Mokytoja Amerikoje surado Mato Slančiausko gimines

Mo­ky­to­ja Ame­ri­ko­je su­ra­do Ma­to Slan­čiaus­ko gi­mi­nes

Jo­niš­kio Ma­to Slan­čiaus­ko pro­gim­na­zi­jos ang­lų kal­bos mo­ky­to­ja Lai­ma Ku­raus­kie­nė, in­ter­ne­te ieš­ko­da­ma pa­sa­kų kny­gų mo­ki­niams, ne­ti­kė­tai užė­jo vie­nos ra­šy­to­jos pa­sky­rą, ku­rio­je ji sa­ve pri­sta­tė esant vie­no Lie­tu­vos knyg­ne­šio gi­mi­nai­te. Kaž­kas tar­si pa­kuž­dė­jo, kad rei­kia už­kal­bin­ti tą ra­šy­to­ją. At­sa­ky­mas tie­siog pri­bloš­kė: „La­bas. Esu Ma­to Slan­čiaus­ko pro­pro­vai­kai­tė.“

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Kaip Jo­niš­kio Ma­žy­lis

„At­ra­du­si tau­to­sa­ki­nin­ko Ma­to Slan­čiaus­ko gi­mi­nes JAV, jau­čiuo­si, lyg bū­čiau Jo­niš­kio vie­ti­nis Ma­žy­lis“, – su šyp­se­na po­kal­bį pra­de­da Ma­to Slan­čiaus­ko pro­gim­na­zi­jos ang­lų kal­bos mo­ky­to­ja Lai­ma Ku­raus­kie­nė, šio pa­ly­gi­ni­mo su pro­fe­so­riu­mi Liu­du Ma­žy­liu, ap­ti­ku­siu Va­sa­rio 16-osios ak­to ori­gi­na­lą Vo­kie­ti­jos ar­chy­vuo­se, su­lau­ku­si iš ko­le­gų. Jos ran­ko­se – Ame­ri­ko­je iš­leis­tas M. Slan­čiaus­ko pa­sa­kų rin­ki­nys ang­lų kal­ba, su­si­ra­ši­nė­ji­mo su gi­mi­nė­mis re­zul­ta­tas.

Be to, gau­ta nau­jų ži­nių apie gar­sų kraš­tie­tį, ku­rio var­dą tu­ri šie­met 40-me­tį mi­nin­ti mo­kyk­la, ir is­to­ri­nių nuo­trau­kų fai­lų. Iš jų žvel­gia pats tau­to­sa­ki­nin­kas M. Slan­čiaus­kas su dviem duk­ro­mis, Jad­vy­ga Slan­čiaus­kai­tė su sū­nu­mi.

Pas­tū­mė­jo auk­lė­ti­nių smalsu­mas

Mo­ky­to­ja at­vi­rau­ja nie­ka­da tiks­lin­gai neieš­ko­ju­si in­for­ma­ci­jos apie Ma­tą Slan­čiaus­ką. Kiek ži­no­jo is­to­ri­nių duo­me­nų, jo biog­ra­fi­jos fak­tų, ku­riuos pa­pras­tai vi­si pro­gim­na­zi­jos pe­da­go­gai auk­lė­ti­niams at­sklei­džia spe­cia­lio­se kla­sės va­lan­dė­lė­se per žy­mia­jam švie­tė­jui skir­tą sa­vai­tę, kas­met or­ga­ni­zuo­ja­mą va­sa­rio mė­ne­sį (M. Slan­čiaus­kas gi­męs va­sa­rio 21 die­ną – aut. pa­st.), tiek už­tek­da­vo. Ta­čiau šiais moks­lo me­tais smalsūs auk­lė­ti­niai šeš­to­kai Lai­mai Ku­raus­kie­nei pa­tei­kė ne­lauk­tų ir ne­ti­kė­tų klau­si­mų: koks žmo­gus bu­vo tau­to­sa­ki­nin­kas? kiek jis tu­rė­jo vai­kų ir kaip su jais bend­ra­vo? ar pa­sa­kas pra­dė­jo kur­ti kaip ra­šy­to­jas, ar jas no­rė­jo sek­ti sa­vo at­ža­loms?

„Bu­vau ma­lo­niai nu­ste­bin­ta jų smal­su­mo ir pa­ma­niau, kad iš tie­sų apie šį žmo­gų ži­no­me la­biau sau­są in­for­ma­ci­ją, jį prii­ma­me kaip ypa­tin­gą as­me­nį be kas­die­nių si­tua­ci­jų. O juk jis bu­vo toks pat žmo­gus, tu­rė­jo žmo­ną, du sū­nus, ku­rie mi­rė ma­ži, ir ke­tu­rias duk­te­ris. Kaip klos­tė­si jų san­ty­kiai ir gy­ve­ni­mai? Koks jis bu­vo tė­vas, vy­ras?“ – apė­mu­sias min­tis pa­sa­ko­ja Lai­ma Ku­raus­kie­nė.

Ieš­ko­da­ma kny­gų ra­do M. Slan­čiaus­ko gi­mi­nių

Ta­čiau kaip ir kur ieš­ko­ti to­kios in­for­ma­ci­jos?.. At­si­tik­ti­nu­mas nu­ve­dė tie­siau­siu ke­liu.

„Ka­dan­gi dės­tau ang­lų kal­bą, in­ter­ne­te ieš­kau nau­jų kny­gų vai­kams ang­lų kal­ba, do­miuo­si jų au­to­riais. Taip už­ti­kau vai­kų pa­sa­kų kny­gų kū­rė­ją Su­san Ol­sen, ku­ri sa­vo tink­la­raš­ty­je pri­si­sta­tė esan­ti to­li­ma Lie­tu­vos knyg­ne­šio pa­li­kuo­nė. Pa­ra­šiau jai už­klau­są, ar kar­tais ji ne Ma­to Slan­čiaus­ko gi­mi­nai­tė, ir ga­li­te su­pras­ti, koks bu­vo ma­no nu­ste­bi­mas, kai mo­te­ris pa­tvir­ti­no šį spė­ji­mą, – tę­sia pa­sa­ko­ji­mą pe­da­go­gė. – Ta­da pra­si­dė­jo mū­sų su­si­ra­ši­nė­ji­mas. Paaiš­kė­jo, kad ra­šy­to­ja dar tu­ri 80 me­tų tė­ve­lį, ku­ris yra Ma­to Slan­čiaus­ko proa­nū­kis Ro­ber­tas.“

Jo mo­čiu­tė Jad­vy­ga kar­tu su tri­mis ki­to­mis se­se­ri­mis – Kris­ti­na, Elž­bie­ta ir Ane­le – bei sa­vo duk­re­le Kris­ti­na bu­vo iš­siųs­tos į Ame­ri­ką, gal­būt per Ka­ra­liau­čių, kur M. Slan­čiaus­kas tu­rė­jo ry­šių. Jam grė­sė ka­lė­ji­mas už vi­suo­me­ni­nę veik­lą, lie­tu­viš­kos li­te­ra­tū­ros pla­ti­ni­mą, tad taip sten­gė­si ap­sau­go­ti sa­vo vai­kus nuo ga­li­mų per­se­kio­ji­mų ir rep­re­si­jų. Jau­niau­siai duk­rai ta­da ga­lė­jo bū­ti apie 15, vy­riau­sia­i – gal iki 25-erių me­tų.

Užau­gu­si M. Slan­čiaus­ko anū­kė Kris­ti­na JAV iš­te­kė­jo už lie­tu­vių kil­mės gy­dy­to­jo Jo­no Sta­nis­lo­va­vi­čiaus. Jie su­si­lau­kė 4 sū­nų: Pau­liaus, Ar­tū­ro, Eu­ge­ni­jaus ir jau mi­nė­to Ro­ber­to. Vai­kų pa­var­dė sve­ti­mo­je ša­ly­je bu­vo su­trum­pin­ta iš Sta­nis­lo­va­vi­čiaus į Sta­nes­low.

Iš­lei­do pa­sa­kų rin­ki­nį

Sve­ti­mo­je ša­ly­je sten­gu­sis pri­tap­ti Jad­vy­ga la­bai daug sa­vo ar­ti­mie­siems ne­pa­sa­ko­jo, ta­čiau iš­li­ko jos su­si­ra­ši­nė­ji­mo su tė­vu M. Slan­čiaus­ku laiš­kai, ku­riuos, tvar­ky­da­mas šei­mos ar­chy­vą ir su­ra­do Su­san Ol­sen tė­vas Ro­ber­tas Sta­nes­low. Jis dar la­biau nu­ste­bo, kai skai­ty­da­mas su­pra­to ap­ti­kęs bent ke­lio­li­ka knyg­ne­šio, tau­to­sa­ki­nin­ko su­kur­tų pa­sa­kų, ku­rias pa­sta­ra­sis siun­tė ar­ti­mie­siems į JAV.

Ro­ber­tas krei­pė­si į vie­tos lie­tu­vių bend­ruo­me­nę, ku­rios pa­stan­go­mis pa­sa­kos bu­vo iš­vers­tos į ang­lų kal­bą ir iš­leis­ta kny­ga „Šiau­rės Lie­tu­vos pa­sa­kos“. Mo­čiu­tės už­ra­šuo­se vy­ras ra­do daug is­to­ri­jų, įvy­kių, pa­gal ku­rių at­pa­sa­ko­ji­mą su­pra­to M. Slan­čiaus­ką bu­vu­sį ne tik drą­sią, pi­lie­tiš­ką as­me­ny­bę, bet ir mo­kan­tį po­kštau­ti bei rū­pes­tin­gą žmo­gų.

„Ga­vau ske­nuo­tą M. Slan­čiaus­ko laiš­ko duk­roms frag­men­tą. Jis toks šil­tas, gra­žiai ra­šy­tas“, – pa­ste­bi mo­ky­to­ja L. Ku­raus­kie­nė.

Ji ran­ko­se var­to ir jau mi­nė­tos pa­sa­kų kny­gos eg­zemp­lio­rių, ku­rį Ma­to Slan­čiaus­ko ar­ti­mie­ji va­sa­rio pra­džio­je at­siun­tė pa­štu.

Lie­tu­viš­kai mo­ka ke­lias fra­zes

Su Su­san Ol­sen pe­da­go­gė bend­ra­vo ang­lų kal­ba. Ra­šy­to­ja lie­tu­vių kal­bos jau ne­mo­ka, iš­sky­rus tris fra­zes: „Ačiū“, „Svei­ki“ ir „Vi­so ge­ro“. Jos tė­vas taip pat lie­tu­vių kal­ba šne­ka sun­kiai. Pa­ti pa­sa­kų ra­šy­to­ja ir Ma­to Slan­čiaus­ko pro­prop­roa­nū­kė su­si­ra­ši­nė­ji­muo­se iš­reiš­kė no­rą at­vyk­ti į Lie­tu­vą ir ap­lan­ky­ti gar­saus gi­mi­nai­čio gim­ti­nę. Tai ji ke­ti­na pa­da­ry­ti po po­ros me­tų, kai jau bus su­tvar­ky­tas vi­sas tu­ri­mas ar­ti­mų­jų ar­chy­vas.

O mo­ky­to­ja Lai­ma Ku­raus­kie­nė sa­ko tę­sian­ti to­les­nį bend­ra­vi­mą. Taip pat rei­kės iš­vers­ti at­siųs­tos kny­gos pa­sa­kas į lie­tu­vių kal­bą, gal­būt paaiš­kės, kad da­lis jų nie­ka­da į jo­kius lei­di­nius Lie­tu­vo­je nė­ra pa­kliu­vu­sios.

18 me­tų pe­da­go­ge dir­ban­ti L. Ku­raus­kie­nė sa­ko esan­ti la­bai dė­kin­ga sa­vo smal­siems auk­lė­ti­niams, ku­rie pa­stū­mė­jo ją paieš­koms ir gi­les­niam do­mė­ji­mui­si gar­sia kraš­to as­me­ny­be. Ke­tu­rias lai­das auk­lė­ti­nių iš­lei­du­si mo­ky­to­ja džiau­gia­si, kad su sa­vo mo­ki­niais tu­ri glau­dų ry­šį, jie pra­ne­ša apie sa­vo pa­sie­ki­mus, to­les­nį gy­ve­ni­mo ke­lią, kar­tu su­sė­dę ant so­fos iš­ge­ria ar­ba­tos, ne­for­ma­lus bend­ra­vi­mas tę­sia­si.

Apie Ma­tą Slan­čiaus­ką

Ma­tas Slan­čiaus­kas gi­mė 1850 me­tų va­sa­rio 21 die­ną be­že­mio ama­ti­nin­ko šei­mo­je. Mo­kė­si Ru­diš­kių špi­to­lė­je pas var­go­ni­nin­ką, ten pra­mo­ko ne tik var­go­nuo­ti, bet ir lie­tu­viš­kai skai­ty­ti. 1857 me­tais įsto­jo į Jo­niš­kio pa­ra­pi­nę mo­kyk­lą.

Su­lau­kęs 16 me­tų ėmė­si siu­vė­jo ama­to. Juo dirb­da­mas ap­lan­ky­da­vo daug žmo­nių, kar­tu ir jų vai­kus pa­mo­ky­da­vo lie­tu­viš­ko raš­to. Nuo 1866 me­tų jis pra­dė­jo už­ra­ši­nė­ti iš­girs­tus pa­sa­ko­ji­mus, nu­ti­ki­mus, nuo 1874 me­tų ir pa­ts kū­rė ei­les, dai­ne­les, pa­sa­kas.

Var­go­nin­ka­vo Ža­rė­nuo­se – Lat­ve­liuo­se, Šiu­py­liuo­se ir ki­tur. Pre­nu­me­ra­vo Ma­žo­jo­je Lie­tu­vo­je go­tiš­ku šrif­tu lei­džia­mą laik­raš­tį „Kon­ser­va­ty­vų drau­gys­tės laiš­kas“. Pa­si­ro­džius „Auš­rai“ 1883 me­tais or­ga­ni­za­vo pla­ti­ni­mą, pra­dė­jo laik­raš­čiui siun­ti­nė­ti ko­res­pon­den­ci­jų, sa­vo kū­ri­nė­lių. Pats spau­dos iš Prū­si­jos ne­ne­šė, jos įsi­gy­da­vo iš kur­šė­niš­kio Sta­nis­lo­vo Rup­šio bei ki­tų knyg­ne­šių. Nuo 1889 me­tų nau­do­jo­si Jur­gio Bie­li­nio pa­slau­go­mis. Apie 1885 m. pra­dė­jo leis­ti laik­raš­tė­lį „Dai­nų nešėjas”. Pir­mo­jo nu­me­rio bu­vo iš­leis­ta 200 eg­zemp­lio­rių, bet pa­si­ro­džius ant­ra­jam, uriad­ni­kas pa­rei­ka­la­vo nu­trauk­ti lei­dy­bą.

1889 me­tų ge­gu­žės 1 die­ną jis kar­tu su Jo­nu Trum­pu­liu, var­go­ni­nin­ku Au­gus­ti­nu Ba­ra­naus­ku, Alek­sand­ru Rat­kumi įkū­rė drau­gi­ją „At­ga­ja“. Bu­vo fak­tiš­kas šios drau­gi­jos va­do­vas. Be sa­vo pa­grin­di­nio už­da­vi­nio – tau­to­sa­kos rin­ki­mo, drau­gi­ja rū­pi­no­si ir drau­džia­mos spau­dos pla­ti­ni­mu, tu­rė­jo bib­lio­te­kė­lę.

Ma­tas Slan­čiaus­kas su­si­ra­ši­nė­jo su Jo­nu Ba­sa­na­vi­čiu­mi, siun­tė jam sa­vo bei ki­tų at­ga­jie­čių su­rink­tą tau­to­sa­ką, bu­vo pa­žįs­ta­mas su Ka­ziu Gri­niu­mi, Juo­zu Mi­liaus­ku-Mig­lo­va­ra, Jo­nu Šliū­pu, ku­ni­gu Juo­zu Tu­mu-Vaižgantu ir ki­tais in­te­li­gen­tais.

„Atgajos” drau­gi­ją su­se­kė žan­da­rai. 1895 me­tų lie­pos 18 die­ną per kra­tą M. Slan­čiaus­ko na­muo­se jie ra­do 71 są­siu­vi­nį su tau­to­sa­ka, jo pa­ties kū­ry­ba, Jur­gio Bie­li­nio, Sta­nis­lo­vo ir Liud­vi­kos Di­džiu­lių, Mar­ty­no Jan­kaus, Juo­zo Mi­liaus­ko ir ki­tų as­me­nų laiš­kų, „At­ga­jos“ sta­tu­tą, ka­len­do­rių ir dai­nų kny­ge­lių. M. Slan­čiaus­kui bu­vo pa­skir­tas kar­do­ma­sis areš­tas Šiau­lių ka­lė­ji­me, ku­ria­me iš­bu­vo vie­ne­rius me­tus ir dvy­li­ka die­nų. Ca­ro pa­lie­pi­mu 1896 me­tais tre­jiems me­tams iš­trem­tas į Ry­gą.

Grį­žęs na­mo ne­nus­to­jo pla­tin­ti drau­džia­mos spau­dos ir rink­ti tau­to­sa­kos.

1904 me­tais už drau­džia­mos spau­dos pla­ti­ni­mą per­se­kio­ja­mas žan­da­rų slaps­tė­si miš­ke. 1905–1907 me­tų re­vo­liu­ci­jos pa­ki­li­mo lai­ko­tar­piu kū­rė ei­les, kvie­čian­čias dar­bo žmo­nes vie­ny­tis ir ko­vo­ti už lais­vę.

1921 me­tais jis pa­ra­šė au­to­biog­ra­fi­ją. 1923 me­tais su­rink­ta tau­to­sa­ka iš­leis­ta Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus tau­to­sa­kos rin­ki­niuo­se, tęs­ti­niuo­se lei­di­niuo­se.

1900–1905 me­tais ne­ma­žai jo straips­nių spaus­din­ta laik­raš­čiuo­se „Skar­das“, „Ža­ri­ja“, „Ūki­nin­kas“, „Vie­ny­bė lie­tuv­nin­kų“, „Tė­vy­nės sar­gas“, „Ko­va“, „Lie­tu­vos ūki­nin­kas“.

Lai­mos KU­RAUS­KIE­NĖS ar­chy­vo nuo­tr.

­

Mo­ky­to­jos Lai­mos Ku­raus­kie­nės ran­ko­se – JAV iš­leis­ta Ma­to Slan­čiaus­ko pa­sa­kų kny­ga.

Ro­ber­to STA­NES­LOW ar­chy­vo nuo­tr.

­

Ro­ber­to Sta­nes­low at­siųs­ta Ma­to Slan­čiaus­ko fo­tog­ra­fi­ja su ke­tu­rio­mis duk­ro­mis.

Ma­tas Slan­čiaus­kas ra­šy­da­vo šil­tus, gra­žius laiš­kus ar­ti­mie­siems, ap­si­gy­ve­nu­siems JAV.