Komisaro pomėgis – kaktusai

Komisaro pomėgis – kaktusai

Komisaro pomėgis – kaktusai

Praėjusią savaitę Pakruojo policijos komisariatui pradėjęs vadovauti vyresnysis komisaras Jurij Stanulevič atsivežė ir kaktusų kolekciją, lydinčią jį tarnybos vietose. Kolekcionavimas – vienas iš pareigūno laisvalaikio pomėgių.

Janina ŠAPARNIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Darbo kabinetas – jau „apgyvendintas“

Ant viršininko darbo stalo prie kompiuterio įkurdinti du vazonai su kaktusais. Kiti išsirikiavo ant kabineto palangių. Iš viso į Pakruojį iš Šalčininkų policijos komisariato (ankstesnės J. Stanulevič darbovietės) persikraustė aštuoni įvairių rūšių kaktusai.

„Kabinetas su gėlėmis – gyvesnis, atrodo apgyvendintas. Ir gražiau, ir nauda: skaičiau, kad kaktusai sugeria kompiuterių spinduliavimą. Seniausiam, bendradarbių dar Vilniuje dovanotam kaktusui, jau apie dešimt metų. Kiti jaunesni, ir visi – dovanoti“, – pasakoja viršininkas.

Naujausioji pūkuotai dygliuota kolegės dovana šiomis dienomis šeimininką pradžiugino žiedais. J. Stanulevič prisipažino, kad augintiniais rūpinasi, pats ir persodina, tačiau jų rūšių pavadinimais nesidomi.

Kaktusus  palydovus naujojoje vietoje apgyvendinęs viršininkas pats laikinai apsistojęs pas pažįstamus netoli Pakruojo. Ir dar neapsisprendęs, ar nuomosis butą Pakruojyje, ar vis dėlto kasdien važinės namo į Vilnių.

„Gavus pasiūlymą būti rotuotam į Pakruojį, šeimoje kilo abejonių. Komisariatų viršininkų kadencija – penkeri metai, o paskui nežinia, ar vėl neteks keisti darbovietės. Nutarėme, kad šeima liks Vilniuje, nes žmona Ala dirba poliklinikos laborante, dukra Agata – Vilniaus universiteto studentė, o jaunėlis sūnus Danielius – gimnazistas“, – sako J. Stanulevič.

Viršininko skaičiavimu, kelionėse iš namų į Pakruojį užtruktų kiek ilgiau, nei tuomet, kai važinėdavo į darbą Šalčininkuose: riedėdamas skersai Vilnių ir strigdamas automobilių spūstyse. Justiniškių mikrorajone gyvenančiam – netoli autostrada link Panevėžio, o geras susisiekimas sutaupo kelionės laiką, net jei kelias žymiai ilgesnis.

Į teisėsaugą atvedė pomėgis detektyvams

Jurij anksti jaunystėje susidomėjo detektyvais – skaitė Agatos Kristi, kitų rašytojų kūrinius. Jo herojais tapo Šerlokas Holmsas, Erkiulis Puaro, komisaras Megrė.

„Pomėgis detektyvinei literatūrai, galimybė padėti žmonėms ir sugauti nusikaltėlius nulėmė, kad pasirinkau policininko profesiją. Aišku, kriminalistiką“, – prisiminė J. Stanulevič.

Baigęs mokslus ir 1991-aisiais pradėjęs tarnybą Vilniaus 6-ajame policijos komisariate Kriminalinės policijos jaunesniuoju inspektoriumi, J. Stanulevič dirbo ir specialioje grupėje, tiriančioje vagystes iš daugiabučių. Tokių vagių pareigūnas nenuvertina: šiuos nusikaltimus darė protingi, saviškių rate gerbiami ilgapirščiai. Anuomet buvo populiaru vagims nusileisti į nužiūrėto buto balkoną nuo stogo, todėl Jurij su kolegomis pasalose tykoti nusikaltėlių teko ir ant devynaukščių stogų ar palėpėse.

„Vienas gudrus butų vagis sugebėjo nuo mūsų slapstytis beveik dvejus metus. Kartą važiuodami pamatėme jį senamiestyje. Mes iš mašinos, įtariamasis – bėgti. Gaudynės senamiesčio gatvėmis truko, kol vagis, pamatęs sename name pusrūsį išmuštu langu, įlindo, tikėdamasis pasislėpti. Kai suėmėme, jis prisipažino jau laukęs, kad įkliūtų – pavargęs slapstytis“, – prisiminė J. Stanulevič.

Pareigūnas yra apdovanotas pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“ bei Vidaus reikalų ministerijos antrojo laipsnio ženklu „Tėvynės labui“.

Po poros dešimčių tarnybos metų Jurij lygina, kad detektyviniuose kūriniuose nusikaltimai išaiškinami žymiai lengviau negu gyvenime.

Pomėgiams – laiko likučiai

Po Avino ženklu gimęs J. Stanulevič prisipažįsta, jog ypatingų pomėgių neturi, nes jiems dažniausiai trūksta laiko: mėgėjiškai pažaidžia futbolą ir krepšinį, kartais plaukioja, bėgioja. Prieš keliolika metų pas draugą pamatė įspūdingą automobilių modelių kolekciją ir pats tuo hobiu užsikrėtė. Dabar pareigūno rinkinyje – apie du šimtus modelių.

„Domiuosi ne tik detektyvine literatūra, bet ir kulinarijos knygomis – nusiperku, perskaitau receptus. Tik išbandyti juos praktiškai nėra kada (be to, žmona puikiai gamina): nebent per atostogas iškepu bulvių su daug prieskonių. Kulinariją atidedu laikui, kai išeisiu į pensiją“, – nusišypso naujasis Pakruojo policijos komisariato viršininklas.

Autorės nuotr.

PASVEIKINIMAS: Vienas iš Jurij Stanulevič tarnybos vietose lydinčių kaktusų žiedais pasveikino šeimininką su naujomis, Pakruojo policijos komisariato viršininko, pareigomis.