Naujausios
Kariška kasdienybė ir prancūziška virtuvė
Šiauliuose dislokuoto NATO oro policijos misiją atliekančio prancūzų junginio vadas pulkininkas leitenantas Sebastien Vallette puikiai jaučiasi ir danguje, ir virtuvėje. Namuose vadas kulinarinius darbus dalijasi su žmona, o būdamas misijoje išbando lietuvišką virtuvę.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Kiekvienas regionas — savitas
Su Prancūzijos karinių oro pajėgų (KOP) junginio vadu susitikome dėl „Dienos recepto“ (jo receptą rasite paskutiniame puslapyje -- red. past.). Vadas nė kiek nenustebo dėl tokio prašymo: kulinarija jam — nesvetima. Bet pokalbis taip išsiplėtė, kad nuodėmė buvo nepapasakoti apie prancūzo požiūrį į maistą.
Prancūziška virtuvė — itin turtinga ir įvairi, kiekvienas regionas garsėja įdomiu ir savitu maistu.
Pietryčiuose populiarios alyvuogės, daržovės, pietvakariuose — paukštiena, šiaurės vakaruose — austrės ir kitos jūros gėrybės. Šiaurinėje dalyje, iš kurios yra atvykęs vadas, maistas panašus į flamandų: populiari jautiena ar kiauliena su padažais, prancūziškais ryžiais.
Žavingai šiaurės regionas pristatomas prancūzų filme „Bienvenue chez les Ch'tis“. Juostos pagrindinis herojus, gyvenantis pietinėje dalyje, darbo reikalais išsiunčiamas į šiaurinę, kur skiriasi oras, žmonių įpročiai, tarmė bei temperamentas.
Vadas pritaria filme išsakytai minčiai, jog dėl Prancūzijos šiaurės verkiama du kartus: kai į ją vykstama ir kai išvykstama. Nes pabuvęs šioje šalies dalyje, suvoki, kokia ji nuostabi.
Šiaurės regionas garsėja ir dar vienu patiekalu — frikadele: šis užkandis kiek panašus į dešrelę, jo galima nusipirkti kone bet kuriame restoranėlyje ar maisto kioskelyje. Ir minėto filmo herojus atranda frikadele skonį. „Visi žino, kas yra frikadele viduje, tik niekas nesako. Čia kaip amerikiečiams “Coca-Cola“, — taip paaiškina šiauriečiai naujokui.
Komplimentai lietuviškam maistui
„Namuose stengiuosi darbus dalintis su žmona. Man patinka gaminti, — šypsosi prancūzas, paklaustas apie savo kulinarinę patirtį. — Abu esame iš skirtingų Prancūzijos regionų, tad atsinešėme dviejų rūšių receptus. Bet kartais šaunu pasiimti knygą, susirasti niekada nebandytą receptą. Taigi, galiu pagaminti ne tik pastą, kurios ruošai pakanka 10 minučių.“
Lietuvoje prancūzas ragavo įvairių patiekalų: naudojasi proga susipažinti ir kitokia virtuve. Negaili komplimentų sriuboms: jos — itin gardžios. Patiko įdarytos bandelės, kurios buvo patiektos su sriuba. Skanu ir mėsa su sūriu. O kaip patiekalai iš bulvių?
„Šiaurės Prancūzijoje irgi gausu bulvių patiekalų, tad jie nestebina. Juk iš bulvės galima tiek visko pagaminti!“ — šypsosi S. Vallette.
Paklaustas, ar nebandė ir Šiauliuose ką nors pagaminti, vadas juokiasi: „Neturiu virtuvės!“ Bet keletą kartų bazėje kepė kepsnius lauke, tad pagiria skanią marinuotą lietuvišką mėsą.
Misiją atliekančio junginio kariai kulinarine patirtimi dalijosi su „Romuvos“pagrindinės mokyklos moksleiviais. Prancūzai gamino patiekalą, būdingą vidurio Prancūzijai. Jam pagaminti reikia sūrio, bulvių, parūkytos šoninės, svogūnų, grietinės, prieskonių. Bulves išvirti ir supjaustyti, susmulkintą šoninę ir svogūnus apkepti. Ingridientus sluoksniuoti dubenyje, užpilti grietine (galima ir baltu vynu), apiberti sūriu bei kepti orkaitėje. Rekomenduojama valgyti su salotomis.
Valgymo įpročiai
O ar prancūzai randa Šiauliuose tinkamo vyno? S. Vallette šypsosi: prancūziškų vynų didžiulis pasirinkimas yra Prancūzijoje, tad svečioje šalyje perka kitų šalių vynus. Bet priduria: misijoje nėra laiko ragauti vynams. Nebent tik savaitgaliais.
„Tradiciniai prancūziški pusryčiai? — akimirką susimąsto vadas. — Mes nevalgome tokių pusryčių kaip britai, kur įprasta pusryčiaujant valgyti kiaušinį ar dešreles. Jei dirbi Paryžiuje, tiesiog atsigeri kavos ir keliauji į darbą. Gyvenančiųjų kaime, pusryčiai sotesni: prancūziškas batonas su marmeladu, bandelės.“
Už pusryčius svarbesni pietūs ir vakarienė. Vakarienę įprasta valgyti apie 7 valandą ir vėliau. „Paryžiuje gali vakarieniauti kad ir vienuoliktą vakaro — jokio skirtumo. Pastebėjome, kad jūs vakarieniaujate anksčiau. Kai po darbų atvykstame valgyti apie pusę devynių, mūsų klausia, kodėl mes tokie vėlyvi.“
Kiek trunka vakarienė, priklauso nuo aplinkybių: regiono, laiko, kompanijos, gyvenimo būdo. Jei pusryčiai buvo lengvi, tuomet pietūs — sotesni. O vakarienė priklauso nuo to, kokie buvo pietūs.
Desertai vėlgi priklauso nuo regionų. Žinomas ir išskirtinis prancūziškas desertas — profiteroles. Ypač gardūs įdaryti ledais ir aplieti šokoladu.
Išmaišytas kone visas pasaulis
Pirmą kartą su NATO misija Šiauliuose S. Vallette buvo 2007 metais, bet tąkart — trumpesniam laikui ir kitose pareigose. Vadas džiaugiasi pasitaikiusia proga vėl sugrįžti.
Per mėnesį, praleistą Lietuvoje, lankėsi Vilniuje, Kaune ir Kryžių kalne. Ši vieta paliko ypatingą prisiminimą: „Tai — ypatingą dvasią turinti vieta. Sekmadienio ryte buvo kiek vėjuota, sklido vėjo paliestų kabančių kryžių garsas. Kryžių kalnas nėra eilinis turistinis objektas: nepakanka tik nuvykti pažiūrėti ir nusifotografuoti. Tai — gerokai daugiau.“
Lietuva vadas grožėjosi ir iš dangaus. Bet kol žemė buvo padengta sniegu, iš paukščio skrydžio matėsi tik nesibaigiantys balti toliai bei naktinės miestų šviesos.
Pasak S. Vallette, eismas ore, palyginti su Prancūzija, ramus ir neintensyvus. Dėl sienos pažeidimo naikintuvai „Mirage 2000“ kilo kartą: paklydęs lėktuvas buvo priartėjęs per arti sienos.
Šiuo metu misijoje tarnauja apie 130 prancūzų. Vadas įsitikinęs: jei jų pasiteirautų apie dar vieną rotaciją, neabejotinai išgirstų atsakymą: „Taip!“. Nes ši misija — svarbi, įdomi, o Aviacijos bazės darbuotojai bei miestiečiai svečius priima šiltai.
„Kai Prancūzijoje mokiausi geografijos, buvo sunku įsiminti tris Baltijos šalis. Būdamas čia, iš naujo atrandu tris viena po kitos išsidėsčiusias valstybes — Europos dalį, apie kurią buvo mažai girdėta, — sako S. Vallette. — Darbas suteikia galimybes pamatyti skirtingas šalis, žmones, kultūras.“
Su eskadrile pulkininkas leitenantas keliauja po visą pasaulį, nes tenka vykdyti įvairiausias užduotis. Treniruočių keliai driekiasi nuo Indijos iki Pietų Amerikos, misijose tarnauta Kosove, Saudo Arabijoje. O kur dar Europos šalys, Vidurio Rytai, Turkija, Kanada, Čilė, Meksika...
Sebastien yra iš tų laimingųjų, kuris dirba darbą, apie kurį svajojo nuo vaikystės. Šeima gyveno šalia aerodromo, tad vaikas matė kylančius ir besileidžiančius lėktuvus. Būdamas dešimties, prasitarė norįs tapti lakūnu.
KULINARIJA: Prancūzijos karinių oro pajėgų junginio vadas pulkininkas leitenantas Sebastien Vallette sako, jog prancūziška virtuvė — turtinga ir įvairi, tad ši kulinarinė tema — kone neišsenkanti.
MISIJA: Sebastien Vallette, tarnaudamas misijoje, stengiasi pažinti kraštą, susipažinti su jo kultūra.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.