Lengvas kelias – ne Lietuvos žygeiviui

Lengvas kelias – ne Lietuvos žygeiviui

Leng­vas ke­lias – ne Lie­tu­vos žy­gei­viui

Ar ryž­tu­mė­tės per po­rą die­nų pės­čio­mis įveik­ti 200 ki­lo­met­rų? Ar už­tek­tų va­lios žings­niuo­ti pir­myn pūs­lė­to­mis, nu­var­gu­sio­mis ko­jo­mis? Bet jei­gu pa­si­ry­žo­te ir va­lios pa­stan­go­mis įvei­kė­te dau­giau kaip pu­sę ke­lio, pa­si­duo­ti ne­leis gar­bė. Tai ne kar­tą pa­ty­rė 53 me­tų šiau­lie­tis žy­gei­vis Vir­gi­ni­jus Ka­zė­la. Per 14 me­tų nuė­jo dau­giau kaip 3 500 įskai­ti­nių ki­lo­met­rų.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Ne ki­lo­met­rai svar­bu

Re­dak­ci­jo­je ap­si­lan­kęs V. Ka­zė­la iš mai­še­lio trau­kia me­da­lius, dip­lo­mus, ser­ti­fi­ka­tus. Per 14 me­tų su­si­kau­pė ne­ma­ža ko­lek­ci­ja. Nuei­tų ki­lo­met­rų skai­čius taip pat įspū­din­gas. At­ro­do, tiek ne­daug trūks­ta iki 4 000 ki­lo­met­rų, vos po­ros žy­gių po 200 ki­lo­met­rų, bet žy­gei­vis sa­ko, kad šie­met tiek ne­nueis. Ir pri­du­ria: „Išei­na­me ne dėl ki­lo­met­rų. Kar­tais išei­na­me tam, kad pa­si­vaikš­čio­tu­me.“

Per me­tus bū­na apie 10 įskai­ti­nių Pės­čių­jų žy­gių aso­cia­ci­jos ren­gi­nių, taip pat ke­le­tas neįs­kai­ti­nių. V. Ka­zė­la ne vi­suo­se žy­giuo­se ren­ka­si 100 ki­lo­met­rų ar „ext­reem“ (2x100 km) tra­są, kar­tais nuei­na tik 20 ki­lo­met­rų. „La­biau­siai ne­ken­čiu prie­var­tos“, – šyp­te­li žy­gei­vis.

Pak­laus­tas, kaip pra­dė­jo, at­sar­gos ka­riš­kis V. Ka­zė­la sa­ko: „Tur­būt kaip dau­ge­lis – nuo „Rad­vi­lų ke­lių“.

To­kio pės­čių­jų žy­gio idė­ją, kai per ke­tu­rias die­nas įvei­kia­ma iki 200 ki­lo­met­rų su smė­lio pri­pil­ta 10 ki­log­ra­mų sve­rian­čia kup­ri­ne, Ruk­los Di­džio­jo Lie­tu­vos et­mo­no Jo­nu­šo Rad­vi­los mo­ko­mo­jo pul­ko ka­riš­kiai par­si­ve­žė iš Ny­der­lan­dų.

Pir­ma­sis žy­gis „Rad­vi­lų ke­liais“ bu­vo su­reng­tas 2001 me­tais, ta­čiau ja­me V. Ka­zė­la ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ti. Ki­tais me­tais pa­si­ry­žo įveik­ti 169 ki­lo­met­rus per ke­tu­rias die­nas. Po žy­gio vy­rą pa­ma­čiu­si žmo­na Ro­ma pa­sa­kė, kad dau­giau į jo­kius žy­gius neiš­leis. Da­bar žy­gei­vis šyp­so­si, kad drau­gams ne tik jo kup­ri­nę, bet ir jį pa­tį be­veik rei­kė­jo ne­šti.

„Gal­vo­jau, ką aš čia vei­kiu, dau­giau nie­ka­da ne­bei­siu, bet, kaip skel­bia Pės­čių­jų žy­gių aso­cia­ci­jos pus­la­pis – „Vien­kar­ti­nis pa­ban­dy­mas iš­šau­kia pri­klau­so­my­bę“, – sa­ko šiau­lie­tis.

Pas­ku­ti­nis žy­gis „Rad­vi­lų ke­liais“ vy­ko 2014 me­tais ir V. Ka­zė­la ne­pra­lei­do be­veik nė vie­no žy­gio. Ne kar­tą žy­giuo­ta „ext­reem“ tra­sa, kai per pa­rą įvei­ki 100 ki­lo­met­rų, be­veik pa­rą il­sie­si ir per ki­tą pa­rą įvei­ki dar 100 ki­lo­met­rų.

„Jūs gal spec. pa­jė­gos?“

Pir­mą kar­tą į pės­čių­jų žy­gį už­sie­ny­je V. Ka­zė­la kar­tu su lie­tu­vių ka­riš­kių de­le­ga­ci­ja iš­vy­ko 2007 me­tais. Per be­veik 10 me­tų ap­lan­kė Vo­kie­ti­ją, Če­ki­ją, Liuk­sem­bur­gą, Aust­ri­ją, Ita­li­ją, Švei­ca­ri­ją, o šį mė­ne­sį – Iz­rae­lį.

Pas­ku­ti­nė­je ke­lio­nė­je žy­gei­viai per dvi die­nas nuė­jo 40 ki­lo­met­rų. Oro tem­pe­ra­tū­ra bu­vo dau­giau kaip 25 laips­niai. Te­ko kop­ti į kal­nus, leis­tis ak­me­nuo­tais ser­pan­ti­nais. Prieš žy­gį ne­ma­žai ki­lo­met­rų nuei­ta lan­kant Tel Avi­vo ir Na­za­re­to įžy­my­bes, vaikš­tant Jor­da­no upės pa­kran­te.

Ne ma­žiau įspū­din­gas žy­gis bu­vo prieš ke­le­rius me­tus Ita­li­jo­je, Vi­dur­že­mio jū­ros pa­kran­tė­je. Žy­gei­viai ga­lė­jo rink­tis marš­ru­tus pa­jū­riu ar­ba į kal­nus. V. Ka­zė­la sa­ko, kad lie­tu­viai yra mak­si­ma­lis­tai – ren­ka­si il­giau­sius ir su­dė­tin­giau­sius marš­ru­tus. Ne­nuos­ta­bu, kad pa­si­rin­ko kal­nuo­tą marš­ru­tą. Bet po pir­mos die­nos lie­tu­vės nu­spren­dė ne­si­kan­kin­ti ir pa­si­rin­ko ke­lią pa­jū­riu, o vy­rai vėl pa­trau­kė į kal­nus.

Tuo me­tu oro tem­pe­ra­tū­ra pa­vė­sy­je bu­vo 34 laips­niai, bet kuo aukš­čiau į kal­nus, tuo vė­siau. Sun­kiau­sia at­kar­pa bu­vo pa­sku­ti­niai ki­lo­met­rai iki fi­ni­šo nu­si­lei­dus nuo kal­no į šut­rą. V. Ka­zė­la sa­ko, kad mo­te­rims la­biau pa­si­se­kė – jos pa­ke­liui ga­lė­jo iš­si­mau­dy­ti jū­ro­je.

Leng­vas ke­lias – tik­rai ne lie­tu­vių ke­lias. Šiau­lie­tis tai iliust­ruo­ja dar vie­nu pa­vyz­džiu: „Kai nu­va­žia­vo­me į Če­ki­ją, vie­ti­niai pa­klau­sė, kiek ei­sim. Sa­kom, 40. „Jūs gal spec. pa­jė­gos?“, – ne­sup­ra­to če­kai. Jie pa­tys ėjo 20 ki­lo­met­rų, o mū­sų Lie­tu­vo­je bū­tų ne­sup­ra­tę, jei bū­tu­me trum­pes­nę tra­są ėję.“

Ne­pa­lūž­ti pa­de­da drau­gai

Kaip įveikt 100 ar 200 ki­lo­met­rų, kaip ne­pa­lūž­ti?

„Kai Aust­ri­jo­je pa­sa­kė­me, kad pas mus yra dvie­jų die­nų po 100 ki­lo­met­rų žy­giai, aust­rams tai bu­vo ne­su­vo­kia­ma. „Mes tiek tik au­to­mo­bi­liu va­žiuo­ja­me“, – sa­kė“, – pri­si­me­na V. Ka­zė­la.

Ekst­re­ma­liuo­se žy­giuo­se vis­ko bū­na. Kar­tą vie­nam žy­gei­viui taip iš­ti­no ko­jos, kad jis pa­sku­ti­nę die­ną ne­be­ga­lė­jo įsi­mau­ti į ba­tus. Apie pūs­les nė­ra ką kal­bė­ti, kar­tais ant pa­dų svei­kos vie­tos ne­bū­na.

Pa­ty­rę žy­gei­viai ži­no įvai­rių gud­ry­bių. Kai oras bū­na vė­sus, ba­tai ko­jų be­veik ne­nut­ri­na, bet jei­gu karš­ta, ge­riau iš anks­to ap­si­tvars­ty­ti, kad ne­nut­rin­tų. Ki­ti mau­na­si mo­te­riš­kas pėd­kel­nes, te­pa­si kre­mais.

V. Ka­zė­la vi­sa­da žy­giuo­ja su ka­riš­kais ba­tais, nes taip yra įpra­tęs. Se­niau ka­rei­viš­ki ba­tai la­bai trin­da­vo, o da­bar­ti­niai jau ge­res­nės ko­ky­bės, bet taip pat tu­ri trū­ku­mų, to­dėl ka­rei­viai daž­nai pa­pras­tus vid­pa­džius pa­si­kei­čia į or­to­pe­di­nius.

Šiau­lie­tis sa­ko, kad jam sun­kiau­sia žy­giuo­ti, kai karš­ta. Ne kar­tą bu­vo at­si­dū­ręs ant karš­čio smū­gio ri­bos.

Leng­viau­siai įvei­kia­mi 20–30 ki­lo­met­rų, vė­liau jau pra­de­di jaus­ti nuo­var­gį, skaus­mą. Ei­nant 100 ki­lo­met­rų psi­cho­lo­giš­kai sun­kiau­si 60–80 ki­lo­met­rai.

Ei­da­mas il­gas dis­tan­ci­jas šiau­lie­tis sten­gia­si ne­da­ry­ti il­gų su­sto­ji­mų (su­sto­ja vos ke­lioms mi­nu­tėms), nes vėl pra­dė­ti ei­ti bū­na sun­ku.

„Kai ma­nęs klau­sia, kas yra sun­kiau­sia, sa­kau, kad „ekst­ry­mą“ leng­viau nuei­ti, ne­gu ke­tu­rias die­nas po 50 ki­lo­met­rų. Pa­lūž­ti tre­čią die­ną“, – sa­ko žy­gei­vis.

V. Ka­zė­la ei­na su min­ti­mi, kad rei­kia su­lauk­ti va­ka­ro, o va­ka­re gal­vo­ji, kad rei­kia su­lauk­ti ry­to. Be to, per tiek me­tų jau vien pa­žiū­rė­jęs į laik­ro­dį ži­nai, kiek ki­lo­met­rų nuė­jai.

Į il­gą­sias dis­tan­ci­jas ge­riau­sia leis­tis bent pen­kių žmo­nių ko­man­dai ir ne­nu­tol­ti vie­nas nuo ki­to to­liau kaip 200 met­rų, nes nie­ka­da ne­ži­nai, kas ga­li nu­tik­ti bend­ra­žy­giui. Ko­man­da ge­rai, nes vie­nas ki­tą mo­ty­vuo­ja, pa­ke­lia dva­sią. Pa­lū­žu­sį na­rį kar­tais ten­ka ir ap­gau­ti.

V. Ka­zė­la pri­si­me­na bend­ra­žy­gę, ku­ri pir­mą die­ną be var­go įvei­kė 100 ki­lo­met­rų, o ant­rą die­ną psi­cho­lo­giš­kai pa­lū­žo įvei­ku­si vos pu­sę. Ko­man­dos drau­gai pa­sa­kė mo­te­riai, kad iki tam tik­ro taš­ko li­ko tik 12 ki­lo­met­rų, kai tuo tar­pu bu­vo dau­giau kaip 20. Kai nuė­jo iki ten, jau iki fi­ni­šo bu­vo li­kę tik ke­lio­li­ka ki­lo­met­rų. Taip bend­ra­žy­gė su drau­gų pa­lai­ky­mu pir­mą kar­tą įvei­kė 200 ki­lo­met­rų.

Pla­nuo­se – „gran­dio­zi­nis“ žy­gis

Žy­gei­vio duo­nos yra ra­ga­vu­si vi­sa Ka­zė­lų šei­ma. Vir­gi­ni­jaus sū­nus Ed­var­das žy­giuo­se da­ly­vau­ja nuo 16 me­tų, yra įvei­kęs ir 100 ki­lo­met­rų. „Kai išė­jo­me į pir­mą jo žy­gį, jis bu­vo taip įsi­tem­pęs, kad 15 ki­lo­met­rų nuė­jo ty­lė­da­mas. Sa­kau: „Gal tu mu­zi­kos pa­si­klau­syk, au­si­nu­ką juk pa­siė­mei.“ „O taip ga­li­ma?“ – nu­ste­bo“, – pri­si­mi­nęs šyp­so­si V. Ka­zė­la.

Bū­da­ma stu­den­tė žy­giui pa­si­ry­žo ir duk­ra Ive­ta. „Rad­vi­lų ke­liais“ ėjo ke­tu­rias die­nas po 40 ki­lo­met­rų. Sun­kiau­sia jai bu­vo įveik­ti maž­daug 5 ki­lo­met­rų at­kar­pą lėk­tu­vų pa­ki­li­mo-tū­pi­mo ta­kais. „Ke­lias ly­gus, ho­ri­zon­te ma­tai žmo­nes, ir jau grįž­tan­čius gre­ti­mu ta­ku. Tai „už­mu­ša“. Ta­da ge­riau­sia ne­si­dai­ry­ti į prie­kį ir ap­lin­kui, o ei­ti ir žiū­rė­ti po ko­jom“, – sa­ko žy­gei­vis.

Žmo­na Ra­sa yra žy­gia­vu­si už­sie­ny­je. Pa­sak vy­ro, jai ten įdo­miau, ki­to­kia gam­ta, yra ką pa­žiū­rė­ti.

Ar­ti­miau­sias žy­gis, ku­ria­me ruo­šia­si da­ly­vau­ti V. Ka­zė­la ne tik kaip da­ly­vis, bet ir kaip pa­gal­bi­nin­kas or­ga­ni­zuo­jant, – „Knyg­ne­šių ke­liais“ Kur­tu­vė­nuo­se, Šiau­lių ra­jo­ne, ge­gu­žės mė­ne­sį.

Ge­gu­žę dar bus pės­čių­jų žy­gis Lie­tu­vos pa­jū­riu. „Bet aš ten ne­da­ly­vau­siu, – šyp­te­li žy­gei­vis ir paaiš­ki­na, ko­dėl: – Vi­sų pir­ma jis neįs­kai­ti­nis, o ant­ra – yra pa­pras­tes­nių bū­dų „už­muš­ti“ žmo­gų. Be­veik 100 ki­lo­met­rų dro­ži pa­jū­riu. Jei­gu ei­ni smė­liu – buk­suo­ji, jei­gu ei­ni pa­lei van­de­nį, kur mu­ša ban­gos, – vie­na ko­ja aukš­čiau, ki­ta že­miau, iš­mu­ši klu­bą. Ma­nau, kad žy­giai ne tam, kad pri­baig­tų žmo­gų.“

Šiau­lie­tis sa­ko tu­rin­tis „gran­dio­zi­nių“ pla­nų – ka­da nors su­da­ly­vau­ti 800 ki­lo­met­rų žy­gy­je Šv. Jo­kū­bo ke­liu (Ca­mi­no de San­tia­go), ku­ris pra­si­de­da Pran­cū­zi­jo­je ir drie­kia­si per vi­są Is­pa­ni­ją.

„Bet tam rei­kia tu­rė­ti ir lai­ko, nes žy­gis trun­ka apie 5 sa­vai­tes, ir lė­šų, o man, kaip pen­si­nin­kui, trūks­ta ir vie­no, ir ki­to“, – šyp­so­si V. Ka­zė­la.

KA­RIŠ­KIS: 53 me­tų at­sar­gos ka­riš­kis Vir­gi­ni­jus Ka­zė­la yra iš­vaikš­čio­jęs, ko ge­ro, vi­są Lie­tu­vą.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

ŽY­GEI­VIS: Šiau­lie­tis Vir­gi­ni­jus Ka­zė­la sa­ko: „Kai ma­nęs klau­sia, kas yra sun­kiau­sia, sa­kau, kad ekst­ry­mą (2x100 km) leng­viau praei­ti, ne­gu ei­ti ke­tu­rias die­nas po 50 ki­lo­met­rų.“

PA­SAS: Vir­gi­ni­jus Ka­zė­la tu­ri tarp­tau­ti­nį žy­gei­vio pa­są (In­ter­na­tio­nal wal­ker pa­ssport), ku­ria­me at­spau­dai liu­di­ja apie nu­žings­niuo­tus ki­lo­met­rus Vo­kie­ti­jo­je, Če­ki­jo­je, Švei­ca­ri­jo­je, Aust­ri­jo­je ir ki­tur.

ME­DA­LIAI: Žy­gių liu­di­nin­kai – me­da­liai. Jų V. Ka­zė­los ko­lek­ci­jo­je per 14 me­tų su­si­kau­pė ne­ma­žai.

As­me­ni­nės nuo­tr.

ŠIAU­LIE­ČIAI: Ba­lan­džio 8–9 die­no­mis ke­tu­rių šiau­lie­čių žy­gei­vių de­le­ga­ci­ja (ža­li marš­ki­nė­liai) su­da­ly­va­vo pės­čių­jų žy­gy­je Iz­rae­ly­je.

KE­LIAS: Lie­tu­vių žy­gei­viai ke­liau­ja kal­nuo­ta Iz­rae­lio tra­sa.