Naujausios
Kėkšto išdaiga
Šiauliuose kėkštas pasielgė netikėtai: lizdą susisuko ir paukščiukus išperėjo ne miškelyje, o beveik miesto centre — ant Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto pastato lietvamzdžio.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Paukštis — intelektualas
Lizdą kėkštas ant pastato lietvamzdžio pradėjo sukti balandžio pradžioje, lizdą krovė iš redakcijos kieme augančios vinkšnos šakų.
Jau gegužės pradžioje iš lizdo snapus pradėjo kelti mažieji kėkštukai. Antroje gegužės pusėje pūpsojo visų penkių jauniklių papurusios galvytės. Gegužės 23 dieną gausi šeimyna lizdą paliko.
Šiaulietis gamtininkas, Gamtos muziejaus įkūrėjas Stasys Gliaudys nustebo sužinojęs, kad kėkštas pasirinko tokią netikėtą vietą. Jo gyvenime toks atvejis — pirmas.
Pasak S. Gliaudžio, kėkštas mieste — ne naujiena, bet šie paukščiai lizdus suka ne judriose vietose, o parkuose, prie medžio kamieno. Mėgstamiausios kėkštų vietos — pamiškės, nedideli miškeliai.
„Ko gero, civilizacija“, — netikėtos kėkšto lizdo vietos priežastį spėja gamtininkas.
S. Gliaudžio teigimu, kėkštai, kaip ir šarkos, lengvai prisitaiko prie progreso.
„Stebina, kad lizdas susuktas iš mažų šakučių. Paprastai miške lizdui sukti kėkštai naudoja viržių stiebus ir kitą elastingą medžiagą, kurią galima suriesti. O čia — suriesti negalėjo, tad sukrovė tarsi bebrų trobelę“, — pastebi gamtininkas.
S. Gliaudžio teigimu, mokėjimas prisitaikyti prie aplinkos ir dabartinių sąlygų rodo paukščio intelektą: kiti paukščiai yra jautresni, neprisitaiko ir neišgyvena.
Sėja ąžuolus
Kėkštai maitinasi sėklomis, vaisiais, uogomis, vabzdžiais, kirminais.
Gamtininko teigimu, šis paukštis, priklausantis varnų šeimai, pridaro daug rūpesčių sodininkams, norintiems apsaugoti vaismedžių derlių.
Ir paties gamtininko sode didžiąją dalį uogų nulesa kėkštai.
„Atsikeli septintą valandą, o kėkštas — šeštą, atsikeli šeštą — jis dar ankstyvesnis. Atskrenda pažeme, kad nepastebėtum. O kai pabaidai, lekia nepatenkintas ir šaižiu balsu rėkia : “Rekš, rekš“, — juokiasi S. Gliaudys.
Kėkštai mėgsta skriausti mažesnius paukščiukus, panašiai kaip ir šarkos: sunaikina kiaušinius, jauniklius. Todėl norintiems, kad čiulbėtų paukščiukai, gamtininkas pataria kėkštų į kolektyvinius sodus neįsileisti.
Bet kėkštams priklauso ir nuopelnas — jie sėja ąžuolus. Paukščiai mėgsta giles, tad, joms prinokus, būna labai aktyvūs, jas aižo ir kaupia atsargas. Giles įspraudžia į surastus plyšius, po samanomis, o vėliau pamiršta, kur paslėpęs. Taip pavasarį išdygsta ąžuoliukai, nors ąžuolų aplink — nėra.
Išnykti — negresia
Kėkštas — puošnus paukštis su ryškiomis mėlynomis šoninėmis plunksnomis, pauodegys — baltos. Kėkštas yra kiek mažesnis už naminį karvelį.
Kėkštų patelės padeda penkis-šešis žalsvai melsvus kiaušinius, juos peri 16-19 dienų, dar apie 20 dienų „jaunimėlis vartosi“ lizde.
Kėkštai — pakankamai sėslūs paukščiai, žiemą didelė jų dalis lieka Lietuvoje, bet yra ir išskrendančių žiemoti į Vokietiją, Čekiją, Prancūziją. Kėkštų populiacija paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno, net Šiaurės Afrikoje.
Kėkštas, S. Gliaudžio teigimu, nelabai draugiškas žmonėms: pamatęs į mišką einantį žmogų, pradeda šaukti tarsi miško šeimininkas.
Gamtininkas sako, kad kėkštų migracija dar mažai tyrinėta, todėl sunku pasakyti, ar kėkštas po metų sugrįš į tą pačią vietą miesto centre. Bet spėja, kad, kaip ir dauguma paukščių, negrįš, o lizdas — neišsilaikys.
S. Gliaudys patikina: tokiems paukščiams, kurie sugeba prisitaikyti miesto sąlygomis, išnykimas negresia.
PASIRENGIMAS: Balandžio pradžioje kėkštas pradėjo nešti šakeles lizdui sukti.
LIETVAMZDIS: Porelė lizdui pasirinko netikėtą vietą — ant lietvamzdžio.
PERĖJIMAS: Balandį patelė kantriai šildė kiaušinius.
LIZDAS: Kol kėkštukai buvo mažyčiai, jų iš lizdo nesimatė.
ŠEIMYNA: Gegužės 22 dieną iš lizdo dairėsi visa šeimyna.
SAVARANKIŠKUMAS: Paaugusiems jaunikliams lizdas pasidarė ankštas. Atėjo laikas savarankiškam gyvenimui. kekstas
NETIKĖTUMAS: Gamtininką Stasį Gliaudį nustebino kėkšto lizdas, susuktas miesto centre, ant lietvamzdžio. Apie tokį atvejį jis nebuvo girdėjęs. gliaudys-kekstams 04
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
išnaša: „Stebina, kad lizdas susuktas iš mažų šakučių. Paprastai miške lizdui sukti kėkštai naudoja viržių stiebus ir kitą elastingą medžiagą, kurią galima suriesti. O čia — suriesti negalėjo, tad sukrovė tarsi bebrų trobelę.