Miniatiūriniams Šiauliams jau įvesta elektra

Miniatiūriniams Šiauliams jau įvesta elektra

Miniatiūriniams Šiauliams jau įvesta elektra

Jei būtume 160 kartų mažesni, jau galėtume pasivaikščioti po karų nesuniokotus XX amžiaus pradžios Šiaulius. Tapytojas Saulius Kruopis Ch. Frenkelio viloje pristatė Šiaulių senamiesčio tikslų maketą. Tiesa, dar ne visą. Šiuo metu eksponuojami 55 senųjų Šiaulių pastatai. Baigtame makete jų turėtų būti apie 140.

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Maži senieji Šiauliai

Saulius Kruopis yra tapytojas, turintis smulkmeniško konstruktoriaus talentą. Šiaulių „Aušros“ muziejaus užsakymu, jis kuria centrinės miesto dalies maketą. Dalis maketo pristatyta šiauliečiams Ch. Frenkelio viloje parodoje, kuri skirta miesto savivaldos 220-mečiui — “Prarasto miesto beieškant...“.

Muziejaus direktorius Raimundas Balza primena, kad tokio dar neturi nė vienas Lietuvos miestas. Šiauliams jis labai reikalingas, nes iš senojo miesto po dviejų pasaulinių karų praktiškai nieko neliko.

„Kai man buvo trylika, į rankas pakliuvo keletas atvirukų su senųjų Šiaulių vaizdais. Mane sukrėtė, kad nieko, išskyrus Katedrą, juose neatpažinau. Nė vieno pastato, esančio makete, jau nebėra išlikusio“, — pasakojo Šiaulių maketo autorius Saulius Kruopis į pristatymą susirinkusiems šiauliečiams.

Menininkas sako, kad Šiaulių maketas — jo gyvenimo darbas ir tikslas. Dailininkas sako jaučiantis silpnybę praeičiai: „Pagal indų išmintį tai yra labai blogai. Aname gyvenime greičiausiai gyvenau Karaliaučiuje, kurio maketą jau padariau.“

Vienam pastatui — savaitė

S. Kruopis susirinkusiems pasakojo vaikystės nuotykius, kurie vyko centrinėje miesto dalyje. Be jų neapsieisi, jei nori perteikti miesto dvasią. Vienam pastatui pagaminti tapytojas užtrunka apie savaitę.

Šiauliečiai atidžiai stebėjo kiekvieną smulkmeną ir bandė susiorientuoti nepažįstamuose Šiauliuose, palyginti regimą vaizdą su realybe. Pylos su humoro doze teko dabartiniams architektams. Šiauliečiai su šypsena vis klausė: „O kur čia vyskupijos Pastoracinis centras?“.

Baigtas maketas turėtų būti dešimties kvadratinių metrų ploto. Jis bus nuolat eksponuojamas Šiaulių „Aušros“ muziejaus Venclauskių namuose.

Maketo ribos eis Vilniaus gatve iki Dvaro ir P. Višinskio gatvių, Bus pilnai atkurtas Tilžės gatvės užstatymas, Aušros alėjos atkarpa nuo Turgaus aikštės iki buvusių Zubovų (Didždvario) dvaro vartų. Katedra mažuosiuose Šiauliuose tikimasi pastatyti dar iki Kalėdų.

Menininkui talkina istorikai, muziejininkai ir kolekcionieriai. Pavyzdžiui, jei ne atvirukų kolekcionieriaus Petro Kaminsko du atvirukai — Vasario 16-osios gatvės atkurti makete būtų neįmanoma.

Šiauliai apšviesti!

Kiek maketas tikslus? Menininkas prisipažino dirbantis kruopščiai — kaip sau. Specialistams belieka apgailestauti, kad galima tik fragmentiškai iš pasakojimų sužinoti, kas buvo kiemuose, užkampiuose.

S. Kruopis pristatė nemažą pulką savo pagalbininkų, tačiau daugiausia pagarbos skyrė savo mamai, kuri šiomis dienomis švenčia 80 metų jubiliejų. Menininkas prisipažino esąs tikras trečios kartos šiaulietis. Jis savo mamai suteikė galimybę įžiebti miniatiūriniuose Šiauliuose šviesą.

Paspaudus jungiklį, šviesos įsižiebė visuose maketo pastatuose. „Tik tinkamų lempučių Šiauliuose buvo labai sunku rasti“, — atskleidė maketo autorius.

Ekspozicija „Prarasto miesto beieškant...“ Ch. Frenkelio viloje maketo fragmentas bus eksponuojamas iki gegužės mėnesio. Ji bus vis papildoma naujais pastatais. Maketas turėtų būti baigtas 2013 metais ir perkeltas perkelti į nuolatinės ekspozicijos vietą.

ŠVIESA: Mažuosiuose Šiauliuose — šventė. Ką tik įvesta ir įžiebta elektra.

 

KRUOPŠTUMAS: Saulius Kruopis kruopščiai atkūrė ne tik pastatus, bet ir detales — karietas, arklių, žmonių figūras.

PRAEITIS:Vasario 16-osios gatvė. Tolumoje iki Kalėdų turėtų iškilti Katedra. 

 

CERKVĖ: Šiaulių stačiatikių cerkvė, buvusi dabartiniame Savivaldybės skverelyje. Ta pati, kuri 1936 metais buvo perkelta prie senųjų Šiaulių kapinių.

ISTORIJA: Šis raudonas namas yra Vasario 16-osios ir Vilniaus gatvių sankirtoje. Vienas seniausių ir geriausiai išlikusių senųjų Šiaulių namų, kuriame ir šiandien šiauliečiai geria arbatą.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.