Naujausios
Konservatorija užaugina meno sparnus
Lapkričio 25-ąją Šiaulių konservatorija minės 70 metų jubiliejų. Kolektyvas, matęs ir šilto, ir šalto, jauną žmogų profesionaliai veda meno keliu: moko muzikos, dailės, šokio ir vaidybos.
Apie tai, kuo ši menų kalvė unikali, pasakojo Irena ASAUSKIENĖ, Šiaulių konservatorijos direktorė.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
— Kuo Šiaulių konservatorija išsiskiria iš kitų Lietuvos konservatorijų? Kokiose srityse šiauliečiai pasirodo stipriausi?
— Skiriamės pirmiausia tuo, kad Šiaulių konservatoriją galima būtų vadinti ir menų mokykla. Joje šalia bendrojo lavinimo programos vaikai mokomi fortepijono, styginių instrumentų, gitaros, akordeono, choro dirigavimo, dainavimo, pučiamųjų, mušamųjų, liaudies instrumentų, choreografijos, teatro meno, dailės specialybių. Beje, tiktai Šiaulių konservatorijoje yra vargonininko specialybė, kuri tarp moksleivių itin populiari.
1990 metais prie konservatorijos atidaryta Vaikų muzikos mokykla. Jos moksleiviai daug koncertuoja mokyklos, miesto, respublikiniuose renginiuose, dalyvauja įvairiuose konkursuose, yra nemažai ir laureatų.
— Ar esate suskaičiavę, kiek per tuos septyniasdešimt metų Šiauliai Lietuvai yra davę įžymių muzikų arba artistų?
— Reikėtų labai ilgai vardyti. Mokykla didžiuojasi buvusiais auklėtiniais pianistais R. Vingru, G. Grubinskaite, R. Lukošiumi, smuikininku A. Stulgiu, altistu R. Vitkausku, kanklininkėmis K. Kupryte, R. Maroziene, J. Sidorenkaite, dirigentais E. Ališausku, A. Katiliumi, akordeonininkais Z. Abromavičiūte, P. Velikiu, R. Morkūnu, M. Levickiu, dainininkais G. Skėryte, G. Žaliu, J. ir Ž. Lamauskais, L. Norvaišu, J. Stanelyte, N. Ščiukaite, fagotininku Š. Kačionu, trimitininku V. Bružu, fleitininku R. Giedraičiu, trombonistais S. Paliuku, P. Dapšausku ir R. Valančiumi, valtornistu V. Vitartu, klarnetininku A. Doveika, chorvedžiais A. Andrejauskaite, A. Viesulu, meno kolektyvų vadovais M. Markevičiene, R. Vaišnoriene, D. Dakniu, J. Juozūniene, V. Pilibavičiumi ir daugeliu kitų — paminėti visus tiesiog neįmanoma.
— Ar konservatorijoje yra galimybių mokytis apskrities vaikams? Kur jie gyvena, ar gauna stipendijas? Ar stojant būtina turėti muzikinį išsilavinimą?
— Šiaulių konservatorijos durys atviros visos Šiaulių apskrities ir kitų šalies vietovių moksleiviams, baigusiems bendrojo lavinimo mokyklos aštuonias klases. Muzikinis išsilavinimas nėra būtinas. Mūsų dėstytojai yra tikri profesionalai, jie su vaikais dirba labai nuoširdžiai. Daug kas stebisi, kad iš tolimo kaimo atvykęs vaikas, niekada rankose neturėjęs instrumento, per ketverius metus tampa respublikinių ar netgi tarptautinių konkursų laureatu.
Ne šiauliečiai nemokamai apgyvendinami konservatorijos bendrabutyje, jiems suteikiamas nemokamas maitinimas ir du kartus per mėnesį apmokama kelionė į namus. Stengiamės, kad visi gerai besimokantys moksleiviai gautų stipendijas.
— Kokios moksleivių perspektyvos, baigus konservatoriją?
— Mokiniai įgyja profesinės krypties formalųjį muzikinį-meninį pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, o baigę 80— 98 procentų konservatorijos dvyliktokų sėkmingai įstoja ir studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Londono karališkoje muzikos akademijoje, Klaipėdos, Šiaulių universitetuose bei kitose šalies aukštosiose mokyklose. Turime ne tik menininkų — ir farmacininkų, teisininkų, programuotojų, statybos inžinierių bei kitokių sričių specialistų. Viena mūsų studentė medikė džiaugėsi studijuodama aplankiusi pusę pasaulio vien todėl, kad grojo violančele.
— Šiaulių konservatorijos moksleiviai kaskart skina laurus įvairiuose konkursuose ir festivaliuose. Kaip pavyksta nuolatos būti tarp geriausiųjų?
— Iš visų konkursų mūsų mokiniai grįžta su aukščiausiais apdovanojimais, o tai — geriausias mokytojų darbo, jų profesionalumo įvertinimas.
Būna net kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, Italijoje, konkursuose, šiauliečių akordeonininkų jau bijo, nes šie visada „išsiveža“ pirmąsias vietas. Prašo, būkit geri, praleiskite nors vienus metus, neatvažiuokit. Šia prasme nuo akordeonininkų neatsilieka ir pianistai, ir liaudininkai.
Kita smagi situacija. Mūsų pianistas Dominykas Girčius, pildydamas anketą į konkursą Šveicarijoje, parašė: gyvena Šiaulių rajone, Voveriškių kaime. Organizatoriai mandagiai atrašė: ar manote, kad jūsų galimybės leis įvykdyti konkurso programą? O Dominykas nuvažiavęs taip pagrojo, kad profesoriai aikčiojo: tai bent Lietuva, jeigu kaimuose yra tokios konservatorijos ir jose vaikai šitaip groja! Mat jie suprato, kad konservatorija yra Voveriškių kaime (juokiasi). Dominyką konkursui ruošė mokytoja ekspertė Laimutė Mameniškytė.
Esame tartum stipri ir darni šeima. Nebūtų tokių puikų rezultatų, ne taip linksmai lauktumėme gimtadienio, jei mokinių, mokytojų ir visos bendruomenės tarpusavio santykiai būtų kitokie.
Citata: „Italijoje, konkursuose, šiauliečių akordeonininkų jau bijo, nes šie visada “išsiveža“ pirmąsias vietas. Prašo, būkit geri, praleiskite nors vienerius metus.
LYGIS: Mokytojos ekspertės Laimutės Mameniškytės mokinys, 12-okas Dominykas Girčius — tarptautinių konkursų Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje laureatas. Mokytoja ekspertė Laimutė Mameniškytė ir 12-os klasės mokinys Dominykas Girčius
ĮVERTINIMAS: Šiaulių konservatorijos dainų ir šokių ansamblis „Jovarėlis“, be kitų, 2007 metais pelnė itin garbingą apdovanojimą — “Aukso paukštės“ prizą. dainų ir šokių ansamblis “Jovarėlis“
Konservatorijos nuotr.
SANTYKIAI: Ireną Asauskienę, Šiaulių konservatorijos direktorę, džiugina nuoširdūs kolektyvo narių tarpusavio santykiai. Būtent tai, jos nuomone, Konservatorijos kolektyvui padeda pasiekti puikių profesinių rezultatų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.