Maži žingsneliai gyventi sveikiau

Editos AKSOMAITIENĖS nuotr.
„Maži žingsniukai – patys svarbiausi“, – sako Akvilė Mišeikienė. Jos šeimos namuose beveik nenaudojami polietileno gaminiai, juos keičia pačios pagamintos ekologiškos bičių vaško drobelės.
Šiaulietė policijos pareigūnė Akvilė Mišeikienė prieš maždaug šešerius metus atrado veiklą, tapusią ne tik maloniu laisvalaikio užsiėmimu, bet ir paskatinusią dar labiau domėtis ekologija bei skleisti tvarumo idėjas. Gyventi sveikiau ir nekenkiant aplinkai, pasak jaunos moters, nėra sudėtinga, jeigu kiekvienas iš mūsų žengs link to bent po mažą žingsnelį.
Akvilės žingsnelis – pačios gaminamos daugkartinės bičių vaško drobelės, 100 procentų pakeitusios namų virtuvėje naudotas maistines plėveles, maišelius ir kitus plastikinius produktų pakavimo bei saugojimo gaminius. Aplinkai draugiškų Akvilės drobelių ir kitų ekologinių produktų, prisidedančių prie švarios aplinkos saugojimo, paslaptis – vaškas, kurį 36 metų moteris vadina bičių auksu.

Polietileno pakaitalas

Vaško drobelės į A. Mišeikienės gyvenimą atėjo maždaug prieš šešerius metus, moteriai esant vaikučio auginimo atostogose. Baigiantis metams, Jungtinėje Karalystėje gyvenanti giminaitė pasiteiravo, ar Akvilė, kurią visada domino ekologiški dalykai, žino apie vaško drobes – alternatyva virtuvėje populiarioms maistinėms plėvelėms bei polietileno maišeliams. Netrukus atsiuntė ir dovanų.

Palietusi drobelę, šiaulietė prisimena sužavėjimo nepajutusi – gaminys buvęs kietokas, o ir bičių vašku, kokį nuo vaikystės užuodžia tėčio puoselėjamame bityne Joniškio rajone, visai nekvepėjo.

Nors įspūdžio ir nepadarė, vis dėlto šita giminaitės dovana šiaulietei pakišo mintį išsamiau pasidomėti gerosiomis bičių vaško ir juo prisotintų drobelių savybėmis, o kartu ir jų pasigaminimu buitinėmis sąlygomis.

O tada kibo į darbus ir pridarė tėčio bityno bičių vašku, jojobos aliejumi ir pušų sakais prisotintų drobelių. Tiesa, pirmosios, prisimena pašnekovė, nebuvo tokios lanksčios, kokių tikėjosi. Taigi teko vėl domėtis procesu, analizuoti proporcijas, ieškoti informacijos užsienio interneto svetainėse. Po kelių bandymų šiaulietės pagamintų vaškinių drobelių kokybė išaugo akyse: kvapios, lanksčios.

Artėjant Kalėdoms, anot Akvilės, net nekilo klausimų, ką dovanoti artimiausiems žmonėms – buvo tikra, kad ekologiškos drobelės bus kaip tik.

Gavę dovanų ir supažindinti su ekologišku gaminiu, draugai ir artimieji, šypsosi auksarankė, ėmė tiesiog reikalauti drobelių – vieni sau, kiti artimiesiems, draugams, dovanoms.

Tačiau tada atėjo laikas grįžti į darbą, A. Mišeikienė – Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė. Nepaisant to, bičių vaško drobelių gaminimas ir toliau liko kaip maloni veikla, kuria moteris dalijasi savo socialinėse paskyrose pavadinimu „Bitės auksas“, populiarindama aplinkai draugiško gaminio svarbą.

„Tai ne šiaip sau procesas, man tai relaksas ir aromaterapija – lydant vašką, jo kvapas pasklinda po visus namus, kaip būdavo vaikystėje. Tada prisimenu savo tėvus, senelius...“ – sako pašnekovė, kartu demonstruodama savo gaminio funkcionalumą – rankomis sušildytas vaškinis audinys lyg koks dangtelis meiliai apglunda indelio su riešutais kaklą.

Anot Akvilės, jeigu šaldytuve yra produktų, kurie gali skleisti stipresnį kvapą, vaško drobelė yra puiki išeitis uždengti lėkštę ar produktą, suvynioti, nes ji nepraleidžia kvapo, tačiau dėl stiprių bičių vaško antibakterinių savybių saugo produktą ir jis ilgiau išlieka šviežias.

„Tarkime, avokado puselė greitai pajuoduoja, o pridengta vaško drobele ilgiau išlieka balta – nereikia jokio plastiko. Šviežias drobelėje ilgiau išlieka ir sūris. Aštraus kvapo rūkytą dešrą įvyniojus, kvapas nepersismelks į kitus produktus. Nedžius ir susukti sumuštiniai – nereikia polietileno maišelio“, – pasakoja kūrėja.

Stebuklingąją vaško drobelę, anot Akvilės, galima dėti ir į šaldymo kamerą, tik egzistuoja viena taisyklė – išėmus iš kameros nereikėtų skubėti produkto išvynioti, negalima laužyti drobelės, būtina palaikyti kambario temperatūroje, kol ji sušils ir suminkštės.

Vašku prisotintas audinys yra daugkartinis, tad, panaudojus jį, derėtų ištiesinti, jei reikia, nuvalyti drungnu vandeniu ir išdžiovinti, o tada drobelė vėl tinkama naudoti.

Gamybos procesas, paslaptingai šypsosi pašnekovė, nėra sudėtingas, vis dėlto turi paslaptį – reikia atsakingai laikytis bičių vaško, jojobos aliejaus ir pušų sakų proporcijų. Visa kita paprasta: ant rankšluosčio dedamas kepimo popierius, o ant jo – norimo dydžio ir formos šimtaprocentinės medvilnės audinys, ant kurio tolygiai nedideliu sluoksniu užtarkuojamas bičių vaškas, užlašinama jojobos aliejaus, pušų sakų. Viskas uždengiama kepimo popieriumi ir karštu lygintuvu lyginama, kol visos medžiagos susigers į audinį. 3–5 minutės ir procesas baigtas, tada bičių vaško drobelė atšaldoma ir gali keliauti į virtuvę.

Kiek tokių drobelių Akvilė jau pagamino, sako neskaičiavusi, tačiau spėja, kad jų bus ne vienas šimtas.

Maži – dideli žingsniai

Ir tai, pašnekovės žodžiais, nėra tiesiog mados reikalas, tai giluminiai dalykai, sąmoningas pasirinkimas, atsiradęs iš pamąstymų apie ateitį ir žemės išsaugojimą.

„Šiandien mano septynmetis sūnus pagarbiai taria žodį „drobelė“, kruopščiai vynioja į ją maisto likučius ir kitus moko taip daryti. Galvoju, kad mano tikslas – rodyti tinkamą pavyzdį savo vaikui – yra pasiektas“, – sako moteris.

Ekologiški, taigi aplinkai nekenkiantys dalykai, švari aplinka ir jos saugojimas Akvilei visada buvo svarbūs. Dar labiau tai ėmė rūpėti susilaukus atžalos – norėjosi naudoti kuo mažiau plastiko, galvojant apie jaunosios kartos ateitį. Tad vienkartinių plastiko maišelių, plėvelių ir kitų aplinkai nedraugiškų medžiagų namuose beveik nebeliko, jos pakeistos tvariomis bičių vaško drobelėmis, medžiaginiais pirkinių maišeliais, daugkartinio naudojimo gertuvėmis ir t. t.

„Tai labai mažas žingsnis, bet aš matau čia prasmę. Daug kam atrodo, kad jei tik aš vienas kažką darysiu, nuo to pasaulis neišsigelbės. Esu skaičiusi, įsivaizduokime, jog esame kambaryje, kur prieš miegą įkyriai skraido uodas – jis toks mažas, bet kiek jis prinervina ir net žalos padaro. Maži dalykai dažnai turi labai didelė reikšmę“, – įsitikinusi pašnekovė.

Prieš kelerius metus Akvilė su kolege policijos pareigūne įstojo į Šiaulių technologijų mokymo centrą mokytis dekoratyvinio apželdinimo. Su kaupu gautos žinios dar labiau praturtino suvokimą ir požiūrį į aplinkos sveikatą.

„Žmonės prižiūri veją, tačiau neaugina gėlių, krūmų. Bet juk veja – tai tik žalias asfaltas. Kodėl neprisodinus gėlių, kad bitės, drugeliai, kiti vabzdžiai turėtų ką veikti? Aš savo tėčio visada prašau sodyboje būtinai palikti gabalą pievos ir joje nieko nedaryti, kad ten visi galėtų gyventi, vadinasi, pieva būtų gyva.“

Džiaugiasi, kad požiūris į gamtos išsaugojimą, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, vis dėlto po truputį keičiasi – žmonės ima nebenorėti vien žolės, jiems jau reikia medžių, krūmų.

Todėl A. Mišeikienė svarsto galimybę kada nors ateityje policijos pareigūnės darbą iškeisti į ne mažiau prasmingą veiklą – aplinkos tvarkymo. Žinoma, šalia išliks ir bičių vaško drobelių gamyba.