Naujausios
Alpinariumas ir kitos gėlės
Kaimynai, pristatydami R. Juodžio kandidatūrą „Kaimynų kaimyno“ konkurse, negailėjo gerų žodžių dėl šio vyro darbštumo ir gausybės idėjų, kurias jo užvesti įgyvendina kartu puoselėdami daugiabučio namo, kuriame gyvena, aplinką. Bendrijos siela, tvarkdarys ir aplinkos puoselėtojas – taip kaimynai pristatė savo darbštųjį kaimyną.
R. Juodis ir dar du daugiausiai palaikymo sulaukę dalyviai policijos buvo apdovanoti ne už vienkartinį poelgį, o už nuolat demonstruojamą bendruomeniškumą, pilietiškumą ir draugiškumą.️
Laimėtojas santūrus: jei tik spėtų, galėtų nuveikti kur kas daugiau – idėjų yra, tik joms įgyvendinti vienų rankų ne visada pakanka, labai reikia kaimynų palaikymo ir talkos.
Prieš gerą dešimtmetį šiaulietis 29a namo gyventojus, savo kaimynus, uždegė greta namo pasidaryti gėlyną. Susirinko tada, kas gali, ir ėmė tartis, kuris ir ką galėtų padaryti: vienas pasižadėjo „suorganizuoti“ akmenų, kitas žemių, trečias – vieną kitą augalą, o spygliuočių įsigijo parduotuvėje. Dirbo visi petys petin, kol namo prieigose sukurtas alpinariumas atsivėrė visu gražumu.
Šiandien gėlyno spygliuočiai jau kaip reikiant išstypę, kai kurie praaugę net idėjos sumanytoją. Dėl to R. Juodžiui smagu – sumanymas nenuėjo perniek, o gražia žaluma gali džiaugtis ne tik senbuviai, bet ir namo naujakuriai.
„Galvoju, gražūs dalykai nedaug kainuoja. Svarbiausia, kad yra noras. Ir kaip mes šitiek visko tada sutempėm, iš kur tiek jėgų atsirado!“ – sako vyras.
Romualdas patenkintas, kad kaimyninių namų žmonės, pamatę, ką pavyko sukurti bendromis jėgomis, taip pat nepanoro atsilikti, tad ėmė gražintis.
Žalumos nestinga ne tik išorinėje Tilžės gatvės 29a namo, kuriame gyvena „Kaimynų kaimynas“ pusėje, jos gausu ir daugiabučio kieme. Prie laiptinės žaliuoja vešlios tujos, po jomis kiekvieną pavasarį pražysta tulpių pulkai, tolėliau – rožynas.
R. Juodis sako mėgstantis kiekvieną gėlyną apžiūrėti, pasvarsto, kuo dar galėtų jį pagražinti, ką pakeisti.
Svyrančiomis gėlėmis vyras buvo sugalvojęs papuošti ir kiekvieno aukšto kaimynų virtuvės langą. Tačiau susidūrė su nesklandumais: butai, esantys žemesniuose aukštuose, likę be kaimynų, tad ir palieti gėlių nebuvo kam. Tiesa, Romualdas buvo sugalvojęs, kaip augalus pagirdyti: pro savo ketvirtame aukšte esantį langą virve nuleisdavo plastikinį butelį, jį palenkdavo ties gėlių loveliu ir išpildavo vandenį. Tiesa, tai padaryti tiksliai ne visada pavykdavo, todėl šio „vargo“ galiausiai atsisakė.
Kad smagiau būtų
R. Juodžio galvoje – ne tik gėlynai. Šiaulietis sumanė savo namą pasipuošti medine lenta, kurioje savomis rankomis išskobė gatvės pavadinimą ir namo numerį „Tilžės 29a“. Pamatę, kaip lenta papuošė laiptinę, lygiai tokios pačios lentos užsimanė ir artimiausi kaimynai iš 29-ojo b namo, taigi Romualdas padarė ir jiems.
Prie savo namo vyras padarė ir suolą – kad būtų, kur kaimynams pailsėti. Diskusijų dėl šio suolelio būta: žmonės nerimavo, kad girtuokliai čia nesėdėtų, chuliganai nešiukšlintų. Laimei, nuogąstavimai nepasitvirtino – suolelis iki šiol traukia bendraujančius kaimynus.
Veikliam vyrui rūpi ne tik aplinkos gražinimo darbai. Jam, sako, svarbu ir kaimynų nuotaika. Tai todėl ne vienerius metus iš eilės, gruodžio 31-osios vakarą, apsirengdavo Kalėdų Seniu ir keliaudavo per butus sveikindamas kaimynus. Kad dar šventiškiau būtų, daugiabutį būtinai padabindavo mirksinčia girlianda.
Prieš kelerius metus gyventojas, Kuršėnų Daugėlių pagrindinėje mokykloje dirbantis fizinio ugdymo mokytoju ir Kuršėnų sporto mokykloje – lengvosios atletikos treneriu, pamatęs aikštelėje kamuoliu žaidžiančius vaikus, pasiūlė suorganizuoti jiems varžybas „Trys prieš tris“. Norinčiųjų atsirado pulkai.
Ne vienerius metus į vieną bendriją susijungę penkių namų gyventojai, Romualdo ir bendrijos vadovų įkvėpti, organizuodavo ir bendras vakarones, kuriose vykdavo sportinės varžybos, šeimų varžytuvės, būdavo vaišių, muzikos ir linksmų pasikalbėjimų iki vėlumos.
O šiemet, kai šalį sukaustė karantinas, R. Juodis sugalvojo praskaidrinti kaimynų nuotaiką, pro savo buto langą leisdamas muziką. Tam reikalui iš darbovietės parsivežė garso kolonėles ir vakarais, be 15-os septintą, leisdavo muziką.
Liepos 24-ąją, žmonių paprašytas, R. Juodis savo gimtajame kaime Kelmės rajone organizuoja ir Oninių šventę. Sako, bus labai linksma.
Į pagalbą kaimynei
Prieš trejus metus šiaulietis užsitarnavo kaimynės „ačiū“, sulaikydamas ilgapirščius. Prisimena, dirbęs kieme, kai priėjo kaimynė ir pasiskundė ką tik praradusi rankinuką. Moteris papasakojo, kad buvo trys „pacanai“, prisiminė, kaip jie atrodo.
R. Juodis su kaimynu peržiūrėjo name įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašą, tačiau ilgapirščiai jau buvo pasišalinę.
Trijulę kaimynai pastebėjo vakarop nuėję į parduotuvę, ją sekė iš paskos, telefonu vis informuodami policijos pareigūnus. Sulaikyti ilgapirščiai nukentėjusiosios pinigus jau buvo spėję išleisti, bet telefoną atgauti moteriai pavyko.
Tik noras
„Reikia tik noro. O noro gražintis, tvarkytis pas žmones yra, tik reikia juos uždegti. Gal čia mano pedagoginis išsilavinimas padeda?“ – šypsosi pašnekovas.
Sako, kad dalis kaimynų, pamatę jį plušantį kieme, tučtuojau prisistato padėti ir prisideda, kiek gali. Bet yra, teigia, ir tokių, kurie išpuoselėtą aplinką, už kurią namas ne sykį sulaukė įvertinimų, prideda privačiuose skelbimuose, reklamuodami parduodamus butus.
„Tvarkinga aplinka, reiškia, tvarkingas namas, tvarkingi gyventojai, o tai įtakoja buto kainą. Viskas tvarkoje, tik norėtųsi, kad tie žmones ne vien girtųsi, bet ir padėtų tvarkytis, gražintis“, – sako „Kaimynų kaimynas“.
G. Juodis teigia niekada nesisteminęs ir neskaičiavęs, kiek ko nuveikęs, bet žino – per kelis dešimtmečius padaryta ne tiek mažai.
„Kaimynės dukra, atvažiavusi iš Vokietijos, giriasi, kaip ten pas juos gražu. Argi ten viskas paauksuota? O kas draudžia, kad pas mus būtų gražu? Tik tvarkykimės“, – įsitikinęs.
Kas draudžia, kad pas mus būtų gražu? Tik tvarkykimės.