Moteriškos vertybės

Moteriškos vertybės

Moteriškos vertybės

Kelmės rajone, Kiaunoriuose, gyvenanti Regina Venckienė nesiekė karjeros ir mokslo aukštumų. Jos įsitikinimu, didžiausia moters karjera — darni šeima ir gerai išauklėti vaikai.

Regina MUSNECKIENĖ

Motinos kultas

Regina Venckienė kilusi iš keturiolika vaikų auginusios šeimos. Turi devynis brolius ir keturias seseris. Tėvai Stefanija ir Augustinas Adomavičiai gyveno savame name. Šešiolika žmonių išsiteko keturiuose kambariuose. Prabangos nebuvo, tačiau duonos ir sriubos vaikams niekuomet netrūko.

„Prieš rugsėjo pirmąją tėvai visiems vaikams nupirkdavo naujas uniformas ir batukus, — prisimena vaikystę R. Venckienė. — Tėvelis nuo aušros iki sutemos dirbdavo kalvėje. Turėjo auksines rankas. Mama mokėjo sumaniai panaudoti pinigus. Vaikams taip teisingai darbus paskirstydavo, kad neturėdavome teisės pykti. Ji mus išmokė drausmės, laikytis nepriekaištingos švaros ir tvarkos. Ir dabar, kai mama atvažiuoja į svečius, broliai ir seserys juokauja — atvažiavo sanepideminė.“

75 metų Stefanija Adomavičienė, pagimdžiusi ir dorais žmonėmis išauginusi keturiolika vaikų, dabar gyvena Mažeikiuose.

Regina didžiuojasi savo mama. Rodo nuotrauką, kurioje ji nusifotografavusi su ordinais. Ordinus pelnė už tai, kad buvo pavyzdinga motina keturiolikai vaikų.

Venckų namuose — vyro Jono mama Bronislava Venckienė. Sunku jai buvo vienai gyventi. Sūnaus šeima sumažino savo svetainę — atskyrė siena kambariuką. Kad linksmiau būtų, pastatė televizorių, nupirko porą papūgėlių. „Esu prižiūrima, laiminga, — džiaugiasi 81 metų močiutė, savo namus užleidusi kitam sūnui.

Popietė prie kopūstų salotų

Kiaunoriuose R. Venckienė pagarsėjusi kaip puiki šeimininkė. Bendruomenės renginiams ji pagamina visokiausių patiekalų ir saldžių gardumynų. Per neseniai vykusius Škaplierinės atlaidus kaimo bendruomenė norėjo pagerbti kleboną, surengė pasisėdėjimą. Regina privirė balandėlių ir zrazų, iškepė 120 bandelių.

Tik receptų Regina sako nedalijanti. Kai kam gali atrodyti, kad nori pasigirti.

Tą popietę, kai pasibeldėme į jos namus, moteris taip pat plušėjo — konservavo vasarinių kopūstų salotas. Pasitempusi, švariai apsirengusi, virtuvėje — pavyzdinga švara.

Regina sako, jog beveik kiekvieną savaitgalį ji sulaukia svečių. Grįžta dukros. Ir visa plati giminė pamilo jos ir vyro Jono namus, prigludusius prie pačių sodinto pušynėlio ir beržyno, augančio už tvenkinio. Žaluma ir gėlynai traukia akis.

Be to, visi, kas peržengia Venckų namų slenkstį, jaučiasi mylimi. Šeimininkė sutinka nuoširdžia šypsena ir pavaišina skaniu maistu. Juk virėja ne tik iš pašaukimo. Bet ir pagal profesiją. Prieš daugelį metų, baigusi Laukuvos vidurinę, jauna mergaitė atvažiavo į Kelmės prekybos mokyklą mokytis kulinarijos paslapčių. Čia ir pasiliko. Dirbo Kiaunorių valgyklos vedėja.

Čia sutiko savo vyrą Joną. Su juo gyvena jau 29 metai. Ir iki šiol nešykšti savo žmogui gerų žodžių: „Jonas — tikras darštuolis. Gali dirbti iki sutemų. Nesvarbu, ar serga, ar sveikas. Visi žino — Jonas atgula tik tada, kai jam labai blogai.“

Kai išsiardė kolūkiai ir panaikino valgyklas, Regina mokyklos valgykloje virė valgį mokiniams.

Nuo 2006 — ųjų Regina triūsia tik namuose. Sako, jog dabar ją maitina karvutė. „Kas laiko bent vieną karvę, kaime gali nesunkiai išsiversti. Priruošiu tiek maisto, kad užtenka ir mieste gyvenančioms dukroms, — nesiskundžia Regina. — O aš dar laikau ir kitų gyvuliukų. Turime penkis hektarus žemės. Vyras turi darbą. Neblogai uždirba kaip traktorininkas. Jo rankose tirpsta ir medis, ir metalas. Daug ką savo sodyboje padaro pats, be meistrų pagalbos.“

Didžiausias turtas — žmonės

„Neturiu priešų, — sako Regina. — Esu plepė, mėgstu pabendrauti su kaimynais. Kaimynai — labai geri. Jei prireikia kokios pagalbos, skubinasi padėti. Ir mūsų šeima stengiasi atsakyti tuo pačiu.“

Pats didžiausias turtas Venckams — jų dukros. Patys neturėję galimybių baigti aukštųjų mokslų Venckai darė viską, kad jų dukros galėtų studijuoti. Vyresnioji Jolita baigė magistro studijas Šiaulių universitete. Dirba vaikų darželyje. Jaunesnioji Edita studijavo vadybą. Šiemet gavo bakalauro diplomą. Mama džiaugiasi, jog ir jaunėlei pavyko rasti darbą. Jos vyras turi savo verslą.

Paprastai į gyvenimą žiūrinti mama Regina ir dukras išmokė tenkintis tuo, ką turi, kabintis į gyvenimą savo tėvynėje. Todėl šiandien yra rami — dukros bus šalia, kai tėvams reikės. Jiedu su vyru matys, kaip auga anūkai, galės juos priglausti, pamyluoti, pagloboti, kalbėtis lietuviškai.

TVIRTYBĖ: Regina Venckienė sako, jog žmogaus tvirtybė slypi šeimoje. 

DĖMESYS: Reginos mamą globoja Mažeikiuose gyvenanti sesuo. O ji neapleido 81 metų anytos Bronislavos Venckienės. 

SALOTOS: Reginą Venckienę radome žiemai konservuojančią kopūstų salotas. 

ORDINAI: Keturiolika vaikų išauginusi Reginos Venckienės mama Stefanija Adomavičienė ne už darbą kolūkyje, o už garbingai atliktas motinos pareigas pelnė ordinus. Ji Lietuvai padovanojo keturiolika dorų vaikų, ir beveik trisdešimt anūkų. 

VAIKAIČIAI: Stefanija Adomavičienė davė gyvybę keturiolikai vaikų, o vaikai — didžiuliam būriui vaikaičių. 

NAMAI: Tvarkingi, gėlėse skendintys Venckų namai traukia sugrįžti dukras ir pasisvečiuoti giminaičius. 

VAIZDAS: Toks vaizdas šalia Venckų namų traukia akį. Darbšti šeima prižiūri buvusį kolūkio tvenkinį ir miškelį. 

Autorės nuotr.