Kauliukai rieda išskirtinumo link

Kau­liu­kai rie­da iš­skir­ti­nu­mo link

Ma­ži ir di­de­li, spal­vin­gi ir ne to­kie ryš­kūs, kie­ti ir minkš­ti, tra­di­ci­niai ir neįp­ras­tos pa­skir­ties kau­liu­kai (ris­tu­kai) – to­kia ma­te­ma­ti­ko Vin­co Ta­ma­šaus­ko aist­ra. Ko­lek­ci­jo­je apie 800 kau­liu­kų, at­ke­lia­vu­sių iš įvai­riau­sių pa­sau­lio kraš­tų.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Ko­lek­ci­ją pil­do mo­ki­niai

Šiau­lių Didžd­va­rio gim­na­zi­jos mo­ky­to­jo V. Ta­ma­šaus­ko ki­še­nė­se vi­sa­da yra bent po­ra kau­liu­kų. Kau­liu­kai pui­kuo­ja­si ir ant nau­jau­sios jo kny­gos „Pa­mo­kos to­bu­li­ni­mo pa­tir­tis: ras­ti, su­pras­ti, pri­tai­ky­ti“ vir­še­lio.

„Kaip ki­taip, juk tai ma­no ta­lis­ma­nas“, – sa­ko ma­te­ma­ti­kas.

Tik ne­di­de­lė jo ko­lek­ci­jos da­lis šiuo me­tu eks­po­nuo­ja­ma Didžd­va­rio gim­na­zi­jos fo­jė.

Ša­lia tra­di­ci­nių kau­liu­kų iš­dė­lio­ti kau­liu­kai-aus­ka­rai, marš­ki­nių ran­ko­ga­lių są­sa­gos, drus­ki­nės, tau­pyk­lės, rak­tų pa­ka­bu­kai ir dau­gy­bė ki­to­kių ak­se­sua­rų.

Mie­liau­sias iš eks­po­na­tų – ko­lek­ci­jos „pra­di­nin­kas“, be­maž tris ki­log­ra­mus sve­rian­tis me­di­nis ran­kų dar­bo kau­liu­kas, 1982 me­tais pa­do­va­no­tas auk­lė­ti­nių. Ta­da V. Ta­ma­šaus­kas dir­bo Šiau­lių 2-ojo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je-in­ter­na­te (da­bar – Spor­to gim­na­zi­ja).

Dau­gu­ma ma­te­ma­ti­ko auk­lė­ti­nių bu­vo spor­ti­nin­kai, ku­rie vyk­da­vo į var­žy­bas įvai­rio­se ša­ly­se ir iš jų par­vež­da­vo įdo­mes­nių kau­liu­kų. Ko­lek­ci­ja grei­tai pra­dė­jo pil­dy­tis.

Jo­je – šach­ma­ti­nin­kės Vik­to­ri­jos Čmi­ly­tės, BMX dvi­ra­ti­nin­kės Vil­mos Rim­šai­tės, im­ty­nių tre­ne­rio Vid­man­to Ži­bu­čio ir ki­tų ži­no­mų spor­ti­nin­kų do­va­no­ti kau­liu­kai.

Bu­vę mo­ki­niai pri­si­me­na V. Ta­ma­šaus­ko po­mė­gį ir net su­si­ti­kę po daug me­tų tei­rau­ja­si, ar dar ko­lek­cio­nuo­ja kau­liu­kus, ir, žiū­rėk, įtei­kia ko­kį. Kau­liu­kų pa­do­va­no­ja ir gi­mi­nės, ar­ti­mie­ji.

Ko­lek­ci­jo­je yra ir neįp­ras­tų (ne ku­bo for­mos) – 18, 20, 30 ir net 100 sie­nų kau­liu­kų. Pas­ta­ra­sis la­biau pri­me­na ka­muo­liu­ką su ne­žy­mio­mis plokš­tu­mo­mis, jo vi­du­je yra šra­tas, ku­ris kau­liu­ką „už­fik­suo­ja“ tam tik­ro­je pa­dė­ty­je.

Di­džiau­sią kau­liu­ką, 80x80x80 cm dy­džio dė­žę daik­tams lai­ky­ti, prieš 10 me­tų taip pat pa­do­va­no­jo mo­ki­niai. Jo­je 20 kny­gų au­to­rius V. Ta­ma­šaus­kas lai­ko sa­vo straips­nius.

„Užk­rė­tė“ dės­ty­to­jas

Iš kur toks po­mė­gis kau­liu­kams?

„Mo­kan­tis aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je man pa­ti­ko, kad do­cen­tas Min­dau­gas Stak­vi­le­vi­čius mus kvies­da­vo at­sa­ki­nė­ti ris­da­mas kau­liu­kus. Pats pra­dė­jau tai­ky­ti šį me­to­dą dau­giau kaip prieš 30 me­tų. Ypač tai ak­tua­lu man bu­vo mo­kant ma­te­ma­ti­kos žy­mius ša­lies spor­ti­nin­kus, ku­rie ne­mėg­da­vo, o gal ne­tu­rė­da­vo lai­ko mo­ky­tis ma­te­ma­ti­kos tai­syk­lių“, – sa­ko mo­ky­to­jas.

Jei­gu gal­vo­ja­te, kad pa­mo­ko­je mo­ky­to­jas tie­siog me­ta kau­liu­kus ir pa­gal iš­kri­tu­sių taš­kų su­mą kvie­čia mo­ki­nio nu­me­rį, la­bai klys­ta­te.

Tai­ko­ma for­mu­lė n=(m-1)x6+r. Nau­do­ja­mi du kau­liu­kai, pa­vyz­džiui, mė­ly­nos ir rau­do­nos spal­vos. Mė­ly­no­jo kau­liu­ko aku­čių skai­čius žy­mi­mas „m“ rai­de, rau­do­no­jo – „r“ rai­de, „n“ – mo­ki­nio nu­me­ris kla­sės są­ra­še.

Ir kau­liu­kus ri­ta, ir skai­čiuo­ja pa­gal šią for­mu­lę ne mo­ky­to­jas, o pa­tys mo­ki­niai.

Ne vie­nam mo­ki­niui ma­te­ma­ti­ko me­to­das yra gi­liai į at­min­tį įsi­rė­žęs.

„Nu­va­žia­vau į Upy­tės mo­kyk­lą Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne pa­skai­tą skai­ty­ti, o ten – kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jas Jo­nas Ba­ro­nas. Pa­si­ro­do, aš jį 1982–1984 me­tais mo­kiau ma­te­ma­ti­kos. Jis man ir sa­ko: „Pa­ma­čiau jus ir gal­vo­ju – čia tas pa­ts, kur su kau­liu­kais ma­ne dre­bi­no“, – sma­gų su­si­ti­ki­mą su bu­vu­siu mo­ki­niu pri­si­me­na V. Ta­ma­šaus­kas.

Mo­ko mo­ky­tis

Dau­giau kaip 40 me­tų dar­bo pa­tir­tį tu­rin­tis V. Ta­ma­šaus­kas tu­ri ir ki­tą aist­rą – va­ži­nė­ja po Lie­tu­vą ir ve­da se­mi­na­rus mo­ky­to­jams apie šiuo­lai­ki­nės pa­mo­kos ar­chi­tek­tū­rą.

„No­riu, kad švie­ti­mas Lie­tu­vo­je pa­jus­tų re­ne­san­są“, – sa­ko ma­te­ma­ti­kas.

Pa­sak V. Ta­ma­šaus­ko, jei­gu prieš du, tris de­šimt­me­čius vi­są in­for­ma­ci­ją pa­teik­da­vo mo­ky­to­jas, tai da­bar mo­ky­to­jo už­duo­tis – iš­mo­ky­ti vai­kus mo­ky­tis, su­si­ras­ti in­for­ma­ci­ją pa­tiems.

„Šiais lai­kais pa­mo­ka yra grįs­ta ty­ri­nė­ji­mu, kū­ry­biš­ku­mu. Ge­ro­je pa­mo­ko­je mo­ki­niai ak­ty­viai mo­ko­si, dir­ba, daug klau­sia, pa­de­da drau­gams. Mo­ky­to­jas tu­ri pa­dė­ti mo­ki­niui su­pras­ti, kas iš­mok­ta, ką dar rei­kia iš­mok­ti, kaip įveik­ti sun­ku­mus, ko­kie bū­dai veiks­min­gi“, – sa­ko mo­ky­to­jas.

V. Ta­ma­šaus­ko įsi­ti­ki­ni­mu, mo­kyk­la vi­sų pir­ma tu­ri ug­dy­ti žmo­gų, pi­lie­tį.

„Sa­vo mo­ki­niams sa­kau: „Ne­no­riu, kad jūs bū­tu­mėt ge­riau­si, jūs bū­ki­te iš­skir­ti­niai.“ Anks­čiau priei­da­vau prie mo­ki­nio ir sa­ky­da­vau, ko­dėl tu ne­ga­li bū­ti kaip vi­si, o da­bar sa­kau, kaip džiau­giuo­si, kad tu – ne kaip vi­si“, – sa­ko mo­ky­to­jas.

Bū­ti iš­skir­ti­niu, ki­to­kiu mo­ky­to­ju, lek­to­riu­mi sten­gia­si ir pa­ts V. Ta­ma­šaus­kas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių Didžd­va­rio gim­na­zi­jos ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jas Vin­cas Ta­ma­šaus­kas sa­vo mo­kyk­los bend­ruo­me­nei pri­sta­tė tik ne­di­de­lę kau­liu­kų ko­lek­ci­jos, ku­rią su­da­ro apie 800 eg­zemp­lio­rių, da­lį.

Tarp įvai­riau­sių eg­zemp­lio­rių – ir kau­liu­kais puoš­tos są­sa­gos.

Rak­tų pa­ka­bu­kai su kau­liu­kais par­vež­ti iš JAV, Ai­ri­jos, Ita­li­jos ir ki­tų ša­lių.

Trys spal­vin­gi ke­ra­mi­niai kau­liu­kai iš tik­rų­jų yra in­de­liai prie­sko­niams.

Ko­lek­ci­jo­je – ne tik ku­bo for­mos kau­liu­kai, bet ir 18, 20, 30 plokš­tu­mų.

As­me­ni­nė nuo­tr.

Ma­te­ma­ti­kas Vin­cas Ta­ma­šaus­kas: „Tu­riu to­kį po­sa­kį: ma­te­ma­ti­ka – tai pro­to mu­zi­ka, o mu­zi­ka – jaus­mų ma­te­ma­ti­ka.“