Naujausios
Kieno rankose tragiški žmonių likimai?
Jau kuris laikas Radviliškį persekioja kraupios nelaimės. Kas tai – tokia žmonių lemtis, kažkieno prakeiksmas, nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ar žvaigždžių nulemti įvykiai?
Ar įmanoma tokių nelaimių išvengti?
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Užklupo negandos
Per vieną mėnesį, nuo rugsėjo 4 iki spalio 4 dienos, šalį sukrėtė kelios kraupios nelaimės, stipriai paveikusios Radviliškio krašto bendruomenę.
Naktį prieš rugsėjo 4-ąją tarnyboje žuvo dvidešimtmetė Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnė Ligita Baniulytė. Kelyje tą naktį budėjusią kelių patrulę partrenkė ir mirtinai sužalojo girtas vilkiko vairuotojas. Net nestabtelėjęs, Radviliškyje veikiančios autotransporto įmonės darbuotojas merginą vilko kone kilometrą, kol jam kelio neužkirto žuvusiosios kolegos.
Rugsėjo 14-osios naktį areštinėje ranką prieš save pakėlė dvidešimtmetis baisogalietis Žilvinas Litvinas, kuriam pareigūnai pareiškė įtarimus savo 14-metės draugės nužudymu.
Nepilnametė iš namų išėjo ir dingo po barnio su savo motina. Merginos kūną vietos gyventoja aptiko tą pačią dieną, kai buvo laidojamas nusižudęs jos draugas. Artimųjų teigimu, jis galėjo nusižudyti neiškentęs pareigūnų spaudimo ir galimo smurto.
Spalio 4-ąją šalį sukrėtė dar viena baisi tragedija – iš Palangos grįždami į namus, autoavarijoje žuvo trys iš keturių jaunos radviliškiečių šeimos nariai – 36-erių Radviliškio rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas Ramūnas Dargužas, 31-erių jo žmona Milda ir trimetė dukrelė. Įtariama, jog avariją sukėlė priešpriešiais išvažiavusio automobilio vairuotojas, kuris vairavo girtas.
„Kas gi čia apsėdo tą Radviliškį? Už ką tokia bausmė?“ – po kraupių nelaimių ėmė kalbėti radviliškiečiai.
Kodėl būtent šiuo metu ir tiek daug nelaimių apniko Radviliškį, jo gyventojus? Ką dėl jų kaltinti ir ką daryti, kad to nebūtų: užpirkti mišias, kreiptis į būrėjus, pastatyti kryžių ar tiesiog būti atidesniems, atsakingesniems, labiau saugoti save ir kitus? – atsakymo „Šiaulių kraštas“ pamėgino paieškoti pas astrologę, dvasininką ir senovės papročių žinovę.
„Turėjome ypatingo nepalankumo laikotarpį“
Astrologės Palmiros Kelertienės teigimu, tokioms nelaimėms būtent aptariamu metu buvo kaip niekada palankus planetų išsidėstymas:
„Nesakyčiau, kad nelaimės tą laikotarpį slėgė tik Radviliškio rajono žmones – visur buvo ir avarijų, ir kitų nelaimių. Šiuo laikotarpiu – rugsėjo 13 ir rugsėjo 28 dienomis – mes turėjome pilną, sudėtingą mėnulio užtemimą. Jų metu buvo surinkti visi įmanomi nepalankūs rodikliai.
Ir tai davė visame pasaulyje didesnį skaičių žūčių, katastrofų. Mes, be abejo, buvome ne išimtis. Tai buvo ypatingo nepalankumo laikotarpis. Ir kaip yra sakoma – kur trumpa, ten trūksta. Jeigu tik žmogaus horoskope yra kažkas negerai, būtinai atsitiks nelaimė. Blogu laikotarpiu ne visiems nutinka blogų dalykų, bet jų tuo metu visada padaugėja, nes silpnėja atida, didėja fatališkumas, sunkiau išvengti nelaimių, jos tarsi traukia prie savęs“, – „Šiaulių kraštui“ aiškino žinoma astrologė.
Anot P. Kelertienės, užtemimai veikia mažiausiai mėnesį prieš ir mėnesį po jų. Tad šįkart negatyvus laikas dar tęsis iki spalio 28 dienos, todėl šiuo metu reikia būti ypač atsargiems.
Pasak astrologės, sudėtinga išskirti vieną regioną, pavyzdžiui, Radviliškio rajoną, ir sudaryti būtent jo horoskopą, nebent būtų žinoma labai tiksli Radviliškio įkūrimo data dienos tikslumu. Reikia omeny turėti ir tai, kad dar yra ir asmeniniai žmonių horoskopai.
P. Kelertienė nuramino, kad blogas laikotarpis amžinai nesitęs. Po jo ateis pagerėjimas.
„Tik malda duoda tikrą ramybę“
„Mes, katalikai, netikime karmomis, likimais, lemtimi ar kažkokiomis auromis. Netikime, kad mus valdo žvaigždės, horoskopai. Jeigu aš esu krikščionis, katalikas ir tikiu į Dievą, tai tikiu ir į Amžinąjį gyvenimą. Kai buvau pakrikštytas, aš pradėjau savo piligrimystę į Tėvo namus.
Toji diena gali ateiti bet kurią akimirką, ir mano tikslas – gyventi taip, kad bet kada būčiau pasirengęs grįžti pas Jį. Labai dažnai mes Dievui norime priskirti tai, ko patys negalime paaiškinti“, – sako Radviliškio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčios klebonas Tadas Rudys.
Ir čia pat perklausia: „Argi Dievas yra kaltas dėl policininkės Ligitos žūties? Ji, atlikdama pareigą, buvo sužalota kito žmogaus. Arba įvykusi šeimos tragedija. Kai kas bando ją aiškinti prakeikimu, kitais dalykais. Bet čia juk kažkas išvažiavo ne ten, kur turėtų. Ar čia kaltas Dievas? Dievas nėra baudžiantis. Jis tikrai nesiųs žmonėms tokios mirties, kurioje žūsta visa šeima. Absurdų absurdas galvoti, kad tai yra Dievo bausmė. Dievas yra mylintis ir laiminantis.
Ar tai yra likimas? Tikrai manau, kad ne. Argi čia yra likimas, jei dėl vieno žmogaus problemos užgeso kito žmogaus gyvybė?
Žmonės dažnai ateina prašydami aukoti šv. mišias, prašant sveikatos, palaimos. Kai aš to prašau, aš Dievui dėkoju, kad jis man tą duoda. Mišios nėra burtas arba stebuklinga piliulė. Melsti palaimos yra natūralus dalykas. Tik malda duoda tikrą, nuoširdžią ramybę.
Net gulint sunkios ligos patale, negalima sakyti, kad Dievas nusisuko nuo manęs. Taip, kankinamas skausmų, tu gali kitus, save ir net Dievą prakeikti, bet gali elgtis ir kitaip – visą kančią įprasminti ir aukoti už kitus.
Mes dažnai patys prisigalvojame įvairių burtų: kad negalima prie kapo verkti, negalima jo tvarkyti kurį laiką po laidotuvių, kad nėščia moteris negali būti krikšto mama.
O aš visada sakau, kad mes nesame robotai, ir natūralu, kad yra liūdna, mirus mylimam žmogui. Kaip tik ašaros padeda išsivalyti. O mirusiajam didesnė pagarba yra sutvarkytas kapas ir amžinybę simbolizuojanti uždegta žvakutė, negu šiukšlynas ant kapo“.
Ir mistika, ir realybė
Šalyje žinoma etnografė, kraštotyrininkė Emilija Brajinskienė yra pririnkusi šūsnis įvairiausios kraštotyrinės medžiagos, aplankiusi daugybę senų žmonių ir užrašiusi jų pasakojimų įvairiausiomis temomis. Tarp šių darbų yra ir jos darbas „Mirties ir pomirtinio gyvenimo ženklai ir įvaizdžiai“, kuriame surašyti jos pačios prisiminimai ir vertinimai, aplankytų senolių, giminaičių pasakojimai.
„Senovėj žmonės mėgdavo stebėti aplinką, įsidėmėti įvairius nesuprantamus ženklus, ieškoti jų paaiškinimų ir religijoje, ir tikrovėje. Daugelio žmonių pastebėjimai sutapdavo. Tai leisdavo dar giliau įtikėti mistiniais dalykais“, – „Šiaulių kraštui“ yra sakiusi etnografė.
Anot E. Brajinskienės, mistinių dalykų gyvenime yra daug. Kone kiekviename rajone yra policijos „juodomis dėmėmis“ vadinamų vietų. Yra tokia vieta ir Šeduvoje, tiksliau, magistraliniame kelyje Šiauliai – Panevėžys, netoli sankryžos į Šeduvą.
„Kiek šioje vietoje įvyko avarijų, žuvo žmonių – sunku beprisiminti. Ir kas pasakys kodėl? Regis, kelias normalus, lygus, o žmonės žūsta. Bet aš žinau, kad netoliese yra buvusios kapinės, žydų getas. Kai Pavartyčiuose statė „lapyną“, žmonėms buvo pasakyta persilaidoti artimųjų kaulelius. Tik ne visi tą padarė – ekskavatoriai nemažai kaulų yra išvertę. Tad gal dėl to dabar čia tokia baisi vieta?“ – svarstė kraštotyrininkė, siūliusi čia kryžių pastatyti, Mišias užpirkti. Esą gal tai padėtų panaikinti „juodąją dėmę“ šioje vietoje.
Bet, sako kraštotyrininkė, gyvenime yra ir mistinių dalykų, ir realiai paaiškinamų, kur pagrindinį vaidmenį suvaidina žmogiškasis faktorius.
„Jeigu tas areštinėje pasikoręs vaikinas pareigūnų buvo jėga spaudžiamas prisipažinti, jis ir pakėlė ranką prieš save, neištvėręs patyčių. Kiek tokių atvejų esame girdėję. Čia jau nėra jokios mistikos“, – sako „Šeduvos baba“ vadinama šeduvė.
Mistikos būdavę jau įvykus nelaimingiems įvykiams. E. Brajinskienė prisiminė atvejį, kai senovėje vaikinas pastūmė po traukiniu jo kūdikio besilaukiančią merginą. Po to esą netoliese esančiame nedideliame miškelyje nuolat kas nors pasiklysdavo. Žmonės sakydavo, kad tai be laiko mirusiųjų dvasios pasiklydėlius vedžioja.
„Reikia melstis už mirusiuosius, uždegti žvakelę, ir bus ramiau. Žvakės liepsna nuramina, sušildo dūšią. Tik jokiu būdu negalima apie mirusius žmones kalbėti blogai. Ne veltui sakoma: tik gerai arba nieko“, – patarė papročių ir tautosakos žinovė.
„Jaučiasi gerai“
Visgi po Radviliškio rajoną užklupusių negandų nušvito ir vilties spindulėlis.
„Šiaulių kraštas“ susiskambino su avarijoje žuvusios M. Dargužienės mama Nijole Navickiene. Moteris šiuo metu slaugo po avarijos sveikstančią vienuolikmetę anūkę.
„Gerai jaučiasi mergaitė. Esame labai dėkingos Klaipėdos ligoninės gydytojams ir visam personalui. Rankytė gyja gerai. Iš pradžių su anūke buvo kita močiutė, vėliau aš ją išleidau, nes ji turi grįžti į Angliją. O mes jau būsim kartu dabar visą laiką. Ligoninėje Klaipėdoje pas anūkę ateidavo psichologė, bendravo su ja. Mergaitė labai stipri. Ir psichologė sakė, kad mergaitė stipri. O kaip ten bus vėliau, kaip jai atsilieps patirti išgyvenimai, matysim“, – „Šiaulių kraštui“ sakė laikinąja globėja paskirta močiutė, besirengianti su anūkėle vykti į reabilitaciją.
EPA-ETA nuotr.
Asmeninė nuotr.
RYŠYS: Astrologė Palmira Kelertienė: „Turėjome pilną, sudėtingą mėnulio užtemimą. Dėl to ir padaugėjo žūčių, katastrofų“.
Autorės nuotr.
MALDA: Radviliškio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčios klebonas Tadas Rudys: „Tik malda duoda mums tikrą ramybę.“
RAMYBĖ: Šeduvos krašto šviesuolė Emilija Brajinskienė: „Reikia melstis už mirusiuosius, uždegti žvakelę, ir bus ramiau.“
AMŽINYBĖ: Trys avarijoje žuvę vienos šeimos žmonės Amžinojo poilsio sugulė bendrame kape.
ATMINIMAS: Girto vairuotojo pražudytą dvidešimtmetę pareigūnę primins jos atminimui pastatyta skulptūra.
SUTAPIMAS: Tą pačią dieną, kai buvo laidojamas areštinėje sau gyvybę atėmęs dvidešimtmetis, negyva rasta ir nepilnametė jo draugė.