Naujausios
Jokių išlygų
15 metų Šiaulių policijoje dirbančiai Sandrai žmonių suteikta Šerifės pravardė kelia šypseną. Maža to, girdėjusi ir kitokią savo versiją: Volkerė, Teksaso reindžerė.
„Galvoju, kad abi pravardės reiškia tą patį: spėjanti“, – juokiasi moteris.
Abi pravardės jos nė trupučio nežeidžia. Juokingai skamba ir pastebėjimai, kai nuvažiuoja į įvykį, kad „nu va, Jakė atvažiavo, dabar tai bus visiems“.
Kad Sandrai amerikietiškos Šerifės pravardė prilipusi, patvirtino ir jos kolegos, kadaise iš užsienio parvežę lauktuvių – šerifo ženklus.
S. Jakė Kuršėnuose darbuojasi nuo tada, kai baigė studijas Mykolo Romerio universitete. Pakruojyje gimusios Sandros tėvai į Kuršėnus atsikėlė, kai mergaitei buvo vos metukai. Taigi galima sakyti, kad šis miestas būsimai pareigūnei – gimtasis: čia užaugo, čia šaknis suleido, čia dirba ir vaikus augina.
Nepaisant to, kad savi, Kuršėnai, kur vieni kitus pažįsta, pareigūnei kojos nekiša.
„Yra kolegų, kurie galvoja, kaip man bausti savą žmogų. O aš manau, kad prieš įstatymą visi lygūs – ar tai būtų kaimynas, ar klasiokas, ar šeimos narys. Jei nusikalto, turi prisiimti atsakomybę“, – sako pareigūnė.
Nors neslepia: ne sykį girdėjo vieną ar kitą sulaikytąjį sakant, kad štai jiedu vienoje smėlio dėžėje žaidė, draugai buvo, esą gal vien dėl to ji galėtų būti atlaidesnė...
„Tada aiškiai pasakau: smėlio dėžėje kartu žaidėme, bet kartu nusikaltimo nedarėme. Tai kokios gali būti išlygos? Jokių. Aš dirbu savo darbą ir tiek“, – šypsosi vyriausioji tyrėja.
Kad žmonės savi, pažįstami, įsitikinusi, jokio minuso nėra. Beveik kiekvieną, užėjusįjį į Kuršėnų centre įsikūrusias policijos patalpas, Sandra pažįsta dar nepamačiusi, tik balsą išgirdusi. Ir dar neišklausiusi, nujaučia, kokių problemų vedinas žmogus atėjo – tai palengvina bendravimą.
Gydymo seansai
O problemų Kuršėnuose ir šios pareigūnei globai patikėtose Šakynos, Kužių, Raudėnų seniūnijose užtenka. Viena iš skaudžių – smurtas artimoje aplinkoje.
Didžioji dalis smurto šeimose atvejų dėl alkoholio – geria vyras, geria tėvas, geria brolis, sūnus, geria visa šeima. Geria ir smurtauja.
„Kreipiasi į mane motina ar žmona, skundžiasi, artimojo netinkamu elgesiu. Ilgai galvojau, kuo galėčiau toms šeimos padėti ir radau būdą“, – juokiasi Šerifė.
Nusprendė imtis netradicinių auklėjamųjų priemonių. Pirmiausia nuvyksta pasikalbėti su „kaltininku“ į namus. Sugėdinusi dėl negero elgesio, sutaria kiekvienos dienos rytą, o paskui ir vakarop, iki 17 valandos, „pasimatyti nuovadoje“. Svarbiausia taisyklė, kad būtų blaivus. Tokie „išblaivinimo seansai“ vyksta du, o kartais ir tris mėnesius.
Iš pradžių blogų įpročių turintis žmogus su pareigūnės sugalvota strategija sutikti nelinkęs, bet, supratęs, kad „kitaip atsikratyti nepavyks“ ir kad diskusija negalima, galiausiai neprieštarauja.
„Ryte ateina dar negirtas. Pasilabinam, vienu kitu žodžiu persimetam. Primenu, kad turi užeiti pas mane į darbo pabaigą, iki 17 valandos. Gerti nebelieka laiko – su kvapu negalima į policiją, nes rizika „ premiją užsidirbti“ dėl pasirodymo viešoje vietoje esant neblaiviam“, – juokiasi „išblaivinimo programos“ autorė.
Po kelis mėnesių trukusių seansų taip įprantama S. Jakę kasdien aplankyti, kad kai kurie nori tęsti arba atsiklausia, ar galėtų „gydymą“ tęsti, jei vėl paslystų. Svarbiausia, kad „gydymo programa“ veikia, dėl to patenkinti visi: šeimos nariai, alkoholį vartojęs žmogus bei pareigūnai, nes, taisyklė, dėl smurto tuo adresu užsukti nebereikia.
Sandra savo kuruojamose seniūnijose šiomis dienomis skaito paskaitas gyventojams ir tikisi, kad jos žodžiai pasieks ne tik smurtą patiriančių, bet ir smurtaujančiųjų širdis bei protus.
Dėmesys jaunuoliams
Kad Kuršėnų policininkės Sandros atliekamų tyrimų metodai ne tik efektyvūs, bet ir „savotiški“, žinoma visiems.
Pareigūnė išmintingai išnaudoja socialinį tinklą.
„Prieš kelerius metus chuliganai nuspardė naujuosius Kuršėnų sporto mokyklos lietvamzdžius. Feisbuke parašiau, kad tie, kas tai padarė, tokią dieną, tokią valandą turi ateiti pas mane į kabinetą. Nuoširdus prisipažinimas lengvina atsakomybę. Ir ką jūs manote – atėjo šeši paaugliai..., – profesine patirtimi dalijasi pareigūnė.
Arba maždaug metų senumo Kuršėnų pušyne, prie estrados, stovėjusio tualeto suniokojimo istorija. Kaltuosius pavyko nesunkiai išaiškinti. Chuliganizmo padarinius naikino ir tie, kas tai padarė, ir jų tėvai – kalė, dažė, statė.
Purvą nuo persirengimo namelio Daugėlių stadione taip pat teko plauti operatyviai S. Jakės išaiškintiems paaugliams.
„Chuliganizmo padarinių sutvarkymas – puiki pamoka ir prevencinė priemonė. Kol tvarko, jaunas žmogus turi laiko pagalvoti, kad pasielgė negerai, kad nepavyks išvengti atsakomybės, kad nusikaltimas visada išaiškinamas – pati geriausia auklėjimo forma. Retas, kuriam teko tai daryti ir patirti aplinkinių gėdą, tai pakartojo“, – aiškina S. Jakė.
O problemų esama visokių – pradedant nuo alkoholio iki narkotinių medžiagų vartojimo arba jų platinimo. Tai todėl kiekvieną penktadienį pareigūnė stengiasi apvažiuoti jai priskirtas Šiaulių rajono seniūnijas ir „užmesti akį“, ką veikia savaitgaliui besiruošiantis jaunimas, „kuo gyvena“ seniūnijų ir ypatingai Kuršėnų miesto žmonės.
Pastebėjusi, kad kvaišalai rūpi neretai vos 14 metų sulaukusiems paaugliams, o alkoholis nesvetimas net ir tiems, kuriems vos 11 metų. Sandra svarsto, gal jaunimas tuo užsiima, nes jaunimui trūksta veiklos.
Tai todėl reguliariai lankosi Kuršėnų šeimos namuose, bendrauja su šių namų auklėtiniais. Nuo šių metų rugpjūčio mėnesio S. Jakė su jais organizuoja bendrus užsiėmimus: žaidė futbolą, krepšinį, kepė maistą, vykdo kitas veiklas.
„Akivaizdu, kad vaikams trūksta bendravimo. Visi kartu bandome užpildyti spragas. Tikiuosi, kad mums sekasi“, – sako idėjų nestokojanti pareigūnė.
Pareigūnė labai patenkinta Kuršėnuose veikiančio Atviro Šiaulių rajono jaunimo centro, kuriam vadovauja jaunimo darbuotoja Kristina Pinskienė, veikla. Anot Sandros, šio centro dėka ne vienas jaunas padūkėlis užaugo doru žmogumi arba iš „blogiečio“ tapo „geriečiu“.
Vėlyvi skambučiai ir misija
Šiaulių miesto ir rajono policijos I-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja apie darbą policijoje svajojo nuo penktos klasės. Tiesa, klasės auklėtojai mergaitės svajonė tada neatrodė reali.
„Buvau padykęs vaikas ir policijoje ne kartą teko pabuvoti“, – šypsosi Sandra.
Nepaisant to, kuršėniškė tapo pareigūne. Tapo ir savo pasirinkimu niekada nesuabejojo – darbas ją „veža“ kiekvieną naujo iššūkio dieną.
Trijų vaikų mamai išeiginių, pačios žodžiais, beveik nėra – jos mobiliojo numeris užrašytas ant pastato Kuršėnuose, kur įkurtos nuotolinės pareigūnų darbo vietos, durų.
Todėl S. Jakė skambučių neretai sulaukia net ir naktį: su kiekvienu pasikalba, pataria: jei atvejis sunkus, nukreipia skambinti 112-uoju, jei pagalbos nereikia tuojau pat, pakviečia užeiti pas ją iš ryto. Būna, kad vėlyvą naktį netikėtai prabyla „žuliko“ sąžinė ir jis tučtuojau nori atlikti išpažintį – negi Sandra neišklausys! Būna, kad išpažinčių sulaukia ir per socialinio tinklo pokalbių programėlę.
Bet pasitaiko situacijų, kada S. Jakė apsisprendžia išvykti nelaukdama ryto – tokia, sako, policijos pareigūno misija: Ginti, Saugoti, Padėti.
„Neturiu nerealių tikslų, nesitikiu, kad pavyks panaikinti nusikalstamumą. Viliuosi, kad pavyks bent pora procentų sumažinti“, – ateities vizija dalijasi S. Jakė.
Angelas Sargas
Pareigūnei tenka patirti ir jautrių akimirkų. Atmintyje gyvas vieno pažįstamo žmogaus atminimas. Kartą jis padėjo policijai. O neseniai S. Jakė nuvyko į nelaimės vietą ir rado tą žmogų mirusį. Apie mirtį pranešė žmonai.
„Stovi ji prie kūno, verkia. Jaučiu, kad ir man ašaros bėga. Liūdna. Tą akimirką supranti, koks gyvenimas yra trapus“, – sako moteris.
Bet giliausiai į širdį įstrigo vieno mažo vaiko pasakyti žodžiai.
„Šiaulių krašte“ rašyta apie 2019 metų spalio pabaigoje Kuršėnuose, Ventos ir Sodo gatvių sankryžos perėjoje, mirtinai sužalotą jauną moterį, kuri žuvo pakeliui į namus iš mokyklos, į kurią nuvedė savo pradinuką sūnų.
S. Jakė prisimena, tuojau po tragiškos nelaimės turėjo nueiti į mokyklą paimti vaiko ir parvesti namo, kur jo su baisia žinia jau laukė Vaiko teisių apsaugos specialistai, psichologė.
„Mudviem einant jis netikėtai paklausė: ar tu dabar būsi mano Angelas Sargas“, – paklausė.
Po šio įvykio Sandra kreipėsi pagalbos į policijos psichologą.
