Kelionės tapo gyvenimo būdu ir... knyga

Kelionės tapo gyvenimo būdu ir... knyga

Kelionės tapo gyvenimo būdu ir... knyga

Ričardas ir Jurga Anusauskai apkeliavo per šimtą pasaulio valstybių. Į tolimas keliones jie leidžiasi kelis kartus per metus. Kelionėse atrado naują aistrą — fotografiją. Anksčiau parodose rodytos nuotraukos pirmą kartą sugulė į fotografijų albumą.

Angelė MOCKUTĖ

angele@skrastas.lt

Į Šiaulius — šeimyninė kelionė

Klaipėdoje gyvenanti šeima šią savaitę naujo albumo pristatyti užsuko į Šiaulius.

Šiauliai yra Ričardo Anusausko gimtasis miestas. Jo tėvas Florijonas Anusauskas — žinomas smuikų meistras, mama Joana Anusauskienė — poetė, brolis Artūras — džiazo muzikantas.

R. Anusauskas mokėsi groti pianinu, fortepijonu, įgijo pianisto, estrado orkestro vadovo ir estradinių renginių režisieriaus specialybes.

Į fotoalbumo pristatymą Anusauskai atvažiavo su dainininke dukra Evelina, kuri fotoalbumo pristatymą pradėjo dainomis. Pirmąjam kūriniui akompanavo tėtis.

300 tūkstančių kelionių

Ričardas ir Jurga Anusauskai keliauja seniai. Šeima apskaičiavo: nuskrido, nuvažiavo, nuėjo, nuplaukė laivais apie 300 tūkstančių kilometrų.

Į fotoalbumą sudėjo kelionių akimirkas iš dvidešimties valstybių — Meksikos, Belizo, Gvatemalos, Brazilijos, Amazonės, Kenijos, Tuniso, Šri Lankos, Europos, Lietuvos.

„Profesionalia fotografija vyras užsiima 10 metų, aš — ketverius. Tik anksčiau nebuvo tikslo pasidalyti išgyventomis ir įamžintomis akimirkomis. Dalytis su kitais reikia vidinio poreikio. Kai jis atsirado, išleidome albumą “Toli iš arti“ — toli nuo namų, bet arti širdies ir objektyvo“, — sakė J. Anusauskienė.

Ateinančių metų sausį šeima išvyksta į Vietnamą, Laosą, Kambodžą.

Lietuvos grožis atsveria pasaulio vaizdus

Anusauskai sako: koks gražus bebūtų pasaulis, Lietuva yra labai savitas kraštas ir būtent pomėgis fotografuoti sudarė galimybę jį pamatyti ir įvertinti. Gretindami Lietuvos ir pasaulio vaizdus, jie parodė, kad šiame gražiame pasaulyje Lietuva yra pats gražiausias kraštas.

Sugretinimas prasideda paralelėmis nuo Nidos iki Sacharos, nuo Trakų pilies iki Riro pilies Prancūzijoje; nuo Vatikano iki Kryžių kalno (Šiaulių rajonas), kuriame lankėsi popiežius; nuo modernaus Paryžiaus dangoraižių rajono iki modernaus Vilniaus.

„Kas gražesnis — Mondelizo pelikanas ar gulbė — lietuviško ežero karalienė gulbė?“— retoriškai klausė R. Anusauskas.

„Visi žino: kai geras oras, nesvarbu, kokios būtų derybos, kokie susitikimai lauktų, viską metame, griebiame kameras ir važiuojame fotografuoti žavių Lietuvos vietų“,— pridūrė J. Anusauskienė.

Atsivėrė trečioji akis

R. Anusauskas prisiminė. Kai pradėjo fotografuoti, jam sakė, kad dabar nebereikės jogos, budizmo, mediatacijų — atsivers trečioji akis. Taip nutiko Mombase, Kenijoje. Čia sutikta ketverių metų meragitė Sofija Anusauskus padarė fotomenininkų sąjungos nariais.

Pamatęs jos nuotrauką, pavadintą „Mombaso miesto angelas“, fotomenininkas Antanas Sutkus tarė: “Ateikite, priimu“. R. Anusauskas tada pajuokavo, kad ateis kartu su žmona.

„Fotografija yra didžiulė jėga, postūmis. Mombase pamatėme namo tarpduryje sėdinčią mergaitę. Šalia buvo krepšelis, į kurį žmonės įdėdavo dantų pastos, maisto. Sužinojome, kad ji — našlaitė ir dvejus metus gyvena viena 2 milijonų gyventojų mieste. Kur sutemus zombiai eina iš namo į namą ir žiūri, ką išnešti, parduoti. Nuotrauka padarė didelę įtaką mūsų gyvenime. Prie kiekvienų durų pradėjome pastebėti po tokį vaiką“,— pasakojo R. Anusauskas.

Mergaitei klaipėdiečių šeima nusiųsdavo dovanėlių, planuoja ją pasikviesti į Lietuvą. Leidžiant knygą, Anusauskai po trejų metų dar kartą nuvažiavo į Afriką, susirado Sofiją, ją nufotografavo ir nuotraukoje įkomponavo prie tų pačių durų. Mergaitė dabar gyvena kitaip — ją įsidukrino aštuoniolikmetis arabas.

Kiekviena nuotrauka, pasakojo Anusauskai, yra ne tik atskira istorija ir rizikingas nuotykis.

Sau leidžia vidinę prabangą

Anusauskai kelis kartus per metus į tolimus pasaulio kampelius išvyksta dviem-trims savaitėms. Išsiruošę į vieną šalį, jie stengiasi aplankyti ir kaimynines.

„Mūsų laimė, kad esame laisvi ir patys sprendžiame, ką veikti. Tai yra vidinė prabanga“, — sako jie.

Anusauskai — verslininkai. Pasirinko verslo rūšį, atitinkančią jų vidinius poreikius. Dirba su daugeliu projektų ir beveik visi jų susiję su menais — įrašo ir leidžia dukros Evelinos kompaktines plokšteles, pastoviai koncertuoja, o dabar gyvenimo būdu ir verslu tampa fotografija.

„Nesame įsprausti į kasdienybę. Sėdame, padarome įdomų projektą ir važiuojame atostogauti“, — sakė jie.

Išmoko keliones organizuoti

R. Anusauskas sako, jog kelionės nėra tokios brangios, kaip atrodo. Svarbu, kaip jas organizuoji, nes ta pati kelionė gali tapti ir pigesnė, ir brangesnė.

„Iš anksto planuojant gali tris kartus sutaupyti. Daugiausiai pinigų reikia skrydžiams ir viešbučiams. Bet pasižiūri, iš kur geriau skristi — iš Vilniaus ar Miuncheno? Kai Lietuvoje užsisakiau viešbučius Tailande, pasirinkau penkių žvaigždučių viešbutį 70 kilometrų nuo centro už 280 eurų parai. Nuskridę oro uoste paklausėme, ar galima nakčiai gauti 4 žvaigždučių viešbutį centre, iš kur matosi naujametiniai fejerverkai? Gavome už 70 dolerių“, — pasakojo keliautojas.

Per tiek metų Anusauskai atrado ne tik patikimus kelionių organizatorius. Planuodami kelionę į Vietnamą, Laosą, Kambodžą, su šių šalių vyriausybių delegacijomis derasi, jog atvyksta turėdami tikslą išleisti fotoalbumą, kuris gali pakelti šių šalių turizmą.

„Mūsų kelionės kitaip atrodo. Tai nėra 5 žvaigždučių viešbutis ir “šezlongai“ prie baseino. Keliamės 4 ryte, su kuprinėmis ir sunkia fototechnika ant pečių keliaujame, kur galime sutikti gyvūnus, pasitikti aušrą, stebėti gamtą“, — pasakojo J.Anusauskienė.

CITATA: „Ribas žmogus nusibrėžia pats. Arba save išlaisvina, arba įkalina.

ŠEIMA: Pristatyti fotoalbumo į Šiaulius atvažiavo Ričardas Anusauskas, dukra Evelina ir žmona Jurga.

DUETAS: Ričardui Anusauskui grojimo įgūdžių neleidžia pamiršti dainuojanti dukra.

KELIAUTOJAI: Jurga Anusauskienė juokavo, jog geriausi kadrai jai pavyksta, kai gyvūnai puola jos vyrą. Ji šmaikštavo: „Ričardas ganėtinai stambesnis, jie pasirenka jį“.

DRAUGYSTĖ: Amazonių džiunglėse gyvenati smalsi beždžionėle turistams kariasi ant galvų, nori draugauti arba gauti skanėstų. Ši smalsuolė susidomėjo Jurgos fotoaparatu, objektyve žiūrėjo į savo atvaizdą ir vis bandė jam įkasti.

DRĄSA: Ričardas Anusauskas (dešinėje) įsibridęs į piranijų ir krokodilų knibždančią Amazonę. Išlipti tekdavo sekliose vietose pertempiant valtis.

GILBERTAS: Jis gyvena namelyje Belize su 150 gyvačių ir smaugliu. Didžiausia jo problema — kaip jas išmaitinti, nes alkanos jos yra agresyvios. Fotografuojant žalioji mamba jam įkando 8 kartus. Paprastai nuo jos įkandimo mirštama per 20 sekundžių. Gibertas su gyvatėmis augo.

SOFIJA: Mamboje sutikta našlaitė Sofija atrodė kaip angelas, apgriuvusiame name prigludusi prie 16 amžiaus meistro darytų durų.

Giedriaus BARANAUSKO ir asmeninio albumo nuotr.