Monika „Lietuvos balse“ stebina mokytojus

Mo­ni­ka „Lie­tu­vos bal­se“ ste­bi­na mo­ky­to­jus

Ak­lo­sio­se te­le­vi­zi­jos pro­jek­to „Lie­tu­vos bal­sas“ per­klau­so­se, vos iš­gir­dę kel­miš­kės Mo­ni­kos Pau­laus­kai­tės bal­są, at­si­su­ko vi­si mo­ky­to­jai. No­kau­tuo­se ji taip pat bu­vo ly­de­rė. Dai­ni­nin­kė ir ak­to­rė In­ga Jan­kaus­kai­tė pa­siū­lė įsi­min­ti jos var­dą.

Kuk­li il­ga­ka­sė Mo­ni­ka ne­su­si­reikš­mi­na ir ne­drįs­ta pro­gno­zuo­ti sau di­de­lės atei­ties. Še­šias kal­bas mo­kan­ti mer­gi­na tie­siog dai­nuo­ja ir da­ro dau­gy­bę ki­tų da­ly­kų, ku­rie jai įdo­mūs.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Ge­riau­sias gy­ve­ni­mo pro­jek­tas

„Tai vie­nas iš ge­riau­sių­ ma­no gy­ve­ni­mo pro­jek­tų“, – apie LNK te­le­vi­zi­jos „Lie­tu­vos bal­są“ sa­ko Mo­ni­ka Pau­laus­kai­tė.

Prieš už­pil­dy­da­ma pa­raiš­ką da­ly­vau­ti pro­jek­te de­vy­nio­lik­me­tė Mo­ni­ka kiek abe­jo­jo. Ta­rė­si su se­se­ri­mi Sand­ra, ku­ri taip pat mo­kė­si mu­zi­kos, pui­kiai dai­na­vo, bet pa­si­rin­ko tei­sės ir eko­no­mi­kos stu­di­jas. Se­suo pa­ta­rė ge­rai pa­gal­vo­ti: „Tu – to­kia jaut­ri. Riz­ikin­ga da­ly­vau­ti. Kai­nuos daug ner­vų.“

Ta­čiau Mo­ni­ka pa­svars­tė – gal tai vie­nin­te­lis jos šan­sas. Neiš­ban­džiu­si lai­mės ja­me, vė­liau ga­li gai­lė­tis.

Vos už­dai­na­vus pir­mą­sias dai­nos ei­lu­tes, at­si­su­ko vi­si mo­ky­to­jai. Ir In­ga Jan­kaus­kai­tė, ir Džor­da­na But­ku­tė, ir Leo­nas So­mo­vas įkal­bi­nė­jo ta­len­tin­gą­ją kel­miš­kę rink­tis juos. Mer­gi­na pa­si­rin­ko Do­na­tą Mont­vy­dą, nes jis ma­žiau­siai įkal­bi­nė­jo. Be to, pa­tin­ka jo dai­nos.

„Iki šiol dėl sa­vo pa­si­rin­ki­mo ne­si­gai­liu, – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė Mo­ni­ka. – Vi­si mo­ky­to­jai – pui­kūs, ta­čiau la­bai su­tam­pa ma­no ir mo­ky­to­jo Do­na­to cha­rak­te­riai. Jis la­bai ati­džiai pa­ren­ka dai­nas. La­bai jau­čia da­ly­vio ga­li­my­bes. Kiek­vie­ną lai­dą prii­mu kaip do­va­ną ir esu be ga­lo dė­kin­ga.“

Mer­gi­nos dar lau­kia dvi­ko­vos, o vė­liau – fi­na­li­nės ko­vos tie­sio­gi­nia­me ete­ry­je.

Nors ir su­lau­kia daug pa­gy­ri­mų, kel­miš­kė – san­tū­ri: „Ne­si­ti­kiu lai­mė­ti, nors ne­sa­kau, kad ne­no­riu. Vi­sa­da va­do­vau­juo­si tai­syk­le: nie­ko ne­si­ti­kėk, bet vi­suo­met būk pa­si­ruo­šęs. Mąs­tau tik po ma­žą žings­ne­lį į prie­kį. Di­džiau­sias lai­mė­ji­mas – pro­jek­te įgy­ta pa­tir­tis. La­bai pa­tin­ka pa­gar­bus bend­ra­vi­mas. Su kiek­vie­nu čia el­gia­ma­si kaip su as­me­ny­be.“

Kel­mės me­no mo­kyk­lo­je Mo­ni­ką dai­na­vi­mo mo­kė Šiau­lių uni­ver­si­te­to do­cen­tas Vai­do­tas Juo­zas Ly­gu­tas. Be dai­na­vi­mo ji mo­kė­si ir skam­bin­ti for­te­pi­jo­nu bei gi­ta­ra, muš­ti būg­nus.

Bai­gu­si de­šimt kla­sių Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jo­je, per­si­kė­lė pas se­se­rį į Vil­nių. Čia bai­gė J. Ba­sa­na­vi­čiaus gim­na­zi­ją, ku­rio­je su­stip­rin­tas kal­bų dės­ty­mas. Dai­na­vi­mo mo­kė­si sa­va­ran­kiš­kai. Įra­ši­nė­jo sa­vo at­lie­ka­mus kū­ri­nius įra­šų stu­di­jo­se.

Be­si­mo­ky­da­ma Kel­mė­je Mo­ni­ka yra ta­pu­si vie­tos kon­kur­sų, įvai­rių ap­skri­ties ir tarp­tau­ti­nių kon­kur­sų lau­rea­te, Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos kon­kur­so „Dai­nų dai­ne­lė“ lau­rea­te, bu­vo pa­kvies­ta dai­nuo­ti moks­lo me­tų pra­džios iš­kil­mė­se prie Pre­zi­den­tū­ros. Da­ly­va­vo ir TV 3 kon­kur­se „Lie­tu­vos ta­len­tai“.

Po­mė­giai virs­ta dar­bu

Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jo­je lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja me­to­di­nin­ke dir­ban­ti Mo­ni­kos ma­ma Vil­ma Pau­laus­kie­nė sa­ko, jog gra­žų bal­są, ta­len­tą ir pa­jau­tą mu­zi­kai Mo­ni­ka pa­vel­dė­jo iš tė­vo Ar­vy­do ir se­ne­lio Juo­zo Pau­laus­ko, ku­ris ir bū­da­mas 91 me­tų čir­pi­na smui­ką.

Pa­ti Mo­ni­ka džiau­gia­si, jog iš ma­mos pa­vel­dė­jo ga­bu­mus kal­boms. Šiuo me­tu ji mo­ka še­šias kal­bas: lie­tu­vių, ang­lų, vo­kie­čių, is­pa­nų, nor­ve­gų ir pran­cū­zų. Pir­mą­sias tris kal­bas ji mo­kė­si Kel­mė­je. Pra­dė­ju­si lan­ky­ti J. Ba­sa­na­vi­čiaus gim­na­zi­ją Vil­niu­je, pa­si­rin­ko is­pa­nų kal­bos pa­mo­kas ir nor­ve­gų kal­bos bū­re­lį.

Pran­cū­zų kal­bos mo­kė­si sa­va­ran­kiš­kai. Po­rą mė­ne­sių su se­se­ri­mi gy­ve­no Pran­cū­zi­jo­je. Ir da­bar daž­nai mėgs­ta nu­skris­ti į Pa­ry­žių. Pran­cū­zų fi­lo­lo­gi­ją mer­gi­na pa­si­rin­ko ir stu­di­joms Vil­niaus uni­ver­si­te­te. Pa­vy­ko įsto­ti į pa­žen­gu­sių­jų gru­pę. Dar mo­ko­si lo­ty­nų kal­bos.

„Kol kas to­bu­lai ne­mo­ku vi­sų kal­bų, ku­rias mo­kau­si, bet ti­kiuo­si atei­ty­je iš­mok­ti taip, kad lais­vai jaus­čiau­si jo­mis kal­bė­da­ma“, – sa­ko Mo­ni­ka.

Mer­gi­na pa­sa­ko­ja, jog drau­di­mo bro­ke­riu dir­ban­tis jos tė­vas Ar­vy­das ir kaip pui­ki mo­ky­to­ja gar­sė­jan­ti prieš ke­le­rius me­tus Kel­mės ra­jo­no me­tų mo­ky­to­ja ta­pu­si jos ma­ma Vil­ma nuo ma­žens duk­rai nie­ko ne­drau­dė.

Nuo vai­kys­tės Mo­ni­kai pa­ti­ko fo­tog­ra­fuo­ti. Nu­pir­ko jai fo­toa­pa­ra­tą ir ki­tų fo­tog­ra­fi­jai rei­ka­lin­gų prie­mo­nių. Fo­tog­ra­fi­jos Mo­ni­ka mo­kė­si sa­va­ran­kiš­kai, šian­dien ji ren­gia fo­to­se­si­jas, re­tu­šuo­ja nuo­trau­kas.

„Lie­tu­vos bal­so“ da­ly­vė dės­to gri­mo dis­cip­li­ną „Ma­kup sec­rets“ (Ma­kia­žo pa­slap­tys) aka­de­mi­jo­je. Šią aka­de­mi­ją bai­gė dar be­si­mo­ky­da­ma gim­na­zi­jo­je. Kar­tą se­suo jai pa­do­va­no­jo ma­kia­žo reik­me­nų. Tai pa­ska­ti­no do­mė­tis ma­kia­žo su­bti­ly­bė­mis. „Iš pra­džių pra­dė­jau da­ry­ti švel­nius ma­kia­žus. Pas­kui pa­gal­vo­jau, ko­dėl mes ne­mėgs­ta­me ryš­kaus ma­kia­žo. Juk pa­sau­ly­je tiek daug spal­vų. O mes vaikš­to­me pil­ki, niū­rūs.“

Bai­gu­si kur­sus aka­de­mi­jo­je ji da­ro ma­kia­žus fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­se, prieš fo­to­se­si­jas, mer­gi­noms, rek­la­muo­jan­čioms dra­bu­žius. Jei pa­ti ren­gia fo­to­se­si­ją, pa­gra­ži­na sa­vo klien­tes.

Ne­ma­žai lai­ko mer­gi­na ski­ria ir sa­vo iš­vaiz­dai. Tu­ri la­bai il­gus 125 cen­ti­met­rų plau­kus. Yra ta­pu­si „Šiau­lių kraš­to“ su­reng­to il­ga­ka­sių kon­kur­so nu­ga­lė­to­ja. Kas­dien juos su­pi­na į ka­sas. Ta­čiau „Lie­tu­vos bal­so“ dvi­ko­vo­se žiū­ro­vai pa­ma­tys vi­są Mo­ni­kos plau­kų gro­žį. Dai­nuos pa­lai­dais plau­kais.

Kaip de­vy­nio­lik­me­tė su­spė­ja stu­di­juo­ti, dai­nuo­ti ir už­siim­ti dar ke­lio­mis veik­lo­mis? „Jei­gu tie da­ly­kai man svar­būs, net ir la­bai ne­tu­rė­da­ma lai­ko, kas­dien ran­du jo bent vie­nam ma­kia­žui, vie­nai fo­to­se­si­jai ir dai­nų mo­ky­mui­si“, – pa­pras­tai aiš­ki­na Mo­ni­ka.

Kel­mė­je – šir­dis, Vil­niu­je – ga­li­my­bės

Nors Mo­ni­ka gy­ve­na Vil­niu­je, drau­gų ra­tas te­bė­ra ir Kel­mė­je. Sten­gia­si čia kuo daž­niau par­va­žiuo­ti.

„Ir Kel­mė, ir Vil­nius tu­ri sa­vų pri­va­lu­mų, – sa­ko mer­gi­na. – Kel­mė – ne­di­de­lė. Čia pa­žįs­tam vie­ni ki­tus. Tu­ri su kuo pa­si­svei­kin­ti ir pa­si­kal­bė­ti net nuė­jęs į par­duo­tu­vę. Pa­siilgs­tu to na­tū­ra­laus, nuo­šir­daus bend­ra­vi­mo su žmo­nė­mis.

Vil­niu­je ma­žiau bend­ru­mo jaus­mo. Gy­ve­ni­mas čia vyks­ta kaž­kaip au­to­ma­tiš­kai. Di­džiu­lė­je ma­sė­je žmo­nių jau­tie­si lyg ma­ža skruz­dė­lė. Bet čia la­bai daug ga­li­my­bių. Tūks­tan­čiai ko­ky­biš­kų pa­slau­gų, veik­lų. Gy­ve­nu čia, nes no­riu nau­do­tis to­mis ga­li­my­bė­mis.“

As­me­ni­nės nuo­tr.

Mo­ni­ka Pau­laus­kai­tė mėgs­ta ne tik dai­nuo­ti, bet ir skam­bin­ti gi­ta­ra.

Per ak­lą­sias per­klau­sas „Lie­tu­vos bal­so“ sce­no­je Mo­ni­ka Pau­laus­kai­tė jau­tė­si sta­bi­liai. Kuk­lios že­mai­tės bal­sas ir pro­fe­sio­na­lu­mas su­ža­vė­jo vi­sus mo­ky­to­jus.

Pa­ry­žius – vie­nas iš mėgs­ta­miau­sių Mo­ni­kos Pau­laus­kai­tės mies­tų.

Mo­ni­kos tė­vai Al­ma ir Ar­vy­das Pau­laus­kai rū­pi­no­si, kad nuo ma­žens Mo­ni­ka ga­lė­tų da­ry­ti tai, kas jai pa­tin­ka.

Dai­nuo­jan­ti stu­den­tė dės­to gri­mo pa­mo­kas gro­žio aka­de­mi­jo­je „Ma­kup sec­rets“ (Ma­kia­žo pa­slap­tys).