Naujausios
Taip gimsta pasaka
Nors sniego nėra, „Villa Tulipa“ apgaubta neįmenamos Kalėdų paslapties. Šventinės dekoracijos senajam namui sukūrė naujų istorijų – belieka susėsti prie stalo ir klausytis lietuviškų bei olandiškų pasakojimų.
Parduodamą seną dviejų galų namą, statytą po karo kelių valdybos darbininkams, Žakas ir Gintautas pamatė 2021 metų rudenį. Įsigijo kalėdiniu laikotarpiu. Vėliau laukė, atrodytų, nesibaigiantis remontas – abu įėjo daugybę darbo ir širdies. Praėjusių metų vasarą „Villa Tulipa“ sulaukė pirmųjų lankytojų.
Šiemet vila sutinka jau antrąsias Kalėdas. Ruoštis šventėms Žakas ir Gintautas pradėjo po Visų šventųjų. Laiko prireikė nemažai, nes vis norėjosi, kad būtų dar geriau. Teko ieškoti ir kompromisų. Gintauto noras – kad būtų nedaug spalvų, tad kol kas Žakui raudonus burbulus teko padėti į šoną.
„Atrodo, kad jau viskas užbaigta, bet iš tiesų vis eini aplinkui. Dar tebesame užsiėmę Kalėdų papuošimais“, – apie nesibaigiantį procesą sako Gintautas.
Namui ir aplinkai papuošti išmoningi šeimininkai naudojo tai, ką turi. Žakui, profesionaliam floristui, nesinorėjo įprastų kalėdinių dekoracijų. Įdėmiai apsižvalgė aplink – kas auga miške, pakelėse. Pro kūrybingas akis nepraslydo karklai – „šluota aukštyn kojom“ tapo mėlynais žaisliukais ir baltomis lemputėmis papuošta kompozicija, primenančia eglę. Gintautą ir Žaką maloniai nustebino mergina. Ji, socialiniuose tinkluose pamačiusi šią puošmeną, specialiai atvyko nusifotografuoti apsirengusi tokiomis pačiomis spalvomis.
Dar viena eglutė sukurta, juosta apvyniojus karnizo vamzdį, vielutėmis pritvirtinus burbulus – lengvumo sumanymui suteikė plunksnos. Prie balto kamino šventinė šaka prisiderino kriauklių perlamutro girliandomis. Didelės kompozicijos papuošė senąją krosnį, barą.
Dauguma dekoracijų atkeliavusios iš Olandijos – iš Žako namų, iš jo turėtos parduotuvės, draugų parduotuvės. Idėjos kartais gimsta čia ir dabar. Gintautas šypsosi: įprastai idėja būna viena, rezultatas – kitas. Šventiniams papuošimams sukurti reikia itin daug kantrybės. Du, gal net tris vakarus terasos palubėje teko pakabinti daugiau nei šimtą burbulų. Ir ne bet kaip – kad derėtų tarpusavyje, kad būtų skirtingame aukštyje.
Kieme papuoštos gyvos eglės. Rinkdamiesi egles, Žakas ir Gintautas atkreipė dėmesį į keistos formos žaliaskarę. Iš pardavėjos sužinojo, kad ši eglė nuo mažumės buvo kitokia. „Moteris mums ją padovanojo, sakė, kad vis tiek niekas nepirks, o mums ji tapo prabangiausia egle, jai puošti panaudoti auksas ir perlai“, – šypsosi Gintautas. Siaurašakė eglutė sulaukė savo laiko: kalėdiniai papuošimai miško pelenę pavertė vilos princese.
Lauke papuoštos ne tik eglės, bet ir vaismedžiai. Ant obelų supasi sidabriniai burbulai, krištolinės buvusių šviestuvų detalės, porceliano puodeliai. Puodeliai į Kurtuvėnus atkeliavo iš Žako bičiulės Olandijoje. Lėkštutėmis Gintautas dekoravo namo sieną, o puodelius pakabino ant senųjų medžių. Puodeliai tęsia seną olandų tradiciją juose lesinti paukščius.
Praėjusiais metais girliandomis buvo įrėminti senojo namo langai, šiemet sumanymas jau kitas – vertikaliai pakabintos lemputės naktį primena dvaro kolonas.
Vakarais šeimininkai mato, kaip lėtai lėtai pro šalį pravažiuoja mašinos – žmonės gėrisi reginiu.
Olandiškos Kalėdos
Žakas mielai pasakoja apie Kalėdų tradicijas Olandijoje. Šventinis laikas prasideda nuo Sinterklaas – švento Mikalojaus dienos. Gruodžio 5 dieną vaikai gauna dovanų, juos lanko Kalėdų Senelis. Po šios dienos prasideda pasiruošimas Kalėdoms. Dauguma olandų Kalėdų eglę puošia jau pirmą ar antrą gruodžio savaitę. Tuo pačiu laiku prasideda ir „darbymetis“ parduotuvėse – visi suskumba pirkti dovanų.
Nors įprastai daug žmonių nebelanko bažnyčios, kalėdinis laikas – išskirtinis. Vidurnaktį, gruodžio 24-ajai verčiantis į 25-ąją, aukojamos šv. Mišios. Grįžus po šv. Mišių valgomi naktipiečiai: pašildytos tradicinės bandelės su mėsos įdaru, karšti patiekalai, geriamas vynas, alus. Rytą, dešimtą valandą, vėl laikas eiti į bažnyčią. Pirmoji Kalėdų diena, šypsosi Žakas, skirta valgyti ir gerti. Antroji – lankytis svečiuose.
Šventinės vakarienės – sočios, su daug patiekalų. Populiaru patiekti krevečių kokteilių, kalakutą, mėsos vyniotinių. Žakas sako, kad dabar labai išpopuliarėjo stalo grilius. Tai – lėto maisto tradicija, kai kiekvienas prie stalo kepa, ką panorėjęs: nuo daržovių iki blynelių, nuo mėsos iki omleto. Šis išradimas, sako Žakas, išlaisvino mamas iš virtuvės – maisto gaminimu užsiima visa šeima. Pasak olando, statistiškai net keturios iš penkių šeimų per šventes jau pamėgo taip gaminti, o kartu ir bendrauti. Populiarus ir sūrio fondiu.
Naujųjų metų tradicija – spurgos. Jau gruodžio mėnesį Olandijos miestų, miestelių aikštėse pakvimpa kioskeliai: verdamos spurgos su obuoliais, razinomis. Aliejuje virtos spurgos – sočios, riebokos, tad, juokauja Gintautas, vienos pakanka iki kitų metų.
Paprašytas prisiminti įsimintiniausias vaikystės Kalėdas, Žakas šypsosi: vaikui nelengva laikytis tradicijų, elgtis, kaip nurodyta, turi sėdėti pasipuošęs, negali lauke išdykauti. Pagal olandišką tradiciją Žakas save vadina „sumuštinio vaiku“ (yra vidurinysis iš trijų), tad per Kalėdas būdavo ir nemažai peštynių.
Atmintyje išliko Bernelių mišios, pilnutėlė bažnyčia žmonių. Tėvai giedodavo bažnyčios chore – per Kalėdas choras stovėdavo ne prie vargonų, o priekyje, su orkestru. Žakas su kitais vaikais patarnaudavo šv. Mišioms. Po šv. Mišių šeima grįždavo naktipiečių, kartais prisijungdavo tėvų draugų. „Kai esi vaikas ir eini miegoti 4 ar 5 valandą rytą, irgi yra kažkas tokio!“ – juokiasi olandas.
Kai Žakas Olandijoje turėjo gėlių parduotuvę, Kalėdų laikotarpis būdavo pats darbymetis, visiems reikėjo dekoracijų, kompozicijų, puokščių, eglučių. Šis laikas taip išvargindavo, kad per šventes norėdavosi tik poilsio.
Kitas etapas – darbas viešbutyje. Šventinės dienos visam viešbučio personalui būdavo didžiulis išbandymas: būtina užtikrinti, kad žmonės jaustųsi patogiai ir šventiškai.
Žakas buvo atsakingas už dekoracijas, stengdavosi, kad bet kuris viešbučio kampelis primintų – švenčiamos Kalėdos! Erdvėms papuošti prireikdavo dviejų–trijų savaičių. Olandas prisimena jaudinantį momentą: stalai užtiesti staltiesėmis, puikūs indai, sidabriniai įrankiai, kalėdiniai papuošimai ir į savo vietas prie stalo sėdantys žmonės. Puikus Žako darbas vertinamas iki šiol – viešbučio direktorius ir dabar kviečia grįžti atgalios.
Pernai Žakas pirmą kartą Kūčias ir Kalėdas sutiko Lietuvoje. Kūčių vakarą suderino lietuviškas ir olandiškas tradicijas. Vakaras prasidėjo pasninko patiekalų vakariene su dvylika patiekalų pas Gintauto šeimą Šiauliuose, o paskui visi atvyko į Kurtuvėnus švęsti Kalėdų – valgyti troškintą jautieną.
„Villa Tulipa“ ir šiemet dirbs per šventes. Žakas sako taip įpratęs – smagu, kai lankosi šventiškai nusiteikę, atsipalaidavę žmonės ir visi dalijasi šventine nuotaika.
Krevečių kokteilis
Garsiausios krevetės Nyderlanduose yra iš Štelendamo, žvejų kaimelio Goeree-Overflakkee saloje. Šviežiai nuluptos jos yra ypatingo, rafinuoto skonio, bet skanų retro kokteilį galima pasigaminti ir su kitomis krevetėmis. Patiekalo paruošimo laikas – 20 minučių.
4 asmenims reikės: 5 šaukštų plaktos grietinėlės, 2 šaukštų majonezo, 2 šaukštų pomidorų padažo, 1 šaukšto sauso chereso, Kajeno paprikų (pagal skonį), Vusterio padažo (pagal skonį), druskos ir pipirų, citrinos sulčių, 4 nedidelių salotų lapų, 300 g nuluptų krevečių, 4 šakelių (garbanotųjų) petražolių, 4 griežinėlių citrinos.
Nedideliame dubenyje išplakite grietinėlę. Kitame dubenyje sumaišykite majonezą su pomidorų padažu ir cheresu. Supilkite plaktą grietinėlę. Paragaukite ir pagardinkite kokteilių padažą Kajeno paprika, Vusterio padažu, druska ir pipirais bei citrinos sultimis.
Į keturias kokteilių taures sudėkite salotų lapus, ant jų paskirstykite krevetes ir užpilkite šaukštu padažo.
Krevečių kokteilius papuoškite petražolių šakele ir citrinos skiltele ant stiklinės krašto.
