Naujausios
Jei apie Lenkijos asmenybes – tai čia pirmauja Karolis Voityla, popiežius Jonas Paulius II. Jam Lenkijoje pastatyta ir daugiausiai paminklų.
Būsimasis popiežius gimė 1920 m. Vadovicuose, miestelyje netoliese Krokuvos. Name, kur jis gimė ir augo šiandien įsteigtas muziejus. Muziejus daugiausiai remiasi nuotraukomis, išlikusiais baldais.
Man šiame muziejuje didžiulį įspūdį paliko ekspozicijos pabaigoje po stikliniu gaubtu keletas purpurinės spalvos sutanų (popiežiaus sutana balta, bet Lenkijoje Karolis Voityla buvo kardinolas, o kardinoliškos sutanos būtent tokios spalvos) ir jos kažkokiu būdu tarsi pakibusios ore, atrodo kad net kažkiek plaikstosi ir kyla į dangų.
Toliau žymių Lenkijos žmonių sekoje – kompozitorius Frederikas Šopenas ir mokslininkas Mikalojus Kopernikas. Lenkų tautoje vienu metu buvo populiaru žmogaus kūną laidoti vienoje vietoje, o jo širdį kitoje. Pavyzdžiui, lenkų maršalas Juzefas Pilsudskis palaidotas po Vavelio katedra, o jo širdis – Vilniuje Rasų kapinėse. Ir tai ne kažkokia legenda, taip tikrai yra. O F.Šopenas palaidotas Per Lašez kapinėse Paryžiuje, o jo širdis – Varšuvoje Kristaus Kryžiaus bažnyčioje.
Iš paminklų Šopenui ypač gražus stovi Varšuvoje Lazenki parke. Varšuvoje jo vardu pavadintas ir oro uostas. Nors šis oro uostas statytas jau daugiau nei prieš 20 metų, bet jis labai modernus, nedidukas ir kompaktiškas, nors lėktuvų kyla ir leidžiasi čia labai daug. Yra ir tokių lietuviams, mano galva, gan reikalingų reisų, kaip, pavyzdžiui, į Čikagą, tačiau mūsiškiai į Valstijas labiau linkę skristi per Kopenhagą ar Amsterdamą.
Mikalojus Kopernikas gimė Torunėje. Po studijų Krokuvos universitete Mikalojus Kopernikas išvyko mokytis į Italiją, Bolonijos universitetą. Mintis, kad Žemė sukasi aplink Saulę, Koperniko galvoje gimė apie 1500-uosius. Tuo metu mokslas dar neturėjo metodų ir instrumentų, galinčių įrodyti tokias idėjas. Kopernikas savo samprotavimus dėstė tik teoriškai; ir tik 1851 m. prancūzų fizikas, matematikas ir astronomas Žanas Bernardas Leonas Fuko sukūrė eksperimentinę švytuoklę, įrodančią Žemės sukimąsi aplink savo ašį. M. Koperniko heliocentrinę teoriją vėliau plėtojo Johanas Kepleris ir Galilėjas Galilėjus. 1992 m. popiežius Jonas Paulius II pareiškė, kad Bažnyčia klydo, pasmerkusi Koperniką ir jo minties tęsėją Galilėjų.
Krokuva – vienas gražiausių Europos miestų. Praeityje miestas buvo vadinamas antrąja Roma. Keletą šimtmečių jis augo kaip Lenkijos karalių miestas, o XV-XVI amžiais – kaip didžiausios tuometinės Europos valstybės sostinė, ir išgyveno klestėjimo laikmetį. Miesto puikybė pritraukė įžymiausius to meto menininkus, kurių kūriniai išliko iki šių dienų. Vien tik senamiestyje yra keli šimtai vertingų objektų. 1978 m. UNESCO Krokuvos senamiestį pripažino vienu iš dvylikos vertingiausių pasaulio kultūros paveldo objektų.
Visi keliai Krokuvoje veda į senamiesčio Turgaus aikštę. Aukščiausias aikštės pastatas – gotikos stiliaus Marijos bazilika. Ją puošia Vito Stvošo iš liepos medžio išdrožtas altorius, laikomas vienu vertingiausių gotikinių altorių Europoje. Kas valandą visi klausosi iš 80 m. bazilikos bokšto grojančio trimitininko. Trimitas skamba keturis kartus: pirmą kartą muzikantas trimituoja pasisukęs į Vavelio pilies pusę, karaliaus garbei, antrą – į magistrato pusę, burmistrui, trečią – į Florijono vartų (įėjimo į miestą) pusę, kviesdamas svečius, ketvirtą – į Turgaus aikštės pusę, visiems čia esantiems. Krokuvos laiko trimitininkas pabrėžia, jog laiką reikia tausoti ir gerbti.
LDK ir Lenkijai 1569 m. sudarius uniją, sostinė iš Krokuvos perkelta į Varšuvą. Sostinės perkelėjui Žygimantui Vazai III atminti, Varšuvoje priešais Karalių rūmus pastatyta kolona, kurios viršuje Vazos III skulptūra. Laikui bėgant kolona buvo perstatyta. Gražus senosios kolonos išsaugojimo pavyzdys: ji paguldyta netoliese naujosios kolonos, palei Karalių rūmų sieną.
Varšuvos simbolis – undinėlė. Legenda byloja, kad kažkadais Vyslos žiotyse gyveno dvi seserys undinėlės. Vieną dieną jos nutarė skirtis ir kiekviena nuplaukė priešingon pusėn. Pirmoji į Baltijos jūros giluma ir jūra pasiekė Kopenhagą, antroji plaukė Vysla ir sustojo ties Varšuva. Varšuvos undinėlės skulptūra stovi pačiame Varšuvos senamiesčio centre, senamiesčio Turgaus aikštėje, ir vienoje, pakeltoje rankoje laiko kardą, kitoje skydą. Tai reiškia, jog to krašto žmonės pasiruošę gintis jei kas pultų (skydas), tačiau jeigu reikės, gali ir pulti (kardas): „Ką iš mūsų atėmė prievarta, atsiimsime kardu“.
Varšuva, didžiausias Lenkijos miestas, su 1 mln. 700 tūkstančių gyventojų, šiandien alsuoja savo didybe. Varšuvoje įstaigų 2,5 kartų daugiau nei kituose Lenkijos miestuose. Jei būtumėte Varšuvoje, siūlyčiau tris keliones: po senamiestį, po Karališkąjį žiedą ir po parkus. Pačiame Varšuvos centre stūkso po Antrojo pasaulinio karo pastatyti milžiniški rūmai – Stalino dovana Lenkijai. Jei tiksliau, jie pastatyti jau po Stalino mirties, tačiau kadangi Stalino dekretu Varšuvai dovanoti, tai jo vardas čia ir įpintas. Tiesa, tas vardas daugelį varšuviečių žeidžia, tad net vyksta kalbos apie šio pastato nugriovimą. Jo autorius architektas Levas Rudnevas. Panašius pastatus jis suprojektavęs Maskvoje, tai Lomonosovo vardo universitetą, užsienio reikalų ministerijos pastatą, viešbutį „Ukraina“, panašus pastatas kaip Varšuvoje pastatytas ir Rygoje, tik Rygos pastato masteliai kuklesni. Pastatas Lenkijos sostinėje turi 42 aukštus, užima 123 tūkst. kvadratinių metrų, 3288 kambarius, sales, kabinetus, 36 liftus. Dabar jis vadinasi mokslo ir kultūros centru, jame glaudžiasi daug kūrybinių organizacijų, vyksta koncertai, spektakliai.
Jau penkiolika metų kaip kelionių vadovas lydžiu ekskursijas į Krokuvą. Daug šiauliečių ir Šiaulių krašto gyventojų ten pabuvojo, daug, tikiu, dar pabuvos.Tiesa, į Lenkiją šiandien vykstame ne tik meno šedevrais pasigrožėti, bet ir pragmatiškesniais tikslais – įsigyti pigesnių prekių. Viename prekybos centre šalia rampos, skirtos priimti atvežtas prekes, mačiau užrašą didelėmis lietuviškomis raidėmis: „Neužstatyti“. O viena pardavėja, kai visa mūsų grupė sugūžėjo į parduotuvę, manęs paklausė: „Co tam u was na Litwie robica?“ („Kas ten pas jus Lietuvoje dedasi?“).
