Muziejus įgyvendino ir Ch. Frenkelio svajones

Muziejus įgyvendino ir Ch. Frenkelio svajones

Muziejus įgyvendino ir Ch. Frenkelio svajones

Gegužės 19 dieną Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos komplekso atidarymas pakvies į XX amžiaus pradžios stilingas pramogas. Keturis su puse metų trukęs projektas baigtas.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Baigiamieji darbai

Ch. Frenkelio komplekse vyksta paskutiniai darbai. Statybininkai įrenginėja keltuvą į vilą žmonėms su negalia, taiso po žiemos pasirodžiusį broką, baigia įrengti restauruoto medinio namo vidų.

10 milijonų litų iš valstybės investicijų programos kainavęs investicinis Ch. Frenkelio komplekso projektas startavo 2007 pabaigoje. Jis apėmė du pastatus (medinį namą, ūkinį pastatą) bei teritoriją (apšvietimą, vilos prieigas, įėjimus, lauko terasą, tvorą, aikštelę, parką, fontaną).

Ch. Frenkelio vila restauruota anksčiau: fasadas baigtas tvarkyti 1997 metais. Per penkiolika metų dažai vietomis atsilaupė. „Ieškosime variantų, kaip šią problemą išspręsti“, – sako „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.

Vieno namo istorija

Direktorius palydi į medinį baltos spalvos namą prie Vilniaus gatvės. Jį restauruojant, išsaugotas pastato tūris, medžiagiškumas, aukštis, atkurtas senasis įėjimas.

Sienose atverta keletas autentiškų arkinių elementų, palėpėje paliktos senosios konstrukcijos medinės sijos.

Į restauruotą pastatą, gavus Valstybinės komisijos leidimą naudoti pastatą, persikels muziejaus administracijos darbuotojai, bus saugomi muziejaus fondai.

Viduje bus įrengtas viešasis tualetas, pritaikytas žmonėms su negalia.

Medinio namo istorija dar tebėra mįslinga. Jis statytas anksčiau nei Ch. Frenkelio vila – apie 1887 metus.

Ch. Frenkelis mediniame name, manoma, gyveno, kol statė gamyklą. Vėliau persikėlė į butą, įrengtą pirmuosiuose fabriko korpusuose šalia Vilniaus gatvės.

Vėliau medinio namo butuose gyveno fabrike dirbantys specialistai.

Pasak R. Balzos, restauruojant pastatą, buvo aptikta įvairių XX amžiaus pradžios buteliukų, nepriklausomos Lietuvos laikų konservų dėžučių.

Po 1940 metų, Ch. Frenkelio vilai tapus karine ligonine, mediniame name kabinetus buvo įsirengusi ligoninės administracija. Administracija čia dirbo iki 1993 metų, kol visas kompleksas buvo perduotas muziejui.

Iki rekonstrukcijos mediniame name dirbo muziejaus archeologai.

Pirmasis Šiaulių fontanas

Ch. Frenkelio vilos grožis atsiskleidžia iš šiaurinės – kiemo pusės.

Buvę betoniniai terasos laiptai dabar pakeisti į akmens, atkurtas trečiasis išėjimas iš vilos į terasą.

Šiaurinės vilos pusės ikonografija itin skurdi: išlikusios tik dvi dailininko Gerardo Bagdonavičiaus nuotraukos. Šios dvi fotografijos ir buvo raktas į atkuriamas detales.

Nuo terasos atsiveria vaizdas į parką su fontanu. Kaip parką įsivaizdavo Ch. Frenkelis, matyti išlikusiuose ikonografiniuose brėžiniuose. Bet 1925–1930 metų nuotraukos rodo, kad takų sistema nebuvo išvystyta. Šiandien parkas sukurtas toks, kokio norėjo Ch. Frenkelis.

„Svajonių Ch. Frenkeliui nepavyko įgyvendinti. 1920 metais jis mirė, čia atsikėlė Jokūbas Frenkelis. Jis retai gyveno rūmuose, dalį laiko leido Vokietijoje, jam matyt, parkas neberūpėjo“, – svarsto R. Balza.

Fontanas, spėjama, buvo pastatytas po 1908 metų, pasistačius vilą. R. Balza mano, kad šis fontanas – pirmasis Šiauliuose.

Kaskadinis fontanas, planuojama, vėl ištrykš per atidarymo šventę. Jo detalės jau sumontuotos, pagrindiniai konstruktyvai išlieti, lieka sumontuoti apšvietimą, fontano įrangos dalis bei baigti apdailą.

Senoji autentiška fontano „kepurė“, suskilusi į kelias dalis, neberestauruota, išlieta analogiška nauja. Senoji „kepurė“ vilos parke palikta kaip eksponatas.

Puoš gėlėmis

Vilos parke sutemus šviečia šviestuvai, atkeliavę iš Italijos.

Žole apsėti žalieji plotai, atsodintos liepaitės. Muziejininkai konsultuojasi su Šiaulių universiteto Botaniko sodo specialistais, siekdami atkartoti XX amžiaus pradžios augmeniją. Šiemet greičiausiai vilą puoš vienmetės gėlės, ateityje galvojama apie rožyną.

Terasą muziejininkai norėtų išpuošti kambarinėmis gėlėmis, todėl prašo miestiečių padovanoti vazoninių augalų, ypač – agavų, kurios buvo paplitusios dvaruose.

Norintiesiems dovanoti gėlių, tereikia paskambinti į muziejų, augalus muziejininkai pasiims patys.

Kavinės vizija

Nuo gegužės 19 dienos iki rudens parką nemokamai bus galima lankyti iki 22 valandos.

Bus pastatyti lauko baldai, planuojama, kad veiks lauko kavinukė.

„Mūsų vizija – stilinga lauko kavinukė, atitinkanti secesijos stilių, – sako R. Balza. – Jei apsispręstume kavinę įleisti į vidų, ji turėtų būti atkartoti XX amžiaus pradžios dvasią – su atitinkamu maistu, serviravimu, aptarnavimu.“

Atstatė nugriautą pastatą

Kieme muziejininkai išsaugojo autentišką Ch. Frenkelio rūsį, nors dėl jo teko nemažai pasiginčyti su projektuotojais.

Sklypo gale atstatytas pastatas, kurio dalis Frenkelių laikais naudota kaip stiklinė oranžerija.

Dabar pastate įsikūrė muziejaus ūkio dalis, garažas, stalių dirbtuvės, antrasis aukštas pritaikytas eksponatų saugykloms.

Kiemo pusėje įrengtoje stovėjimo aikštelėje galima pastatyti iki 40 lengvųjų automobilių, du autobusus.

Planuoja renginius

„Aušros“ muziejaus kolektyvo siekis – naująją erdvę įtraukti į miesto kultūrinį gyvenimą.

Jau dabar suplanuoti šeši vasaros savaitgaliai vilos parke, skirti šeimoms, vaikams. Planuojama pakviesti stalo žaidimų mėgėjų, šunų augintojų.

„Norime, kad atsirastų meninių akcentų. Svarstome apie bendradarbiavimą su floristais, sekmadieniais grojantį pučiamųjų orkestrą, savaitgalio lauko kino teatrą. Parką galima pritaikyti ir muziejaus funkcijai – lauko ekspozicijai su trumpalaikėmis parodomis“, – vardija R. Balza.

Liepos 26 dieną viloje prasidės tradicinis tarptautinis Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalis. Tą pačią dieną į Šiaulius atkeliaus Muziejų metų projektas „Lietuvos muziejų kelias“.

Ch. Frenkelio vila yra lankomiausias „Aušros“ muziejaus filialas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr., „Aušros“ muziejaus fondų nuotr.

VAIZDAS: Ch. Frenkelio vila ir medinis namas nuo Vilniaus gatvės dabar ir apie 1910 metus.

AUTENTIKA: Medinio namo sienose atverta autentiškų arkinių elementų.

BALKIAI: „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza rodo medinio namo palėpėje paliktus senosios konstrukcijos medinius balkius.

RŪSYS: Kieme muziejininkai išsaugojo autentišką Ch. Frenkelio rūsį, kurį planuojama naudoti edukacinėms ar ūkio reikmėms.

VILA: Ch. Frenkelio vilos grožis atsiskleidžia iš šiaurinės pusės. Statybininkai šiuo metu baigia dažyti baliustrados defektus.

FONTANAS: Manoma, kad Ch. Frenkelis pastatė pirmąjį fontaną Šiauliuose. Fontanas pradės veikti gegužės 19 dieną.

BŪGNAI: Į parką iš buvusio „Elnio“ fabriko atgabenti odų išdirbimo būgnai, kuriuos paskolino UAB „TDL oda“. Šie būgnai tapo parko skulptūrinėmis kompozicijomis, per atidarymo šventę jose bus instaliuotos garsas, vaizdas.

PASTATAS: Atstatytas pastatas, kurio dalis Frenkelių laikais naudota kaip stiklinė oranžerija.

„Aušros“ muziejaus fondų nuotr.

 

RETRO: Ch. Frenkelio vila, nufotografuota Gerardo Bagdonavičiaus XX amžiaus 4 dešimtmetyje.