Naujausios
„Paskutinė stotelė“
– Šiauliuose įkurtame filiale skausmų kamuojamus žmones gydote ne vieną dešimtmetį. Kokios jų ligos ir sveikimo istorijos?
– Šiauliuose su pertraukomis dirbu nuo 1989-ųjų. Iš viso apie 20 metų. Ateina daug žmonių, ypač daug pagyvenusių, kuriems visur skauda, su daug objektyvių sunkumų, kurie trukdo žmogui funkcionuoti. Atsibodo skausmas, nes gydymas neveiksmingas – vaistai neduoda efekto, operacija nedavė, reabilitacija irgi. Akupunktūra jiems būna paskutinė stotelė. Tokių ateina gal kas trečias. Aš skeptiškai žiūriu į pasakymą „paskutinė stotelė“, nes „paskutinė stotelė“ – tik pas patanatomą. O mes bandome padėti gyventi komfortabiliai.
Visada prašau atsinešti tyrimus, nuotraukas. Pacientai juk ne iš mėnulio. Prašau žmonių informuoti, kokios procedūros jiems buvo atliktos, kokius vaistus gėrė. Man reikia suprasti, ar dabar geriau akupunktūrą daryti, ar geriau atidėti vėlesniam laikui, ar yra gerai procedūras atlikti kartu vaistais. Nėra svarbiausia įdurti adatas, svarbiausia sumažinti skausmą.
– Kas yra akupunktūra?
– Akupunktūra arba liaudiškai kalbant adatų terapija – taškinė invazija į kūną. Tai gydymo metodas, taikomas, kai žmogus jaučia skausmą, įvairius kitokius su organizmo nervų sistema susijusius simptomus, tokius kaip tirpimas, svaigimas.
Akupunktūra – tai adatų įvedimas į minkštuosius audinius paskatinti jų atsinaujinimą ir pertvarkyti vegetacinės nervų sistemos darbą, jausmų slenkstį, sumažinti skausmus ir kitus neurologinius simptomus.
– Kada galima tikėtis rezultato, pasiryžus adatų terapijai?
– Kiekviena procedūra padaro savo, bet, kad kūnas pradėtų kitaip funkcionuoti, būtina atlikti pagrindinį kursą, o paskui palaikomąjį – kartais kartą per mėnesį, kartais – du. Ląstelės atsinaujina pamažu. Esant rimtam negalavimui, pavienės procedūros neduos pageidaujamo efekto.
Kartais ateina pas mus žmonės ir su onkologinėmis ligomis. Bet akupunktūra paties susirgimo negydo – tą darbą turi daryti onkologai. Adatų terapija simptomatiškai padeda kūnui atsinaujinti, esant skausmui, neurologiniams reiškiniams – galvos svaigimui, galūnių tirpimui, tirpimui po chemoterapijos.
Pasekmė ir priežastis
– Sakoma, kad norint sunaikinti pasekmę, reikia sunaikinti priežastį. Ką tuo klausimu manote jūs, patyręs akupunktūros specialistas?
– Tai spekuliacijos lygis. Man juokas ima iš kai kurių specialistų, kurie sako, kad gydo ne pasekmę, o priežastį. Ką reiškia negydyti pasekmės? Skauda koją – amputavo, o žmogui vis tiek skauda. Kur čia priežastis, kur pasekmė?
Arba zvimbesys ausyse. Dažniausiai jis atsiranda dėl klausos nervo pažeidimo – tai signalas. Kartais kraujotaka sutriko, kartais suspazmavo raumenys. Priežasčių daug, bet išvada viena – zvimbesys parodo, kad tam ausies nervui nėra gerai. Na, ir kaip tokiu atveju pagydyti tą priežastį – nervą, gal jį adata subadyti? Taigi akupunktūra gydo pasekmę – zvimbesį. Pradedama raumenis veikti adatomis. Dirbama su pasekme, ir tuo pačiu gydoma priežastis. Kai bus pagydyta pasekmė ir priežastis galbūt praeis.
O kartais išgydyti priežastį iš viso neįmanoma, įmanoma tik sušvelninti pasekmę. Žinoma, esant priežasčiai, po kažkiek laiko pasekmių ir vėl gali atsirasti. Pavyzdžiui, sprando ataugos. Realu, kad raumenys po kažkiek laiko vėl suspazmuos ir vėl prasidės zvimbimas.
Taigi kas yra ta priežastis ir kas yra pasekmė? Žmogaus juntami simptomai visada yra pasekmės, ir mes, akupunktūros specialistai, bandome pašalinti pasekmes. Priežastį pašalinti gal gali tik chirurgai. Bet dažnai pašalinus priežastį pasekmės vis tiek lieka.
Adatų terapija nepanaikina priežasties, pavyzdžiui, ataugų, bet gali minkštuosius audinius pritaikyti prie tokios organizmo būklės, ir kūnas optimaliai pradeda veikti. Aišku, kad tas žmogus nebeturės tokios funkcijų amplitudės, kokią turi sveikas žmogus – nebėgs maratonų ar kt. Bet jam bus gerai, nes nustos svaigti galva, nustos skaudėti kojas, nors ir yra trečio ar ketvirto laipsnio ataugos sąnariuose, nors stuburas vos laiko. Ir tokių atvejų labai daug. Trumpai tariant, mikrotraumos arba kūno traumavimas adatomis yra fantastinis dalykas. Tikrai.
– Ne paslaptis, kad kai kurie jūsų kolegos, tradicinės medicinos atstovai, ganėtinai skeptiškai žiūri į akupunktūrinį gydymą ir vadina jį natūraliu (suprask, nelabai veiksmingu). Ką atsakytumėte?
– Skirtingi medikai galvoja skirtingai – vieni sako, kad toks gydymo metodas yra psichoterapija. Bet kokia čia psichoterapija, jei badomas kūnas? Jei badomas, tai organizmas reaguoja. Kitaip tariant, akupunktūra – tai mechaninis kūno traumavimas, ir ne adatos gydo, gydosi pats kūnas padedant adatoms, organizmas verčiamas atsinaujinti, paskatinama regeneracija.
Ar tai natūralus gydymas? Na, čia irgi spekuliacija – žaloti kūną nėra natūralu. Sako, kad akupunktūra geriau už vaistus, nes tai yra natūralu. Na koks natūralu, jei traumuojamas kūnas?
Mūsų priėmimas prie adatų terapijos nuo tradicinės kinų medicinos skiriasi iš esmės. Šiuolaikinė kinų medicina mums kiek arčiau, bet kinų medicina yra energijos cirkuliavimo sutvarkymas. Pagal kinus, gyvybinė energija či cirkuliuoja specialiuose organizmo kanaluose. Per tam tikrus taškus galima atlaisvinti energijos tekėjimą ten, kur ji blokuojama, arba jos tekėjimą paskatinti ten, kur ji blogai teka. Geriausias pavyzdys, kad įsivaizduotumėte – vandentiekio principas. O adatos padeda energijos cirkuliavimą mūsų kūne sutvarkyti.
Kita vertus, kyla neaiškumų, kas yra tie kanalai – juk šiandien niekas jų surasti kūne negali. Yra įvairių rūšių kraujagyslės, yra tarpląsteliniai tarpai, yra vidaus organai, bet kanalų nerandama.
Antras neaiškumas, kas yra tie taškai. Yra akys, ausys. O kas yra tas taškas? Galima paaiškinti paprastai: taškas – kūno dalelė, kuri praktiškai niekuo nesiskiria nuo viso organizmo. Na, galima būtų sakyti, kad konkrečioje vietoje – tai truputį didesnis pralaidumas, gal daugiau kraujagyslių, gal daugiau nervų. Bet vėlgi, jei tą patį žmogų stebėti įvairiu laiku, gali būti skirtingas odos pasipriešinimas
– Daugeliui žmonių vien žodis „adata“ kelia siaubą...
– Tiems, kuriems adatos kelia siaubą, pas mus neateina. Yra žmonių grupė, kurie geriau mirs, bet neperlips per save. Yra posakis: kam reikia, tam aiškinti nereikia. Žmonių, kuriuos kankina nuolatinis skausmas, nereikia įtikinėti, kad adatos įdūrimas neskausmingas.
Jei rimtai, skausmas duriant išties minimalus. Adatos į kūną sulenda nuo milimetro iki 10 centimetrų, priklauso, kur duriama. Pavyzdžiui, duriant į sėdmenų raumenis reikia sprindinių adatų.
O mikroadatos adatos yra tik 1–4 milimetrų ilgio. Nes daugybė receptorių, kurie sukelia skausmą, yra odoje. Kad simptomatiškai sumažinti skausmo slenkstį, užtenka įdurti mikroadatas ir efektas yra. Žinoma, jomis nepaskatinsi raumenų, fascijos, jungiamųjų audinių ląstelių atsinaujinimo, nes net oda jomis nepraduriama.
– Kokiais atvejais gydymas adatomis yra efektyvus?
– Jei kamuoja skausmai – galūnių tirpimai, galvos svaigimai, kitokie neurologiniai reiškiniai, tonusas sumažėjęs, silpna. Jei tai nėra rimti susirgimai – turiu omenyje onkologiją, potrauminius dalykus. Jei nėra ūmios situacijos tokios, kaip infarktas, insultas. Daugelį kitų sveikatos negalavimų adatomis įmanoma palengvinti arba panaikinti.
Žinoma, būna, kad neįmanoma padėti, o būna, kad neverta. Tai būtinai pasakau prieš gydymą – gydytojo pareiga tai padaryti.
– Kiek žmogaus organizme yra tų vadinamųjų taškų?
– Kinų medicina sako, kad yra 365 taškai – lygiai tiek, kiek metuose dienų. Japonai sako, kad 120. Vietnamiečiai skaičiuoja apie 600. Tiek suskaičiuojama kanalinių taškų, o nekanalinius galėtume suskaičiuoti tūkstančiais.
– Tada pasakykite, kiek taškų kūne yra anot Europoje, ką jau kalbėti apie mūsų šalyje, gerai žinomo akupunktūros meistro Iljos Seldino?
– Taškų organizme begaliniai daug. Man taškas yra tai, kad, jei minkštieji audiniai parodo kažkokioje vietoj per didelį jautrumą spaudžiant, ten būtinai reikia pradurti ir paskatinti audinių atsinaujinimą.
Ar visada klausiu pacientą, kokie jo nusiskundimai. Petį skauda, galvą skauda, ausyse zvimbia? Skaudamose vietose ieškau skausmingiausių taškų, geografiškai pajungiu kanalą nuo skaudamos vietos, kartais naudodamasis klasikinėmis linijomis.
Jei skauda, pavyzdžiui, klubus, gali būti problemų su tulžies pūsle, tada gali skaudėti ir pakaušį, svaigti galva. Ir tai tikrai nereiškia, kad reikia badyti tik skaudamą vietą, nes egzistuoja raumenų grandinėlė, egzistuoja tam tikras ryšys raumenų sistemoje, kraujagyslių sistemoje. Problema paprastai būna paplitusi po visą kūną.
Neretai, jei viršuje skauda, tai raumenų spazmas būna apačioje ir per raumenines grandinėles traukia pakaušį, dėl to pradeda svaigti galva. Paveikti raumenis vien toje vietoje, kurią žmogus jaučia, būtų neefektyvu ir netikslinga – reikia pirmiausia atlaisvinti raumenis apačioje, o tada pagerės savijauta ir viršuje. Bet tai nereiškia, kad nereikia lįsti prie viršaus – dirbama su visu kūnu, nes nervų sistema yra vientisa ir veikia visame kūne.
Organizmas siunčia signalą
– Ir kaip gi ji veikia, ta mūsų nervų sistema?
– Nervų sistema organizme yra skirtinga. Organizmo motoriką galima suskirstyti į dvi rūšis: ta, kurią mes valdome ir ta, kurios nevaldome – tai lygieji raumenys, ląstelių, medžiagų apykaita ir t.t.
Sensorinė, pojūčių sistema yra bendra – tas pats neuronas viską sujungia, į tą patį neuroną ateina informacija tiek iš paviršiaus, tiek iš organizmo vidaus. Paskui bendras signalas eina per tris aukštus – per nugaros smegenis ir pasąmonę į aukščiausią aukštą – sąmonę.
Vegetacinė nervų sistema yra automatas, kuri mūsų neinformuodama sprendžia visus gyvybiškai svarbius klausimus: reguliuoja medžiagų apykaitą, valdo vidaus organų veiklą ir kt. Kaip minėjau, visgi mūsų organizme yra raumenys, kuriuos mes galime valdyti sąmoningai, ir jeigu vegetacinė nervų sistema staiga pajunta, kad žmogus turi problemą dėl judėjimo ar judėti yra kenksminga organizmui bei reikia judesius apriboti, ji taip ir padaro. Tik padaro sava kalba – duoda įvairius signalus – skausmą, tirpimą, svaigimą. Jei kalbant apie širdį, gali atsirasti baimė, nerimas. Jei kalbant apie vidaus organus, siunčiamas skausmas, nuovargis. Visi simptomai – signalas, kad organizmui reikia pagalbos.
Ne be reikalo kinai į tai, ką paminėjau, atkreipė dėmesį. Viskas prasidėjo prieš šimtmečius prasidėjo nuo kūno pradūrimo beveik chirurginiu metodu, buvo trikampės, labiau į skalpelius panašios adatos. Žmonės pastebėjo, kad štai pradūrei koją ir galvą nustojo skaudėti. Taip po truputį, po truputį susiformavo metodika.
Reklama: maisto papildai
