Naujausios
Laimingas ant dviračio
Iš Šiaulių gatvėmis riedančių dviratininkų jis išsiskiria: mina senutėlį, parūdijusį dviratį, per ausines klausėsi radijo, vežasi bagažo. Su juo susitikome prie Labdaros valgyklos. Susipažįstame. Vietinis, šiaulietis, Gintautas Brinius. Dviratis jam yra ne vienadienė atrakcija, o gyvenimo būdas.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Amžinas keleivis
Nors gruodį Gintautui sueis keturiasdešimt, į jį norisi kreiptis: „Jaunuoli“. Atrodo gerokai jauniau ir veide nėra rūpesčių pėdsakų.
Gintautas atvažiuoja pavalgyti nemokamų pietų ir to nesigėdi. Davinio jam užtenka visai dienai, o jei išsinešti įpyla atliekamą samtį sriubos ar įdeda košės — visai gerai.
Su savimi turėjo daiktų prikrautų maišelių. Ar pavalgęs išsiruošia į kelionę?
— Ne, — juokiasi. — Esu pasiruošęs viskam. Ir karui, ir badui, ir marui.
Vežasi šiek tiek įrankių dviračiui paremontuoti, apsiaustą nuo lietaus, keletą drabužių, truputį maisto.
— Gyvenimas yra kelionė, jai reikia būti pasiruošus maksimaliai. Gyvenimas diktuoja savo taisykles. Viską, kas yra būtiniausia, turi pasiimti su savimi, — pasakoja.
Laisvas nuo rutinos
Gintautas ant dviračio sėda ryte ir išvažiuoja visai dienai. Nuvažiuoja mažiausiai dvidešimt kilometrų. Ir užimtas, ir pasportuoja.
Kelionės visada buvo jo aistra. Važiuodamas dviračiu ją dabar kompensuoja su kaupu ir jam to užtenka. Ant dviračio gyvena nuo vaikystės. Dviračiu apkeliavo visą Lietuvą.
Gintautas gali leisti dienas ant dviračio, nes yra laisvas nuo darbo laiko. Iš paskutiniosios darbovietės išėjo prieš gerus metus. Buvo vasara ir trumpam norėjo pabėgti nuo rutinos. Kol bėgo, atėjo sunkmetis ir daugelio įmonių durys užsidarė. Tačiau dabartinis gyvenimo būdas Gintautui prie širdies, nes jis daro tik tai, kas jam malonu.
Be tikslo Šiaulių gatvėmis jis nesuka. Išvažiuodamas visada turi keletą variantų, ką veiks. Pasmalsauju, kokie artimiausių dienų planai?
Pokalbio dieną pažįstamai turėjo padėti parvežti obuolius. Tą savaitę jis ruošėsi būti liudininku draugo vestuvėse. Į dienotvarkę įėjo ir susitikimai su pažįstamais. Dar laukė iš Airijos grįžtančio draugo.
Lanko nemokamus anglų kalbos kursus prie bažnyčios ir vakarais daro namų darbus. Kalbos mokosi, nes planuoja išvažiuoti. Jei nepavyktų išmokti angliškai, pravers išmokta esperanto kalba.
— Veiklos daug, nėra taip, kad sėdėčiau ir nieko neveikčiau. Imuosi bet kokios malonios veiklos. Man svarbu gyventi, kad per daug neužgriūtų gyvenimo rutina, — sako jis.
Laimingiausias Lietuvoje
Klausantis šio žmogaus kyla klausimas: iš ko jis gyvena?
— Turiu santaupų. Esu minimalistas, man daug nereikia. Išgyventi padeda ir civilizacija. Jei esi sveikas ir nors truputį mąstai, nepražūsi, — drąsiai sako Gintautas.
Jis neatsisako padėti nudirbti kokį darbą. Parduoda truputį metalo — jo visur mėtosi, tik reikia netingėti paieškoti.
Gintautui atpuola būsto išlaikymo išlaidos, nes jis dabar glaudžiasi pas brolį. Jei nebūtų vietos čia, galėtų gyventi pas mamą kaime. Neturi įsipareigojimų šeimai.
Kai draugai klausia, kaip Gintautas gyvena, jis atsako: labai gerai.
— Skurdo nejaučiu. Ko gero, esu laimingiausias žmogus Lietuvoje. Neturiu rūpesčių, skolų, įsipareigojimų bankui, ramiai miegu. Viskuo esu aprūpintas, krizė nepalietė, sveikatos yra, — vardija Gintautas.
Jis sako, kad iš santaupų galėtų gyventi visai pasiturinčiai. Bet bijo prisirišti prie vietos, mat jo tikslai greitai keičiasi. Dar nenori apsikrauti daiktais, tapti nuo jų priklausomam.
Nors Gintauto krizė nepalietė, apie sunkmetį jis turi svao nuomonę.
— Daugiau optimizmo ir geresnių laikų sulauksime. Nėra situacijų, kad būtų labai blogai. Visą laiką būna pliusų. Svarbu, kaip į situaciją pažiūrėsi. Krizė yra, bet labiau psichologinė. Kai žmonių pragyvenimo lygis truputį krenta, atrodo, katastrofa didžiausia. Tai yra natūralu, tai reikia suprasti ir būti pasiruošusiam. Visą laiką nebus taip, kaip buvo. Gyvenimas keičiasi, mes negalime prognozuoti, kas bus rytoj, poryt, — savo filosofiją turi Gintautas.
CITATA: „Gyvenimas yra kelionė, jai reikia būti pasiruošus.
ĮVAIZDIS: Gintautas nesiskiria su ausinėmis, prie kurių pats primontavo patobulintą kinietišką radijo imtuvą. Jis juokauja, kad ausinės yra priedas prie dviračio.
DVIRATIS: Senutėlis dviratis matė daug. Kartą jį bandė pavogti ir sulaužė. Gintautas vis neranda laiko susirinkti atsarginės transporto priemonės.
MINIMALISTAS: Gintautas Brinius juokauja: „Jei įvyktų karas ar katastrofa, per nelaimės praslysčiau, kaip per sviestą. Dieną pragyvenu minimaliai, gyvenimui didelių reikalavimų nekeliu“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.