Naujausios
„Vainikėlis“ prasidėjo nuo kalėdinio vainiko
R. Gadliauskienės rankomis pinamas kalėdinis vainikas nuteikia ypatingai, šventiškai. Nors stebint kūrybinį procesą, nieko stebuklingo tarsi ir nematyti – ant dailiai kėnio šakelėmis padekoruoto apskritimo iš šiaudų vienas po kito sutupia kalėdiniai eglutės žaisliukai, keli lašai karštų klijų – ir ant kvepiančių šakelių atsilošia kankorėžiai, džiovinti citrinos griežinėliai, čia pat pražysta lotoso žiedai, žaismingai nusagstyti skylutėmis, gal dėl to tokie gražūs.
Kiekvienos edukacinio užsiėmimo dalyvės rankomis sukurtas vainikas kitoks, kiekvienas išskirtinis, ypatingas.
„Kartais moterys manęs teiraujasi, ką dar galėtų ant savo vainiko uždėti, kaip jį papuošti. Atsakau, jog puošti reikia taip, kad būtų gražu. Gražu būtų ne man, o pačioms“, – šypsosi Rūta.
R. Gadliauskienės įkurta meno ir amatų krautuvėlė neatsitiktinai vadinasi „Vainikėlis“. Viskas, sako, nuo to ir prasidėjo.
Profesionali ekonomistė, po studijų vos kelerius metus dirbusi, jos žodžiais, laimės neteikusį darbą, vieną gražią dieną su drauge sukūrė vestuvių planuotojų ir dekoratorių verslą. Viską kūrė ir darė abi, išskyrus tai, kad samdė floristes.
Ir štai vieną dieną R. Gadliauskienė nusprendė: kodėl pačiai neužsiėmus floristika, todėl nusipirko kursus tuometiniame Šiaulių darbo rinkos mokymo centre.
Juokiasi, kad pirmą Kalėdų vainikėlį, 2016-aisiais, sau pasidariusi dar besimokydama floristikos – tada atrodė gražus, bet dabar, sako, tik juokas ima jį prisiminus.
Netrukus Rūtos draugė užsiminė apie Šiaulių arenoje vyksiančią kalėdinę mugę, pasiūlė joje dalyvauti su Kalėdų vainikėliais. Pasiskambino, sužinojo, kad kelios laisvos vietos dar yra. Vainikėliams pasidaryti buvo likusios keturios dienos.
R. Gadliauskienė spėjo sukurti apie dvi dešimtis – abi su tada keturmete dukra nuskubėjo į mugę.
„Sekėsi ne taip jau blogai. Visos medžiagos atsipirko“, – sako pašnekovė.
Taip iš vestuvių planuotojos Rūta persikvalifikavo į floristes – dviejų draugių verslas iširo.
„Būdavo, per savaitę dirbi, šeštadienį dirbi, sekmadienį važiuoji nusiimti rekvizito. Prasidėjo „mamiška“ savigrauža, kad savo vaikus per mažai matau“, – šiandien trijų vaikų mama juokiasi, o prie šešerius metus tokia situacija neatrodė juokinga.
Iširo vestuvių planavimo verslas, bet gimė vestuvių dekoro, proginių puokščių su atvežimo paslauga, kalėdinių vainikėlių verslas – savo veiklą R. Gadliauskienė pavadino „Vainikėliu“, kuris greitai išpopuliarėjo feisbuke ir instagrame.
Jau ketverius metus kiekvieną gruodį šiaulietė atidaro kalėdinių vainikėlių dirbtuves – kiekviena moteris, norinti pasipuošti namus savo kurtu šventiniu vainiku, gali susikurti savo rankdarbį.
Gėlės – į namus
Kūrybinga moteris šeimos namo mansardoje dabar turi įsirengusi kūrybinę studiją, kurioje vos telpa ne tik darbo priemonės, dekoro detalės, medžiagos, papuošimai, prietaisai, bet ir idėjos.
„Jei reiktų viską sutvarkyti, užtrukčiau kelias savaites“, – valiūkiškai šypsosi šiaulietė.
Savo vaikų, dešimties ir aštuonerių metų dukrelių bei ketverių sūnaus, į savo dirbtuvę beveik neįsileidžia, esą ir be jų čia nemažai chaoso. Vis dėlto viliasi, kad kada nors gražiai piešiančios mergaitės perims mamos floristinę patirtį.
Pandemijos pradžioje išpopuliarėjusi puokščių pristatymo paslauga R. Gadliauskienei tapo pelninga. Studijoje moteris pagal žmonių užsakymus kuria puokštes ir dekorą įvairioms progoms. Anot Rūtos, nemažai užsakymų konkrečiu adresu pristatyti puokštę su sveikinimo atviruku ji sulaukia iš užsienyje gyvenančių užsakovų. Bet neretai – ir iš kitų miestų Lietuvoje, kai nėra galimybės pasveikinti artimą žmogų jo šventės dieną. Užsakymų gauna ne tik iš žmonių, bet ir iš įmonių, kurioms puokštes kuria ir pristato ne vienerius metus.
„Nuvežu, perduodu linkėjimus, įteikiu gėlių – žmogui smagu, man – taip pat“, – sako pašnekovė.
Su kiekvienu užsakovu aptaria ne tik pinigų sumą, kokią jis pasirengęs mokėti, bet ir kokius, kokios spalvos žiedus jis norėtų padovanoti brangiam žmogui. Jei užsakovas pageidauja puokštės iš retesnių gėlių, sakykime, bijūnų sausio mėnesį, kaina, žinoma, apvalesnė – viskas priklauso nuo kliento.
O kiti klientai, paskambinę Rūtai, atvirai sako nežinantys, ko nori ir sako, jog ja pasitiki.
Pasitaiko, kad padarytas kompozicijas Rūtai tenka pristatyti ne tik Šiauliuose, bet ir į aplinkinius rajonus.
„Gėlės pabrango. Bet nepasakyčiau, kad dėl to sumažėjo sveikinimo puokščių paklausa“, – sako pašnekovė.
Madinga tai, kas gražu
Anot floristės, daugiausiai užsakymų ji sulaukia per Motinos dieną, Valentino dieną, Kovo 8-ąją, Buhalterių dieną. Tada tenka padirbėti iš peties.
O Rūtos mylimiausios gėlės yra gvazdikai. Kokių tik spalvų jie nebūna, kokio nelepumo ši gėlė!
„Net ir raudonas, jis visada būdavo laikomas tarybinių laikų, bet koks jis gražus! Jei tik pagaliau pakeisti amplua, kad ne į karių kapines nešamas, o dovanojamas brangiems žmonėms!“
Kita Rūtos gražuolė – chrizantema. Galvoja, kad ši daugiaspalvė, daugiaformė gėlė nusipelniusi didžiausių pagyrimų.
Idėjų savo puokštėms šiaulietė semiasi ne tik iš mūsų šalies, bet ir užsienio floristų, diktuojančių gėlių madas, portalų. Nepaisant madų, dažniausiai vadovaujasi savo skoniu ir nuojauta.
„Neseniai buvo madingos truputį nekonkrečios, chaotiškos, spalvomis nederančių žiedų puokštės – tokių nedariau, ranka negula. Ranka man gula taisyklingai“, – sako šiaulietė.
R. Gadliauskienei madinga yra tai, kas gražu.
