Naujausios
Meksikos magija II
Meksiką daugelis keliautojų tapatina su civilizacijos lopšiu — tūkstantmečius menanačiu majų ir actekų architektūriniu, moksliniu palikimu. Ši šalis iš tiesų savyje slepia dar neišaiškintus buvusių civilizacijų pėdsakus, o šiandien stebina ypatingu religingumu, net 90 procentų krašto žmonių save vadina katalikais.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Senoji mistiškoji architektūra
Meksika atvykėlius vilioja kaip civilizacijos lopšys, iki šiandienos saugantis neatskleistą paslaptį, kodėl išnyko senosios olmekų, totmekų, majų ir actekų civilizacijos, klestėjusios Teotichuacane, Čičen-Itsoje, Palenkėje, Ušmalyje. Galbūt žmonės išvijo gamtos kataklizmai, gal — siautusios epidemijos, o gal toks buvo žynių, valdovų sprendimas, kuriam turėjo paklusti visa bednruomenė.
Teotihuacanas, garsėjantis 47 metų aukščio Mėnulio ir 65 metrų aukščio Saulės piramidėmis, kurios buvo ne kapavietės, bet religinės šventovės, yra senasis actekų miestas ir pirmasis urbanistinis Šiaurės Amerikos žemyno centras. Žinoma, kad pirmieji miesto gyventojai atkeliavo iš Meksikos slėnio, priversti ieškoti naujos vietos po viską nusiaubusio Ksitle ugnikalnio išsiveržimo. Miesto kūrimas tikriausiai prasidėjo pirmaisiais amžiais prieš Kristų, o mistiškai pradingo apie 700 metus po Kristaus, palikdami iki šiol neįmenamų mįslių.
Vietovės archeologiniai kasinėjimai ir restauravimas prasidėjo apie 1900 metus. Atkastos miesto struktūros. Kadangi dauguma gyvenamųjų kvartalų buvo pastatyti iš gipso, išliko tik kai kurių pastatų liekanos, aukurai ir piramidės.
Palenkės archeologinė vietovė, apglėbta gūdžių džiunglių, veda į pažintį su majų civilizacija: Užrašų šventykla — antkapiniu paminklu, Saulės bei Kryžiaus šventyklomis, karaliaus Pakala II mauzoliejumi.
Ušmalyje neliks nepastebėta Pranašo piramidė — ovalaus dizaino — netipinės majų architektūros pavyzdys, puoštas žemės derlingumo — gyvatės, bei lietaus dievo kaukėmis. Atvykėlius stebina akmeniniais Lietaus dievo rūmais, Vėžlių namais, taip pavadintais dėl pastatą puošiančių vėžlių figūrėlių. Šis statinys susijęs su vandens garbinimu. Vanduo karšto klimato šalyje visada buvo vertybė. Net ir dabar teko matyti šmaikščių, bet verčiančių susimąstyti užrašų: „Save water, drink tequila!“ (“Taupyk vandenį, gerk tekilą!“ — aut.).
Žingsniuodami link didingų pastatų praeisite pro meksikiečių siūlomas prekes: akmens ir medžio kaukes, jų tradicinius instrumentus, ryškiai siuvinėtus rūbus, sidabro arba iš karoliukų vertus papuošalus, pintus diržus, apyrankes, ant odos pieštus simbolinius Dievų, pranašų paveikslėlius, majų ir actekų kalendorius, idėniškus būgnelius, lietuviškus skudučius primenančius ir kitus liaudies instrumentus.
Pasaulio pabaiga?..
Majų civilizacija sukūrė sudėtingą rašto sistemą, akmeninį kalendorių, kuris padėdavo nuspėti saulės užtemimus bei kitus gamtos reiškinius. Majai turėjo dviejų rūšių — ne tik mūsų žinomą 365 dienų pagal saulę, bet ir sakralinį 260 dienų — metų ciklą bei nustatė, kad pasaulio pabaiga ateisianti 2012 metais. Tai atsitiksią, kai saulė įriedės į Paukščių tako juodąją skylę, tai yra, vietą, kur žvaigždynas persiskiria į dvi juostas, o tarp jų atsiveria tamsi vaga.
Tačiau skirtingai nuo šiandienos pasaulio, gyvenančio linijiniu laiku: praeitis jau buvo, ji paliekama užmarščiai, dabartis yra šiandien ir ateitis bus visai kitokia, — prarastoji civilizacija gyvenimą įsivaizdavo ciklais. Pagal jų suvokimą, viskas kartojasi, tik įgauna naujas formas, pasaulis sukasi spirale, todėl ir pasaulio pabaiga nereiškia išnykimo, tik kaitą, kitos kokybės laikotarpį.
Mergelės Gvadalupės fenomenas
Meksikiečiai — tikintys žmonės, apie 90 procentų gyventojų sudaro katalikai, uoliai skubantys į šventoves rytą ir vakare. Net šeštą ryto prabudęs gali išgirsti į pamaldas kviečiančių varpų skambėjimą. Eina jauni ir seni.
Ypač išgarsinta šventoji mergelė Gvadalupė, kurios garbei sostinėje Meksike pastatyta ne tik katedra, bet ir dar kelios bažnyčios, prie kurių glaudžiasi Popiežiui Jonui Pauliui antrajam skirtas paminklas ir saugomas jam priklausęs papomobilis.
Pasakojama, kad Gvadalupė, pasirodžiusi indėnui Chuanui Diegui, prašė pastatyti bažnyčią ir pasisakė esanti Dievo motina. Mergelės regėtojas papasakojo apie įvykį aplinkiniams, tačiau juo niekas nepatikėjo. Arkivyskupas pareikalavo Chuano Diego įrodymų. Mergelė paliepė jam ateiti kitą dieną, įrodymus gausiantis. Indėnas neatėjo, liko slaugyti sergančio dėdės.
Po kurio laiko toje pačioje vietoje Gvadalupė vėl pasitiko Chuaną Diegą. Ji nepyko, kad vyriškis anąsyk neatėjo, tik paliepė lipti į kalną rožių (tuo metu jos šiame krašte neaugo — aut. past.). Vyras su glėbių priskintų rožių nuskubėjo pas arkivyskupą ir vietoje, kur jas išbėrė, kaip stebuklo įrodymas likęs mergelės paveikslas.
Gamtos įvairovė
Ši šalis stebina gamtos įvairove: važiuodamas iš vieno miesto į kitą regi plikas uolas, kur ne kur pasidengusias kuokštais žolių, vėliau ima dygti pušys, kaip Nidoje (jų Meksikoje auga apie 30 rūšių — aut. past.), dar kitur vaizdą užgožia tiesiog persisotinusi gamta: gausybė žydinčių vešlių medžių, krūmų, lianų, palmių, kaktusų. Dygliuotieji milžinai kaktusai šalyje turi paklausą. Iš sumedėjusio kamieno gaminamos lentelės, ant kurių piešiami primityvūs liaudiški vaizdeliai. Kai kurių kaktusų lapai kepami ir pateikiami kaip garnyras, kitų vaisiai primena kivį.
Lietuvaičius žavi kriokliai, iš kurių žinomiausias — Misol Ha, pro kurį praėjus galima pasidairyti uoloje vandens išgremžtuose urvuose. Tačiau į juos patartina leistis tik su vietos gido pagalba, nes klaidžiuose vingiuose galima neberasti išėjimo.
Katemako salon atplaukę užsieniečiai veržiasi į šamano trobelę išgirsti ateities pranašystės, o ežere, keliaujant link salos, aplankomos kormoranų, pelikanų perimvietės, salelė, kurioje karaliauja beždžionės.
Visur akį traukia gausiai žiedais apsipylę medžiai ir krūmai. Net ten, kur žemė sausringesnė, belapiai augalai krauna žiedus. Atrodo, kad šioje šalyje ryškios spalvos veržte veržiasi iš žmonių nacionalinių rūbų gamtos, architektūros.
Autorės nuotr.
INDĖNAI: Tikrų indėnų, kaip europiečiai įprastai įsivaizduoja, retai sutiksi. Viena grupė jų atliko ritualą aikštėje prie bažnyčios mergelei Gvadalupei.
BALANDŽIAI: Balandžių gausa miestų aikštėse primena Italiją Veneciją.
PASIPLAUKIOJIMAS: Pasiplaukiojimas ežere pakeliui į Santjago parką tikra pramoga ir proga paganyti akis po vaizdingas pakrantes...
BUVEINĖ: ... bei galimybė išvysti kormoranų ir pelikanų buveines.
KRIOKLYS 1: Misol Ha krioklys džiunglių apsuptyje — vienas gražiausių.
KRIOKLYS 2: Slenkstėtų krioklių šioje šalyje gausu ir kitose vietose, įvairiuose parkuose.
DRAUGYSTĖ: La Venta zoologijos sode krokodilas taikiai sugyvena su vėžliais. Tokių draugysčių teko matyti ne vienoje vietoje.
VAKARAS: Vakarėjantis sostinės Meksiko dangus.
DIDYBĖ: Meksike stūkso ir pati didžiausia Lotynų Amerikoje katalikų katedra.
GVADALUPĖ: Mergelei Gvadalupei pastatytos net kelios bažnyčios, prie vienos kurių stovi ir ši jos garbei skirta skuptūrinė kompozicija.
IGUANA: Iguanos mėgsta archeologinių vietovių griuvėsius.
ŽVĖRELIS: Teochuanas, keistas žvėrelis, primenantis ir lapę, ir kiaunę, La Ventos zoologijos parke laksto laisvai, neuždarytas narve.
VIEŠBUTYJE: Palenkės miesto viešbutyje pasijunti kaip zoologijos sode — koridoriaus gale pro arkas žvelgia dekoratyvūs paukščiai, laipiojantus ant gretimo pastato stogo.
PIRAMIDĖ: Masyvi Saulės piramidė siekia 65 metrus aukščio.
AUKOS: Akmeninių kaukolių siena Čičen-Itsos archeologinėje vietovėje liudija, kad čia būdavo aukojami žmonės.
AIDAS: Atsistojus tiesiai priešais Pranašo piramidę Čičen-Itsoje ir suplojus delnais išgirsi aidą, atsklindantį iš ertmės piramidės viršuje.
OBSERVATORIJA: Čičen-Itsos observatorijoje dangaus šveisulius tyrinėję to meto astronomai tiksliais duomenimis apie saulės, mėnulio užtemimus ir kitus reiškinius iki šių dienų stebina mosklininkus.