Naujas Šiluvos apsireiškimas

Naujas Šiluvos apsireiškimas

Naujas Šiluvos apsireiškimas

Pirmuoju Europoje Šv. Mergelės Marijos apsireiškimu garsėjanti Šiluva (Raseinių rajonas) įtemptai rengiasi rudenį vyksiančiam 400 metų apsireiškimo jubiliejui. Kas Šiluvoje buvo prieš keletą metų, šiandien miestelio, ko gero, nebeatpažintų.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Šurmulys — kiekvieną mėnesį

Antradienio vidurdienis. Kaip ir kiekvieno mėnesio 13 dieną, minima Marijos diena. Per Šiluvos aikštę iš garsiakalbių vilnija arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus maldos žodžiai — iškilmingai aukojamos šv. Mišios.

Aikštė koplyčios link dar nebaigta kloti, čia supiltos smėlio ir žvyro krūvos. Atlaidų dieną statybininkų darbai sustoję, vaikšto tik didelis būrys įvairaus amžiaus maldininkų.

Tiek tos Šiluvos: apie tūkstantį gyventojų, mokykla, ambulatorija, seniūnija, kelios parduotuvės. Bet judėjimas šventinę dieną — kaip dideliame mieste.

Gatvę prie bazilikos iš abiejų pusių apstoję prekybininkai, ant kurių stalų — ne tik religinių paveikslų reprodukcijos, tuntai angeliukų, Marijos skulptūrėlių ar rožančių, bet ir pakabukai telefonams, papuošalai, iš faneros pagamintos gėlės ir medus.

Daugiau nei dešimtmetį Šiluvoje prekiaujanti moteris tikisi, kad jubiliejinis rugsėjis bus pelningesnis, tik nerimauja, kokie žmonės atvyks į jubiliejų.

„Jei tikrai giliai tikintys, jiems nereikės tokių dalykų“, — šypsosi ir su ilgesiu prisimena Atgimimo metus, kuomet pirkėjai šlavė viską iš eilės.

Jaučiasi kaip prospekte

Šilinių atlaidai šiemet vyks nuo rugsėjo 6 iki 15 dienos, o iškilmingas jubiliejaus šventimas — rugsėjo 13— 14 dienomis.

„Mes Šiluvos nebeatpažįstame. Kaip prospektas“, — sako Šiluvoje sutiktos vietinės. Tarsi išlaikydamos paslaptingą miestelio aurą, sutinka kalbėtis tik su sąlyga, kad nebus įvardytos: kad kiti neišvadintų liežuvininkėmis.

Iš tiesų: nugriovus dalį Lyduvėnų gatvės namų, iškirtus senuosius medžius, atsivėrė erdvi, moderniai sutvarkyta aikštė, jungianti baziliką su koplyčia.

Moterys suskaičiuoja, kad buvo nugriauti šeši mediniai ir mūriniai namukai bei senoji Šiluvos mokykla, kuri išvežta į Rumšiškes.

„Neįprasta jaustis kaip Gedimino prospekte. Širdyje — ilgesys: mano gražiausi metai prabėgo name, kurį nugriovė. Įsivaizdavau kitokią Šiluvą. Tarsi su buldozeriu nustūmė kažką dvasingo. Kai atsistoji aikštėje maldai, atrodo, kad esi roko koncerte“, — sako 30 metų Šiluvoje gyvenanti moteris.

Kita, visą gyvenimą Šiluvoje nugyvenusi šiluviškė, prieštarauja: „Viskas kiaurai matyti, erdvu. Kažkas sakė atvažiavęs: aikštė graži, o visi pūzrai aplinkui. Nesigailiu senų namų, gerai, kad juos nugriovė: prie gatvės buvo tvartai, mėšlai. Dabar švara. Jei visa Šiluva bus kaip tas prospektas, gal ir užsieniečiai važiuos“.

Dėl vieno moterys sutaria: pagyvėjimas Šiluvoje — akivaizdus. Netgi namų kainos per pastaruosius metus šoktelėjo dešimteriopai ir už medinį namelį tenka pakloti net 200 tūkstančių litų, mūrinių kaina siekia ir 300 tūkstančių.

Moterys pastebi, kad į Šiluvą daugiausia atsikelia norintys pabaigti amžių šventoje žemėje arba vietinių vadinami „sektantai“.

„Šiluvoje visas gyvenimas sukasi apie bažnyčią. Mes, šiluviškiai, visi religingi. Metus skaičiuojame nuo Šilinių iki Šilinių, darbus dirbame arba iki Šilinių, arba po Šilinių. Šilinės mums — šventas dalykas. Pasipuošiame ir savaitę švenčiame, priiminėjame svečius“, — sako šiluviškė.

Šiluvoje vyksta ir elgetų pabaigtuvių balius, nes Šilinėmis užsibaigia atlaidų sezonas.

Tikisi maldininkų antplūdžio

Šiluvos bendruomenės pirmininkė Danguolė Tomak tikisi, kad, plėtojantis turizmui, Šiluva turės perspektyvą, atsiras naujų darbo vietų.

O per 400 metų jubiliejų moteris laukia maldininkų antplūdžio. Parduotuvėje dirbanti moteris sako net neįsivaizduojanti, kiek šventinėms dienoms reikės prekių, kiek samdytis žmonių.

Ir dabar tryliktomis dienomis atidžiau stebi pirkėjus, nes pasitaiko ne vienas ilgapirštis. D. Tomak juokiasi, kad dažnai po šventinės dienos parduotuvėje lieka tik tos pačios kojos batai: per skubėjimą pirkėjai neapsižiūri.

Moteris pastebi, kad sovietiniais laikais, kuomet atlaidai žmonėms buvo draudžiami, atsirasdavo daugiau norinčiųjų likti nakvynei nei dabar. Pirmininkės žiniomis, vietiniai lovą iki šiol nuomodavo už 15 litų nakčiai. Kokios kainos bus šį rudenį, lieka tik spėlioti.

„Paminklas godumui“ iškeliavo

Šiluvos klebonas Erastas Murauskas Šiluvą vadina pasaulyje didžiausiu Marijos centru. Ir pabrėžia, kad pasaulyje tik vienintelėje vietoje — Šiluvoje — Marija pasirodė su kūdikiu.

Klebono įsitikinęs — jei ne okupacijos, Šiluva būtų garsesnė už Lurdą ar Fatimą.

E. Murausko teigimu, Šiluvos aikštės projektas — prieškarinis, jį buvo sumanęs arkivyskupas J. J. Skvireckas. Prieš karą dalintuose atvirukuose buvo numatyta aikštė su stoginėmis, dabar pasirinktas kitoks sprendimas.

Klebonas sako, kad prasidėjus darbams, buvo nemažai skeptikų. Kalbantis su iškeliamais žmonėmis, teko pasitelkti ne tik diplomatiją, bet ir šventąją dvasią pridėti.

„Čia — mano tėvų, senelių namas — net nesvajokite“, — kalbėjo vietiniai.

„Paskui pajuto, kad kitaip nebus. Visus iškėlėme į geresnes sąlygas. Ilgesys visada būna. Net kai seną žaisliuką reikia išmesti“, — sako E. Murauskas.

Pagaliau pavyko nukelti ir trobą, kuri buvo likusi aikštėje tarp bazilikos ir koplyčios, arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus pavadinta „paminklu godumui“. Pastarosios savininkė Amerikoje gyvenanti lietuvė dėl “meilės Marijai“ už lūšnelę buvo paprašiusi milijono litų arba dviejų kambarių buto Vilniuje, prie Aušros vartų.

Pasak E. Murausko, į Lietuvą atėjus šalčiams, meilė Marijai, tėvynei „atšoko“ ir moteris išvažiavo atgal į Floridą.

Galiausiai ją perkalbėjo Amerikoje gyvenantis kunigas Arvydas Žygas, kuris ėmėsi ne tik diplomatijos, bet išaiškino įstatymus, kad lūšnelę valstybė gali nacionalizuoti.

Dievas viską sudėliojo į vietas: trobą išsivežė anoniminiai alkoholikai.

Pajudins kapus

Aikštę sutvarkyti, apželdinti, įgarsinti planuojama rugpjūtį. Šiemet dar nebus judinami kapai prie koplyčios: kol kas neaišku, ar takas bus tiesiamas tiesiai kaip ašis, ar eis nuo kelio pusės.

Pasak klebono, yra skausmingai žiūrinčių į kapinių dalies perkėlimą, bet bus apmokėtas ir perkėlimas, ir šv. Mišios. Rinktis bus siūloma iš keturių variantų.

Pirmasis — kapą perkelti į kitą miestą prie artimųjų. Antrasis — perlaidoti naujame sklype, trečiasis — jau esame, kitų giminių kape. Ketvirtas variantas bus įmanomas, kuomet, nukasus kapus, bus įrengta maždaug keturių metrų aukščio siena kriptoms.

Klebonas sako, kad jau dabar kiekvieno mėnesio 13 dieną Šiluva būna kaip sostinė — troleibusai tik nevažiuoja. Ir net didžiausi girtuokliai jau dabar naujas tvoras kala, namus persidažo.

„M. Valančius rašė, kad kiekvienas, kuris atvyko į Šiluvą, patyrė stebuklų. Tereikia tikėjimo. Stebuklai vyksta ir šiandien, — patikina Šiluvos klebonas.

Laukia garbingų svečių

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sako, daugiausia rūpesčių kelia šalia aikštės statomas muziejus ir piligrimų centras: projektuotojai ne viską užbaigę, todėl šiuo metu nevyksta intensyvūs dirbai. Tikimasi, kad iki jubiliejaus bus įrengtas bent pirmas aukštas su viešaisiais tualetais.

Jubiliejui planuojama spėti aikštėje pastatyti 5 rožinio koplytėles, kurių iš viso bus 10. Dar vienas numatytas projektas — aikštėje, arčiau kapinių, pastatyti paminklą Jonui Pauliui II.

Arkivyskupas spėja, kad į jubiliejų atvyks bent tris kartus daugiau žmonių nei įprasta. Bus garbingų svečių iš Amerikos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos. Popiežius yra paskyręs legatą, bet, kol Vatikanas nėra oficialiai paskelbęs, arkivyskupas pavardės neišdavė.

Per šventines dienas Šiluvoje bus apribotas eismas, vietiniai, kunigai turės specialius leidimus įvažiuoti. Didelis galvos skausmas — automobilių stovėjimo aikštelės: tiek, kiek yra dabar, neužtektų net svečiams.

„Jubiliejus bus išmėginimas Šiluvai. Ir klebonui“, — šypsosi S. Tamkevičius.

PIRKINIAI: Per atlaidus Šiluvoje apsiperka ir kunigai.

ERDVĖ: Nugriovus dalį gatvės, tarp bazilikos ir koplyčios atsivėrė erdvė.

IŠKILMĖS: Kiekvieno mėnesio 13 dieną Šiluvoje minima Marijos diena.

DARBAI: Statybininkai darbuojasi bazilikoje: tvarkoma išorė ir svarbiausia bažnyčios dalis — presbiterija.

PLANAI: Ateityje, tęsiant pradėtą projektą, planuojama perkelti dalį kapų.

PERSPEKTYVA: Šiluvos bendruomenės pirmininkė Danguolė Tomak mano, kad miesteliui pasikeitimai suteikia perspektyvų.

SKUBĖJIMAS: Po šv. Mišių vieni skubėjo namo, kiti tęsė remonto darbus.

Jono TAMULIO nuotr.

išnaša prie nuotr.: „Jei ne okupacijos, Šiluva būtų garsesnė už Lurdą ar Fatimą“, — sako Šiluvos klebonas Erastas Murauskas. (kaireje)

„Jubiliejus bus išmėginimams Šiluvai. Ir klebonui“, — įspėja arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. tamkevicius s vysk murauskas e klebonas siluva 03