Naujausios
„Mūsų vestuvėms atėjo laikas“
Vėlyvą praeito penktadienio popietę Šiaulių katedroje dramos teatro ir televizijos serialo „Moterys meluoja geriau“ aktorė Jūratė Budriūnaitė ir muzikantas Vadimas Kamrazeris sumainė aukso žiedus. Ta proga sutariame susitikti. Telefonu atsiliepia Jūratė: “Kada? Gal už pusvalandžio? Mes tik užšoksime į “zagsą“, padėti parašų“.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Nieko pikantiško
Paklausti, kodėl susituokti Dievo akivaizdoje pasiryžo būtent dabar, 35-erių Jūratė ir 15 metų vyresnis Vadimas klausiamai pažiūri vienas į kitą: „Iš tiesų, kodėl?“. “Gal jau buvo nebepadoru tiek laiko gyventi kartu ir būti nesusituokus“, — šypteli Vadimas. Poros pažintis tęsiasi dešimt metų, po vienu stogu jie gyvena šiek tiek trumpiau — šešerius metus. Ieškantiems jų santuokoje pikantiškų detalių Vadimas skuba paaiškinti: “Jokio “reikalo“ mums susituokti nebuvo. Nuliūdinsiu spėliojančius, ar Jūratė nesilaukia. Ne, ji nesilaukia“.
Sutuoktiniai neabejoja, kad jų santuokai tiesiog atėjo laikas, juo labiau, kad abiem pavyko ceremonijai rasti savo itin įtemptoje dienotvarkėje laisvą savaitgalį.
Jūratė šypsosi, prisiminusi Dimos (taip švelniai vadina vyrą), piršlybas, įvykusias prieš dvi vasaras: „Po jų Dima manęs vis paklausdavo, ar nepamiršau, kad jis man pasipiršo, gal jau laikas žengti tolimesnį žingsnį“.
Vadimas neslepia, kad ir piršlybas keletą kartų atidėliojo taip, kaip vėliau abu palikdavo atvirą vestuvių klausimą. „Pirmą kartą Jūratei neišdrįsau pasipiršti. Tas pats įvyko ir antrąjį. O trečiasis — nemelavo, — juokiasi, — Kur ir kaip tai įvyko? Palangoje, viename nedideliame jaukiame pirčių komplekse, kuriame buvome tik dviese“.
„Atsigulėme į sukūrinę vonią, Kamrazeriui galva sugaravo ir jis pasiryžo“, — juokais netveria Jūratė. “Iš tiesų, priklaupiau ant kelio ir pasipiršau tame pirčių komplekse, mūvėdamas vien trumpikėmis“, — prisipažįsta Vadimas.
Ašaringas mergvakaris teatre
Aplinkiniams, net kolegoms, o ypač žurnalistams savo planų susituokti Jūratė ir Vadimas neatskleidė. „Nebuvome apsikasę lapais ir specialiai nesislapstėme, tiesiog apie tai nesiskelbėme. Troškome nuoširdžios, jaukios ir šiltos šventės sau“, — sako sutuoktiniai.
Jūratė juokiasi prisiminusi, kaip Vadimas jai griežtai tarė: „Budriūnaite, tik nepamiršk pasakyti, kad mūsų vestuvių dienos vakarą negalėsi vaidinti spektaklyje“, mat ji iš tiesų vos nepamiršo.
Tik dieną prieš vestuves režisierės Reginos Steponavičiūtės aktorė atsiprašė negalėsianti repetuoti dvi kitas dienas. Žinoma, teko pasakyti ir tokio nepareigingumo priežastį. Kolegų reakcijos būsimai nuotakai ilgai laukti neteko.
„Netrukus aktoriai liūdnais rimtais veidais mane pasitiko daina “Oi, seserėle, ko tu mus palieki“, uždėjo man ant galvos alyvų vainiką. Po keleto tokio stiliaus itin įtaigiai, kaip tai moka aktoriai, atliktų dainų akyse pajutau ašaras. Taigi mano mergvakaris atitiko senąsias lietuvių tradicijas. Savo liūdną būsimos žmonos dalią sąžiningai apraudojau su kolegomis“, — šypsosi Jūratė.
Ar buvo bernvakaris? „Sudalyvauti bernvakaryje mane labai kvietė “Jonio“ vyrai, tačiau nebespėjau“, — paprastai atsako Vadimas.
Pasiruošti vestuvėms — vos pora mėnesių
Pradėjusi planuoti vestuves pora tvirtai žinojo vieną — nori tuoktis Dievo namuose. „Džiaugiuosi, kad galėjome susituokti Šiaulių katedroje ir tam nereikėjo keisti tikėjimo“, — minėjo judaizmą išpažįstantis Vadimas.
Kitos iškilmingos ceremonijos smulkmenos, anot sutuoktinių, į savo vietas dėliojosi lyg vaikiškoje dėlionėje. Nors joms suruošti turėjo tik porą mėnesių. Jūratė tikina nesvajojusi būtent apie baltą nuotakos suknelę, iš pradžių ieškojusi gelsvos suknelės arba nėriniuoto kostiumėlio, tačiau galiausiai įsigijo būtent baltą ilgą suknelę. Jūratė neabejoja, kad ją dar panaudos teatro scenoje. Vadimui ypatingai progai buvo nupirktas smokingas. O batus jaunieji spėjo įsigyti, likus vos savaitei iki ceremonijos.
„Norėjome paprastų vestuvių, netroškome šio reginio paversti spektakliu. Todėl nestresavome ir karštligiškai neskubėjome, beveik viską spėjome suruošti paskutinėmis minutėmis. Ta prasme buvome tikri avantiūristai“, — vienbalsiai sako abu.
Nevengę tradicinės jaunųjų aprangos, Jūratė ir Vadimas paisė ir kitų vestuvių tradicijų. „Nusižengėme nebent tai, kuri nuotakai draudžia jaunajam rodyti suknelę iki vestuvių. Mūsų abiejų šiai progai skirti rūbai tvarkingai paslėpti maišuose iki ceremonijos kabėjo vieni greta kitų“, — pasakoja Jūratė.
Baltas limuzinas, aukso žiedai ir Kryžių kalne pastatytas kryžius — visa tai taip pat buvo vestuvėse. „Tiesa, žiedų viduje dar nespėjome kažko įrašyti, bet ateityje tikrai norėtume. Gal vardus ir vestuvių datą, o gal kažką šmaikštaus, — svarsto Jūratė, — o ir kryžių ant kalno per tą skubėjimą pastatėme, mūsų manymu, ne vietoje. Todėl pirmadienį grįžome į Kryžių kalną ir tą vietą pakeitėme. Beje, šį kryželį įsigijome ir namuose saugojome apie penkerius metus, todėl tikime, kad jis per tą laiką prisipildė gerąja mūsų energija. Mums jis svarbus“.
Kreipinys „žmona“ — maloniausias
Spindinčios sutuoktinių akys, šiltos šypsenos ir Vadimo ranka, kedenanti Jūratės plaukus. Stebint šiuos ženklus, klausimas, ar dabar jaučiatės absoliučiai laimingi, netenka prasmės. Atsakymas — akivaizdus. Todėl teiraujuosi, kas pasikeitė susituokus?
„Mano pavardė keisis, — šypteli Jūratė, — turėsiu dvigubą — Budriūnaitė-Kamrazer. Kadangi būtent nesulietuvinta pavardė įrašyta Vadimo pase“.
„Mano pavardė irgi keisis, aš būsiu Budriūnas, — juokiasi Vadimas, — jei rimtai, žinoma, pasikeitimų yra. Pirmiausia tai, kad manęs namuose laukia nebe gyvenimo draugė ar mano moteris, o žmona“. “Malonumas girdėti kreipinį “žmona“ man yra didžiulis“, — švelniai įsiterpia Jūratė. “Tai mūsų santuoka tau atnešė tik malonių dalykų?“, — klausia Vadimas. “Ar gali būti kitaip?..“, — atsako Jūratė.
Citata: „Norėjome paprastų vestuvių, netroškome šio reginio paversti spektakliu. Beveik viską spėjome suruošti paskutinėmis minutėmis. Ta prasme buvome tikri avantiūristai“.
DARBAI: Medaus mėnesį Jūratė ir Vadimas kol kas atidėjo, vietoj jo jaunavedžių laukia darbų kupina pavasario pabaiga ir vasara. Nemažai laiko pareikalaus ir jų vestuvių dieną atėję pasveikinti sutuoktinių vadovaujamos studijos „Nieko tokio“ vaikai.
RETRO: Jūratė norėjo retro stiliaus vestuvių. Į senovę vestuvių dieną ją su vyru nukėlė Radviliškio rajono Kleboniškių kaimo aplinka.
CEREMONIJA: Vadimą ir Jūratę sutuokė Šiaulių katedros klebonas kunigas Remigijus Čekavičius.
KARTU: Nuo aplinkinių sutuoktiniai neslepia: „Neįsivaizduojame gyvenimo vienas be kito“.
Asmeninio albumo nuotr.