susirgimą.
„Tad dabar mano sveikatos priežiūra nebėra tokia įtempta“, – sako moteris.
Apie kiaušidžių vėžį
Daugelis moterų nejaučia jokių ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžio simptomų, o kai kurie jų būna labai neaiškūs: skausmas pilvo apačioje ar šone, išpūstas pilvas ir pilnumo jausmas, pasunkėjęs rijimas, greitas pasisotinimas, staigus ar dažnas noras šlapintis.
Kai kiaušidžių vėžys būna išaugęs už kiaušidės ribų bet kurioje vietoje dubens srityje, jis gali sukelti nereguliarias mėnesines ar kraujavimą iš makšties pasibaigus menopauzei, nugaros, pilvo apačios skausmą, dažnesnį šlapinimąsi, vidurių užkietėjimą, skausmingus lytinius santykius, apetito praradimą ir pan.
Kai kiaušidžių vėžys išplinta į tolimus organus, pavyzdžiui, plaučius, kamuoja pykinimas ar vėmimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, dusulys, nuovargis, žymus pilvo apimties padidėjimas.
Jeigu atsirado keli išvardinti simptomai, kurie vargina beveik kasdien ir tęsiasi tris savaites arba ilgiau, ypač jei esate vyresnė nei 50 metų ir giminėje buvo sirgusių krūties arba kiaušidžių vėžiu, kreipkitės į šeimos gydytoją ir pasitikrinkite. Nebūtinai jūs sergate vėžiu, nes panašių požymių būna užklupus ir kitoms ligoms, tačiau geriau užbėgti nelaimei už akių.
