Naujausios
Modernus riteris kaunasi senoviniais ginklais
Šiandien Pakruojo dvare pirmą kartą vyks viduramžių šventė. Joje žvangančiais ginklais kausis riteriai. Vienas iš jų — organizacijos „Viduramžių pasiuntiniai“ narys Karolis Jankauskas.
Rūta JUKNEVIČIŪTĖ
Aistra ginklams ir karybos istorijai
Į susitikimą atskubėjo vyras apsirengęs militaristinio stiliaus kostiumu. XXI amžiaus riteris Karolis Jankauskas — rimtas, tvirtas ir, vėliau pats papasakojo, visa širdimi pasišventęs karybos istorijai.
Karyba Karolis susidomėjo vaikystėje, karinės aviacijos istorija domino ir jo tėtį: „Nuo mažens po įvairius karo muziejus mane vedžiojo. Taip ir “užsikabinau“.
Tačiau vadovėlių neužteko, pats norėjo išbandyti įvairias kovos technikas, patirti mūšio dvasią. Prieš maždaug devyneris metus pasimatavęs viduramžių riterių šarvus, neliko abejingas viduramžių kovoms. Dabar vaikinas priklauso „Viduramžių pasiuntinių“ organizacijai Vilniuje, kuri vienija 25 bendraminčius. Tai ne tik riteriai, bet ir lankininkai, fakyrai, senovinių šokių šokėjai. Besikaunančių kalavijais šiame klube, be Karolio, dar devyni.
Kovai — tikri ginklai
Karolis pasakojo, kad riteriai kovoja ne butaforiniais, bet autentiškų XIV— XV amžiaus radinių rekonstrukcijomis-kardais. Nuo jų iš tiesų linksta šarvai ir skydai.
Ar pavojinga? Vaikinas juokauja, kad žuvusių kol kas nebuvo, o susižaloti galima, ir parodo keletą randų ant veido, rankų. Yra patyręs ir rankos lūžių, tačiau daugiausia traumų nutinka ne per parodomąsias kovas, bet treniruojantis.
Vien šarvai sveria apie 30— 35 kilogramus, tačiau prie šio svorio priprantama. Kur kas sunkiau — ištverti karštį, mat pošarviai — kimštinė striukė, su kuria nebūtų šalta ir kai lauke minus penki.
Praeitis - svarbi
Paklaustas, kodėl svarbu propaguoti viduramžių kultūrą, Karolis nedvejoja: „Domėjimasis savo praeitimi visais laikais buvo svarbus tautinės savimonės formavimuisi. Žmogus turi žinoti, iš kur jis atėjo, kodėl jis kalba būtent šia kalba, kodėl gyvena būtent šitoj žemėj“.
Anot jo, Lietuva tikrai gali didžiuotis senomis karybos tradicijomis, nors daugelis mano priešingai: „Lietuviai, kaip daugelis įsivaizduoja, nebuvo barbarai tik su kuokomis bėgioję“.
Stengiasi būti riteriškas
Nors ir dabar K. Jankauskas gyvena tarsi viduramžių riteris, sako, kad persikelti gyventi į kitą epochą nenorėtų. „Aš nesu toks svajotojas ir romantikas. Žinoti, domėtis — viena, gyventi — kas kita“, — šypsosi.
Bet riteriškos savybės — kilnumas, drąsa ir manieringumas — jam reikalingos ir šiandieniame gyvenime. Jis stengiasi jų laikytis kasdienybėje. Riteriški poelgiai būtinai turi turėti garbingą tikslą: „Šiandien gatvėje vyrai kaunasi dažniau dėl piniginės, o ne dėl moters“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
RITERIS: Karolis Jankauskas, organizacijos „Viduramžių pasiuntiniai“ narys, sako, kad riteriškos savybės — drąsa, kilnumas ir manieringumas — reikalingos ir šiandien.
KOVOS: Riterių kovos demonstruojamos ne vienoje šventėje, tačiau iki pasirodymų vyksta rimtos treniruotės. Per jas riteriai ir susižeidžia.