Naujausios
Veiklioms moterims – manifestas, kaip gyventi sveikiau
Projekto vadovė mūsų šalyje Lietuvos kūrėjų gildijos atstovė šiaulietė Daiva Grikšienė pasakojo, kad pirmajame projekto etape vykusioje 20–65 metų moterų apklausoje gauta įdomių rezultatų. Lietuvoje apklausta apie 2000 veiklių moterų, aiškinantis, kokie moterų polinkiai užsiimti fizine veikla, kaip jos tokioje veikloje dalyvauja, kas trukdo. Projektu siekiama paskatinti moterų, kurios yra savo veiklaus gyvenimo viršūnėje, fizinį aktyvumą, kuris yra vienas iš sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių.
Taip pat atlikta internetinės paieškos analizė: kokios informacijos linkusios sportuoti moterys ieško internete, kokius paieškos žodžius veda, apžvelgiama geroji patirtis, kaip yra skatinamas fizinis aktyvumas.
Pagal šias patirtis žadama parengti „auksines taisykles“ arba manifestą, kuriame bus patarimai, praktiniai nurodymai, kaip gyventi sveikiau, kai neturi tam laiko. Paskutiniame projekto etape bus parengta metodologinė medžiaga treneriams, kurie labiau savo veiklą kreiptų į moterų fizinio aktyvumo skatinimą. Konkurso būdu iš kiekvienos šalies po 2 trenerius bus išsiųsta į Italiją mokytis, o grįžęs kiekvienas turės paruošti dar po 15 tokių trenerių.
Šiems specialistams teks įsigilinti į moterų gyvenimo būdą, į nurodytas priežastis, kodėl jos yra fiziškai neaktyvios. Kaip joms užsiimti fizine veikla, naudojant tam mažiausiai laiko, finansinių išteklių, kaip kiekvieną laisvesnę minutę išnaudoti fiziniam aktyvumui netasitraukiant nuo tiesioginės veiklos.
D. Grikšienė pasakojo, kad pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis maždaug 28 procentai žmonių yra visiškai fiziškai neaktyvūs. Per gyvenimą nei vieno pratimo nepadaro ir net pasivaikščioti neišeina. Tarp jų moterys yra dominuoja.
Fizinis aktyvumas apima įvairią veiklą: jei žmogus dirba lauke, sode, darže, jei į darbą ar parduotuvę eina pėsčiomis, nevažiuoja liftu, o lipa laiptais, lanko šokius, eina pasivaikščioti. Tai ne vien kūno kultūra ar sportas.
PSO rekomenduoja žmonėms per savaitę fizine veikla užsiimti bent 150 minučių arba bent 75 minutes vykdyti aktyvios aerobinės veiklos (treniruotis).
Stokoja laiko, motyvacijos, pinigų
Penkiose valstybėse atliktas jungtinis moterų tyrimas, tačiau tyrėjams buvo įdomu pasižiūrėti ir atskirų šalių gyventojų skirtumus.
60 procentų apklaustų moterų yra fiziškai aktyvesnės, tačiau net 40 procentų yra visiškai pasyvios. Veiklios moterys aktyvumu pasižymi visur, o dienos ilgumas visoms tas pats.
„Veikli moteris nori tobulėti, ugdyti save, siekti karjeros, būti gera mama vaikams, dukra tėvams, užsiimti visuomenine veikla ir dar 3 namų kampus laikyti. Ta diena labai greitai praeina. Bendrąja prasme laiko stoka buvo pagrindinė priežastis, kodėl moterys neužsiima fizine veikla. Kita priežastis – motyvacijos stoka. Nors lietuvėms tai buvo pagrindinė priežastis“, – pasakoja D. Grikšienė.
Šiuos teiginius iliustruoja skaičiai. 23 procentai fizine veikla neužsiimančioms moterims trūksta tam laiko, o 14 procentų stokoja motyvacijos ar ją prarado, pradėjusios sportuoti, tačiau nepasiekusios išsikeltų tikslų.
Italės ir rumunės labiausiai akcentavo finansines priežastis dėl ko nesportuoja. Lietuvės to neakcentavo. Tai, kad šalia namų nėra sporto infrastruktūros – sporto klubo, parko su treniruokliais ir panašiai – jungtiniuose duomenyse yra menka priežastis, tačiau tai akcentavo net net trečdalis lietuvių.
Tyrėjai pažiūrėjo ir iš kitos pusės – kodėl moterys sportuoja. Didžioji dalis nurodė, kad sportuoja siekdamos sumažinti vidinę įtampą.
Lietuvių moterų pagrindinis tikslas sporto salėje – pagražinti figūrą. Kitas argumentas – priklausyti kažkokiai bendruomenei, socialinei grupei, kur susitinka tų pačių tikslų siekiančios moterys, užmezga ryšius. Bulgares labiausiai skatina sportuoti noras turėti gerą savijautą. Graikės ryškiai išsiskyrė siekiu pagerinti psichinę būklę. Italės ir rumunės dažnai nurodo, kad fizinei veiklai joms trūksta pinigų.
Sportuojančios moterys pripažino, kad fizinė veikla pagerina nuotaiką, psichologinę būseną. 63 procentai moterų teigė, kad jos nejaučia jokių depresinių simptomų, tuo tarpu tarp nesportuojančių 37 procentai patiria depresinių nuotaikų svyravimus.
Penkių šalių moterų portretai
Projekto vadovė Lietuvoje pastebi, kad moterys atskirose šalyse skiriasi. Tai lemia kultūriniai skirtumai, tradicijos, ekonominis šalies išsivystymas. Net ketvirtadalis apklaustų moterų buvo 40-50 metų amžiaus.
Didžiausias procentas tokio amžiaus apklaustų lietuvių yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą. G. Grikšienę nustebino tai, kad net 40 procentų apklaustų mūsų šalies moterų pripažino turinčios antsvorį. Beveik pusė jų pripažino, kad antsvorį sukaupė todėl, kad nesportuoja ar sportuoja nereguliariai.
Lietuvės dažniausiai sportuoja namuose, o į sporto salę nueina tos, kurioms svarbus ištobulinti savo kūno linijas ir gerai atrodyti. Lietuvoje grožio kultas yra stipriausiai dominuojantis. Dalis moterų norėtų sportuoti, bet didelė jų dalis tokią veiklą meta, nes praranda motyvaciją. Gal trūksta kantrumo?
Turinčios viršsvorį nurodė 32 procentai graikių. 44 procentai jų nesportuoja, tačiau daugiau graikių nei lietuvių yra patenkintos savo išvaizda. Jos taip pat sporto salėse gražina figūras, tačiau joms labai svarbu nuimti psichologinę įtampą, mažinti stresą.
Bulgarės liekniausios. Tik 20 procentų apklaustųjų turėjo antsvorį. Jos mankštinasi savarankiškai ir mėgsta vaikščioti gamtoje. Bulgarės labiausiai jaučia stresą, į sporto salę eina tam, kad nuvytų pilkas mintis. Jos labiau linkusios pasirinkti darbą, mokslą, o ne fizinę veiklą.
Net 70 procentų italių nurodė neturinčios antsvorio. Dažniausia nuo aktyvios fizinės veiklos jas sulaiko finansinės priežastys arba užsiėmimai kitomis veiklomis. Jos labai daug laiko skiria šeimai. Italės labiausiai pasinėrusios į politinį visuomeninį gyvenimą. Net 30 procesntų apklaustųjų labai domisi politikos aktualijomis arba dalyvauja politikoje. Jokioje kitoje šalyje ši savybė neišryškėjo.
Rumunės – optimistiškiausios ir nepatiria beviltiškumo būsenos. Net 71 procentas teigė, kad nemėgsta sportuoti, nors mokykloje buvo didžiausios sporto entuziastės. Jos judrios kasdieninėje buitinėje aplinkoje, dirba soduose, gamtoje. Dėl finansų ir laiko stygiaus jos nelinkusios sportuoti.
Apibendrindama D. Grikšienė akcentavo, kad dažniau sportuoja vienišos, išsiskyrusios moterys arba tos, kurios mokykloje aktyviau užsiėmė sportu. Švietimo reformų kūrėjams reikėtų tai įvertinti ir fizinio aktyvumo mokyklose neturėtų mažėti.
Moteris sportuoti įkvepia... gražiai atrodančios kitos moterys
Analizuojant per 4 tūkstančius įrašų socialiniuose tinkluose tyrėjai suskaičiavo, kad 80 procentų moterų kasdien naudoja socialinius tinklus, ieškodamos ten informacijos apie sveiką mitybą, sveikatą, sveiką gyvenseną. Populiariausias šiam tikslui socialinis tinklas tinklas – Instagramas.
Pastaruoju metu atsirado srautas specifinio turinio, siekiančio kitus įkvėpti sportuoti, sveikai gyventi. Tam didelę įtaką turėjo pandemija. Uždarius sporto klubus treniruotės vyko namuose, atsirado daug nemokamų įrašų kaip sportuoti, vyko daug kursų, paskelbta straipsnių, suaktyvėjo nuomonės formuotojai (influenseriai).
Populiariausia visose šalyse grotažymė – „workautathome“, reiškianti mankštą namuose. Pasitvirtino prielaidos, kad lietuvės irgi aktyviai naudojo angliškas grotažymes, tačiau populiarios ir lietuviškos.
Lietuvės ir graikės pagal nuotraukas socialiniuose tinkluose mėgsta sportuoti lauke. Paskelbta daug nuotraukų moterų, besportuojančių prie jūros, prie vandens telkinio. Nuomonės formuotojos, kurios skatina užsiimti sportu, dažniausiai pačios būna modeliai ar trenerės, turinčios dailią figūrą. Tai įkvepia ir kitas moteris siekti gražiai atrodyti.
Geroji patirtis – visuomeniniai biurai ir žygiai
Lietuvoje vertindami gerąją patirtį projekto tyrėjai pabrėžė visuomenės sveikatos biurų veiklą, kurie aktyviai dirba įvairiomis kryptimis, tarp jų ir skatinant fizinį aktyvumą. Ypatingas jų darbas su įmonių darbuotojais, kai ateina treneriai ir praveda užsiėmimus įmonėse.
Džiugina tai, kad šalyje išpopuliarėjo TrenkTurai – nauja vaikščiojimo mada. Į vieną žygį sutraukia iki 5 tūkstančių dalyvių. Per 6 metus jau daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių įsitraukė į šią veiklą ir bendrai sudėjus nuėjo apie 3 milijonus kilometrų. Rengiami ne tik masiniai žygiai, įmonių kolektyvų, bet ir kuriami solo maršrutai, kad žmonės galėtų žygiuoti savarankiškai. Fizinį aktyvumą skatina ir programėlė Walk15.
