Naujausios
Motinai skauda širdį
„Mama, nupirk man tręšnių“, – prašo pirmokėlė dukra, rodydama pirštuku į stambias tamsiai raudonas uogas. Mergaitės mama Danutė (vardas etikos sumetimais pakeistas – R.M.), išvydusi uogų kainą, net išbąla. Beveik aštuoni eurai už kilogramą! Tempia mergaitę tolyn, aiškindama, jog skaniau bus braškės – jos lietuviškos, nenupurkštos chemikalais. Bet iš tikrųjų mamai svarbiausia kaina. Už tuos pačius kelis eurus uogų išeis daugiau – pavalgys ne tik mažoji, bet ir du vyresnieji namuose laukiantys vaikai.
Nesėkminga diena. Iki vyro algos dar liko kelios dienos. O piniginė – beveik tuščia. Ėjo produktų į Samariečių bendriją. O ten išgirdo, jog bendrija negali taip ilgai remti vienos šeimos. Rėmė jau daug mėnesių. Reikia duoti produktų ir kitoms šeimoms. Paramą gaunančiųjų sąrašai turi keistis kas keli mėnesiai.
Reikia, tai reikia... Nepritekliuje nuolat gyvenanti Danutė atjaučia ir kitus vargstančius. Tačiau, kaip be samariečių paramos išmaitinti tris vaikus?
Ausyse skamba kas vakarą prieš miegą dar kilnojami puodų dangčiai. Po vakarienės praeina pora valandų – vaikai ir vėl išalksta. Motinai skauda širdį, kad reikia net kąsnius taupyti. Skauda širdį, kad savo pirmokėlei pajėgė nupirkti tik kitos mergaitės jau dėvėtą uniformą. Nei sau, nei kitiems vaikams nebeperka naujų drabužių – viskas jau dėvėta kitų.
Besibaigiantys mokslo metai keturių vaikų mamai – didžiausias stresas ir galvos skausmas. Mokyklinukai vežami į ekskursijas. Vien už ekskursiją reikia 30 – 40 eurų. O kur dar pinigai pietums, ledams, kitoms smulkioms išlaidoms? Trijų vaikų pramogos atsieina apie pusantro šimto eurų. Tai labai daug, nes penkių asmenų šeima verčiasi iš tūkstančio eurų mėnesio pajamų. Jas sudaro vyro atlyginimas ir vaiko pinigai.
Ar bus įmanomas vaikų studijos?
Vyriausias sūnus studijuoja mediciną. Jį daugiausia rėmė seneliai – Danutės tėvai. Danutė su vyru vos įstengdavo atseikėti po porą šimtų eurų per mėnesį. Dabar jaunas rezidentas jau užsidirba kukliam pragyvenimui.
Chirurgo profesiją pasirinkęs sūnus neketina vykti dirbti į užsienį. Puikiai sekasi ir Lietuvoje. Vertina, jog Sveikatos mokslų universitete gavo valstybės finansuojamą studijų vietą.
Ar pajėgs išleisti į studijas kitus vaikus? Mama abejoja. Ir mokinys sūnus, ir paauglė dukra gerai mokosi. Gal ir jie gebėtų įstoti į universitetą? Gal taptų mokytojais ar inžinieriais? Bet seneliai vargu ar pajėgs remti dar kelis studentus. O patys tėvai iš tokių menkų pajamų irgi vargiai sukrapštys lėšų.
Net į mokyklą prieš rugsėjo pirmąją vaikus suruošti sunku. Gauna valstybės paramą mokykliniam krepšeliui. Bet jo neužtenka. Vien pratybų sąsiuviniai kainuoja po kelias dešimtis eurų. O kur dar drabužiai, avalynė, sportinė apranga ir kiti būtini dalykai?
Tūkstantis eurų pajamų
Moteris su nostalgija prisimena laiką, kai dirbo. Kol gyveno Raseinių rajone, turėjo darbo siuvykloje, paskui žuvies fabrike. Kai persikėlė į Kelmę, dirbo valytoja ir į šeimą parnešdavo dar vieną kad ir nedidelį atlyginimą. „Tuomet buvo gerai“, – prisimena. Bet įstaigą kurią valydavo, uždarė. Devynis mėnesius gavo išmoką iš Užimtumo tarnybos. Dabar negauna nieko – nei darbo, nei išmokų. Pašalpos irgi negauna. Skaičiuojama, kad tūkstančio eurų turi užtekti penkiems žmonėms.
Danutė nesiginčija. Stengiasi gyventi taip, kad užtektų. Kruopų, miltų, aliejaus, konservų, cukraus mėnesiui užtenka iš kas keli mėnesiai gaunamų europinių maisto paketų. Kai sunaudoja, tenka pirkti. Perka tik tuomet, kai yra akcija. Neakcijinius produktus – tik pačius pigiausius. Ryto sumuštiniams „šlapianka“, kurios kilogramas kainuoja tik eurą ir penkiolika centų. Daugelis žmonių šitą dešrą perka savo gyvūnams. Bet ar pripirksi po septynis – dešimt eurų kainuojančios?
Mėsą pietums šeima sau leidžia tik porą kartų per savaitę. Perka vištų nugarėles, sparnelius, šlauneles, jeigu yra akcija. Bet dar pigiau išeina patiekalai iš miltų. Ypač tuomet, kai gauna maisto paketus, kuriuose yra miltų. Vakarienę virti per didelė prabanga. Valgo tai, kas lieka nuo pietų.
Pirkti tenka viską: ir bulves, ir morkas, ir burokėlius, ir kopūstus, ir svogūnus. Penkių žmonių šeimai visko reikia daug. O ir bulvių kilogramas kainuoja beveik eurą. Vaikai mėgsta pieną, juo užbalintą kakavą. Pieno produktai nerealiai išbrango. Litras – pusantro euro. O ar apsieis penkių asmenų šeima su litru? Vaisių irgi gali leisti sau tik retkarčiais.
Du kambariai penkiems
Iš tūkstančio eurų pajamų šeima apie porą šimtų turi atseikėti buto išlaikymui. Gyvena socialiniame būste. Tenka mokėti už nuomą, šildymą, gyvatuką, vandenį, dujas, elektrą, šiukšlių išvežimą ir kitus komunalinius patarnavimus. Galėjo gauti trijų kambarių butą. Gyventų erdviau. Juk penki žmonės. Kartais ir vyriausias sūnus dar parvažiuoja namo. Bet apsiribojo dviem – kad būtų pigiau išlaikyti.
„Išsitenkam. Veselių nekeliam. Didesniems vaikams pastatėm dviaukštę lovą. Mažoji miega mūsų kambary, – savo kuklaus gyvenimo realijas dėsto Danutė. – Ir maistui – neišrankūs. Ką turim, tą valgom. Tik pikta, kad pašalpas, maisto paketus ir pietus labdaros valgykloje duoda visokiems pijokams. Sveiki, drūti, sunkų fizinį darbą kad ir statybose, kur nuolat trūksta pagalbinių, galintys dirbti vyrai. Bet nuolat apspangę – jokios naudos valstybei. O vaikus auginančioms padorioms šeimoms – parama, palyginti su kainomis – labai kukli. Geriau pijokams neduotų, o skirtų vaikams. Jie užaugs, dirbs savo šaliai.“
Sukti galvą, kad visiems užtektų
Samariečių bendrijos Kelmės skyriaus pirmininkas Saulius Mockus taip pat pripažįsta, jog laikai pastaruoju metu – ne iš lengvųjų. Bendrija iš Maisto banko Šiaulių skyriaus ketvirtadieniais parsiveža produktų su besibaigiančiu realizavimo laiku. Produktus maisto bankui atiduoda parduotuvės. Tačiau pastaruoju metu parduotuvės jų atiduoda vis mažiau. Ir mažiau vertingus. Dažniausia įvairūs duonos gaminiai. Gali būti, kad kitus produktus žmonės išperka už pigesnę kainą.
„Tai, ką parsivežame iš Maisto banko, mes perdalijame. Paruošiame maisto paketus. Produktų reikia labdaros valgyklai. Be to, turime du Vaikų dienos centrus, – pasakoja S. Mockus. – Labdaros valgyklai atitenka nemaža dalis miltų, kruopų, aliejaus, pieno produktų – tai iš ko galima pagaminti kokį nors patiekalą. Vaisius, sumuštiniams tinkamus dalykus, sausus pusryčius vežame į dienos centrus. O tai, kas lieka, atiduodame remiamiems gyventojams. Bet remiamų žmonių sąrašus privalome keisti kas trys mėnesiai. Mus tikrina Maisto bankas.
Darosi vis sunkiau. Tenka sukti galvą, kad visiems visko užtektų. Visi gyvena sunkiau. Rėmėjų mažėja. Pernai užventiškis ūkininkas Algimantas Vaupšas paaukojo toną bulvių. Tai labai padėjo labdaros valgyklai. Šiemet sausra. Pats ūkininkas, ko gero, patirs nuostolius. Kažin ar beparems?“
Samariečių bendrijos pirmininkas tvirtino, jog esant krizinei situacijai neatsisakys padėti ir Danutės šeimai. Tik nuolat skirti paramą šiuo metu negali.
Jis patarė kreiptis į Maisto banko Kelmės skyrių, kuris taip pat teikia paramą maistu, gaunamu iš Kelmės parduotuvių.
S. Mockus paneigė kai kurių žmonių nuostatas, neva jiems sumažėjo parama dėl ukrainiečių: „Siūlėme rajone gyvenantiems ukrainiečiams ateiti pietų į labdaros valgyklą. Bet jie labai nejaukiai jautėsi. Išdidumas neleido naudotis paslaugomis. Ukrainiečiai į Samariečių bendrijos patalpas retkarčiais užklysta tik drabužių. Dėl maisto paketų su vietiniais žmonėmis nekonkuruoja. Verčiasi patys. Šiuo metu renkame tik vyriškus drabužius ir patalynę Ukrainos karo ligoninėms.“
Prekybos centras remia duona
Šių metų pradžioje Kelmėje įsikūrė ir labdaros bei paramos organizacijos Maisto bankas skyrius. Jo koordinatorė Audronė Bogušienė pasakoja, jog šiuo metu remia 25 šeimas. Norintys gauti paramą maistu turi kreiptis į Kelmės miesto seniūniją. Pagal gautus šeimų sąrašus maisto paketai dalijami antradieniais ir penktadieniais. Kiekviena remiama šeima produktų gauna kas antrą savaitę.
Pagal susitarimą Maisto banko Kelmės skyrius produktų su besibaigiančiu galiojimo laiku gauna iš „Maximos“ prekybos centro. Tačiau pastaruoju metu gauna tik duonos. Centro atstovai tvirtina, jog nei daržovių, nei vaisių ar kitų produktų tiesiog nebelieka. Ženkliai sumažinus kainą, juos sparčiai išperka mažiau pasiturintys gyventojai. Kai kurių produktų gauna iš Šiaulių Maisto banko padalinio. Todėl pavyksta paįvairinti remiamoms šeimoms skirtus maisto paketus bulvėmis, makaronais, aliejumi, kartais net paštetu, morkomis ir kriaušėmis.
„Norėtųsi, kad daugiau prekybos centrų ir nedidelių parduotuvių įsitrauktų į labdaringą veiklą. Kelmėje yra net pora „Norfos“ prekybos centrų. Tačiau jie neužsiima besibaigiančio galiojimo produktų dalijimu. Labai trūksta ir savanorių pagalbininkų,“ – apgailestauja A. Bogušienė.