Naujausios
Maršalo giminaitis nuošaliame vienkiemyje
90— metų jubiliejų atšventęs Antanas Berklovas įsitikinęs, kad giminiuojasi su vienu garsiausių praėjusių amžių karvedžiu, maršalu Barklajumi de Toliu. Pats ponas Antanas karinių žygdarbių neatliko, visą gyvenimą dirbo žemę ir tebegyvena Dausiškių vienkiemyje, paveldėtame iš tėvo — Nepriklausomos Lietuvos savanorio, kuriam sklypą skyrė jauna valstybė.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Šeimininkas
Kai lankėmės, jubiliato namuose dar tebežydėjo vaikų, anūkų, artimiausių kaimynų dovanotos gėlės, o jis pats rikiavo medaus kopinėjimo darbus savo bityne.
Vieni talkininkai iš avilių ima pilnus korius, o pats ponas Antanas su žentu juos deda į medsukį.
A. Berklovo anūkė Inga Merkelė redakcijai pasakojo, jog išradingas senelis patobulinęs bitininkų naudojamus įrankius: prie paprasto medsukio prikonstravęs elektrinį gražtą ir darbą elektrifikavęs. Dvidešimt dvi šeimos jo bičių gyvena ne standartiniuose, o paties bitininko padarytuose aviliuose: jie šiltesni už pirktinius. Savo bitelėms šeimininkas specialiai medingųjų augalų pasėja.
„Bitininkauju jau kokius trisdešimt metų — nuo to laiko, kai susigavau į sodybą atskridusį spiečių“, — prisiminė A. Berklovas.
Vienkiemio šeimininkas visą amžių praleido čia, Dausiškiuose. Pats pasistatė namą, prižiūrėjo didelį sodą su įvairių veislių augalais. Obuolius net į Rygą veždavo parduoti arkliu kinkytu vežimu.
Senais laikais, mena A. Berklovas, kaime buvo keturiasdešimt dvi sodybos. Dabar telikusios dvi. Vienintelis Antano ir Rozalijos Berklovų kaimynas — už pusantro kilometro. Kėsinosi vienkiemių griovėjai į Berklovų sodybą. Tačiau kai suskaičiavo, kiek teks sumokėti kompensacijos už namą bei visus ūkinius pastatus, didžiulį sodą — numojo ranka.
Konstruktorius
Bitininkystės reikmenų patobulinimas — ne vienintelis pono Antano kūrinys, nors jis baigęs tik du mokyklos skyrius. Dirbdamas vairuotoju, mechaniku anuometiniame MTS— e (mašinų technikos stotyje) A. Berklovas iš nurašytų į metalo laužą detalių pats susikonstravo plūgą, kitus žemės padargus. Pats vienkiemio kalvėje kalęs, aparatu virinęs, šeimininkas pasidarė nediduką traktorių. Juo įdirbdavo ir savo, ir kaimynų sklypus.
„Dabar, kai atsirado daug įvairios fabrikinės technikos, savadarbio mano traktoriuko niekam nebereikia — stovi po medžiais nebekuriamas“, — sakė A. Berklovas.
Neįprastą apylinkėse Berklovo pavardę kai kurie istorijos entuziastai sieja su vienu garsiausių Europos karvedžių — Barklajumi de Toliu. Maršalas buvo krikštytas Žeimelio bažnyčioje, manoma, jog šio miestelio apylinkėse galėjo likti jo sulietuvėjusių giminių. Ponas Antanas neabejoja, jog Berklovai — tolimi de Tolių ainiai: pastaroji pavardė bėgant dešimtmečiams tiesiog pakito.
Skaitytojas
Jubiliejaus sulaukęs A. Berklovas iki šiol tebesidomi Lietuvos ir pasaulio gyvenimu, politika. Jo anūkė I. Merkelė redakcijai tvirtino, jog seneliui radijas ir televizija tereikalingi dėl žinių laidų. Tuo tarpu „Šiaulių krašto“ sulaukęs dausiškietis, anot anūkės, “dingsta, kol viską sąžiningai perskaito“. Sunkiausiai šeimininkui būdavę žiemą, jei reikėdavę iki pagrindinio kelio puskilometrį bristi užpustytu keleliu iš sodybos. Užtat šeimos vardu I. Merkelė dėkojo Mikniūnuose dirbančiai laiškanešei, atnešančiai spaudą iki pat senelių namų.
Pats jubiliatas sakė, jog ne viską skaito vienodai atidžiai. Jį, žemės žmogų, mažai domina sporto ar kultūros įvykiai. Užtat kas apie ūkį, kasdieninį, visuomeninį, politinį gyvenimą — skaitoma nuo eilutės iki eilutės. Ir taip jau — daugiau nei dešimtmetį.
Vienkiemio šeimininkę Rozaliją Berklovienę labiausiai domina „Dienos receptų“ skyrelis. 84— ių moteris sakė nerandanti jame labai daug naujų patiekalų — žmonės dažniausiai valgo tą patį, ką ir prieš dešimtmečius. Tik anuomet prieskoniai būdavo svogūnas ir pipiras, o dabar į maistą dedama daug įvairių “žolių“.
STEBĖJIMAI: Keletą metų Antanas Berklovas stebėjo orus ir užsirašinėjo jų pokyčius. Paskui pagal tuos stebėjimus pats orus prognozuodavo.
TRAKTORIUS: Vienkiemio šeimininko prieš dešimtmečius susikonstruotas traktorius liko nereikalingas.
Autorės nuotr.