Naujausios
Kaimynai
Elena Juchnevičiūtė — vientelė Kelmės rajono Palendrių kaimo gyventoja. Aštuntą dešimtį metų baigianti Elena nepaliauja dėkoti Dievui, atsiuntusiam nepaprastus kaimynus. Prieš vienuolika metų į Palendrius iš Prancūzijos atvažiavo Benediktinų vienuoliai. Jie rūpinasi Elena kaip savo bendruomenės nare.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Viena tarp vienuolių
Nedidelis medinukas Elenos namelis. Tėvų palikimas. Čia ji gyvena daugiau kaip pusšimtį metų. Moteris sėdi prie vaistais apkrauto stalo. Lenkia pirštus, kiek Palendrių kaimo žmonių jau iškeliavo Anapilin. Galiausiai liko tik ji ir dar viena senolė. Netrukus paskutiniąją kaimynę išvežė į Liolių senelių namus. Liko tik viena Elena. „Viena tarp Šventųjų, — atsidūsta moteris. Ir nusišypso: — Laimingoj dienoj gimiau, kad senatvėje turiu tokius kaimynus.“
Elena džiaugiasi, kad mokyti žmonės nepaniekino jos, senos moteriškės, baigusios vos dvi klases ir gyvenančios senoje trobelėje. Ką tik buvęs vienas iš vienuolikos vienuolyne gyvenančių brolių. Išsinešęs pieno bidonėlį. Elenai palikęs pinigų už visą mėnesį. Už moteriai atneša duonos. Dažnai, kai patys važiuoja pirkti maisto į Kelmę, nuveža ir Eleną. Ji sumoka už elektrą ir telefoną. Jei sunkiai neša, vienuoliai parveža močiutę iki pat jos trobelės.
Myli visa, kas gyva
Elena sklaido savo albumą. Čia — šermukšnis, kurį vienuoliai pasodino jos septyniasdešimtmečio proga. Čia — ji su prioru Herve ir aplankyti brolio atvažiavusia jo seserimi. Čia — Elena su vienuoliais Kryžių kalne. Čia — į vienuolius įšventina lietuvaitį Raimondą. Atrodo, jog Elena apie viską, kas vyksta vienuolyne žino. Visus vienuolius vadina vardais. Tik jei suserga, vienuolių pagalbos neprašo. Nenori trukdyti. Tam yra jos vaikai.
Su vienuoliais senoji Palendrių gyventoja susipažino tada, kai jie atsikraustė į kaimą. Sutikusi vieną brolių. O jis paklausęs: „Ar čia yra gandrų?“.
Gandralizdis tada buvo pas Elenos kaimynę. Ji parodė. Dabar, kai kaimynų nebeliko, neparskrenda ir gandrai. Vienuoliai įkėlė gandralizdį prie vienuolyno. Ten paukščiai pavasarį parskrenda ir peri vaikus. „Matytumėt kiek kregždžių vienuolyno pastogėse! Lizdas prie lizdo. Ir nė vieno neardo. Jie myli viską, kas gyva, — pasakoja apie vienuolyno gyventojus Elena. — Gal todėl į Palendrius žmonės plaukte plaukia. Čia mini mirties metines. Atvažiuoja į sekmadienio Mišias. Gaila, kad Palendriuose negali duoti šliūbo ir krikštyti vaikų. Dar daugiau žmonių atvažiuotų.“
Sunkmečiu žmonės ieško Dievo meilės
Palikę jurginais žydintį Elenos kiemą, važiuojame į priešais jos trobelę stovinčius Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno svečių namus. Prieš vienuolika metų šį pastatą kaip laikiną prieglaudą, kol iškils vienuolynas, pasistatė iš Prancūzijos atvažiavę broliai benediktinai. Po to jie persikėlė į tikrąjį vienuolyną. O laikinasis pastatas liko kaip svečių namai. Čia apgyvendinamos dvasinio susitelkimo ir ramybės atvažiavusios moterys. Vyrai, paprastai, apgyvendinami vienuolyne.
Duris atidaro sesuo Violeta. Ji ir kita sesuo Regina priklauso Švenčiausiosios Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijai. Tai vienuolės be abitų. Dažniausia svečių namų gyventojai nė neįtaria, kad jiems valgį ruošia ir kambarius tvarko vienuolės. Jos priklauso apaštalinei kongregacijai, kurios centras įsikūręs Panevėžyje.
„Mes negalime pasakoti apie save be vyresniųjų leidimo“, — kuklinasi vienuolės. Tik parodo kambarius, kur gali apsistoti moterys arba šeimos. Tokių kambarių trylika. Asketiška aplinka — švariai paklota geležinė lova, praustuvas. Daugiau nieko nereikalingo.
Seserys sako, jog sunkmečiu vis daugiau žmonių ieško Dievo meilės ir jo pagalbos sprendžiant užgriuvusias problemas. Vasarą į Palendrius plūdo žmonės iš Ukrainos, Latvijos, Prancūzijos, Lenkijos, Rusijos. Atvažiuoja mokytojų, mokinių, studentų, katechetų su savo mokiniais. Kartais svečių namuose ir vienuolyne apsistoja nemažos grupės. Per metus čia dvasios atgaivos ieško apie penki šimtai žmonių. Čia jie gali pailsėti nuo miestų triukšmo, pabūti vienumoje, susitelkti, pamąstyti. Vienintelė sąlyga, kad turi dalyvauti vienuolyno bažnyčioje vykstančiose Šventose Mišiose. Rekolekcijoms atvažiuoja nemažai kunigų.
Jau šešerius metus Palendriuose tarnaujančios seserys sako, jog vienuolynas ypatingas tuo, jog žmonės pas benediktinus važiuoja patys.
„Padedame tapti savimi“
Vienuolyno priimamajame susitinkame su prioru Herve. Kaip vienuoliai priima juos supantį pasaulį? Ar jaučia tikrąjį gyvenimo pulsą?
„Mūsų darbas — šlovinti Dievą, — sako prioras. — Tačiau vienuoliai taip pat pašaukti bendrauti ir mylėti žmones. Toks mūsų apaštalavimo tikslas. Todėl priimame visus, kurie laikinai ar nuolat nori dalyvauti mūsų gyvenime.
Dievas myli kiekvieną žmogų. Jeigu žmogus tai suvokia, bando atsiliepti į Dievo meilę. Trokšta bendrauti su Dievu ir suteikti prasmės savo gyvenimui. Krizės metu tas troškimas dar didesnis. Kentėdamas ir patirdamas vis naujus išbandymus žmogus nesąmoningai ieško Dievo pagalbos. Ir be reikalo kai kurie žmonės bijo Dievo. Mano, jog jis — rūstus. Iš tiesų Dievas be paliovos dirba kiekvieno mūsų širdyje.„
Dievo ieškotojai septynis kartus per dieną gali dalyvauti Šv. Mišiose, kur giedamas grigališkasis choralas. Jie gali dalyvauti individualiose rekolekcijose. „Tačiau nenorėtume, kad kai giedame grigališkąjį choralą, bažnyčioje verktų kūdikiai. Dvasiniam susitelkimui turėtų atvažiuoti vyresni kaip šešiolikos metų jaunuoliai, kurie ne tėvų verčiami, o savanoriškai dalyvautų mūsų gyvenime,“ — sakė tėvas Hervė.
citata: Su vienuoliais senoji Palendrių gyventoja susipažino tada, kai jie atsikraustė į kaimą. Sutikusi vieną brolių. O jis paklausęs: „Ar čia yra gandrų?“.
DĖKINGUMAS: Vienintelė Palendrių kaimo gyventoja Elena Juchnevičiūtė džiaugiasi, kad ramybėje gyventi linkę vienuoliai neatsiribojo nuo jos ir negaili savo kaimynei dėmesio.
DĖMESYS: Kaimo moteris Elena Juchnevičiūtė iš savo kaimynų vienuolių sulaukia pagarbos ir dėmesio.
MEILĖ: Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno prioras Hervė sako, jog vienuoliai pašaukti šlovinti Dievą ir mylėti žmones.
IEŠKOJIMAS: Vienuolyno svečių namuose žmonės gali pabūti vienumoje, tyloje, sutelkti savo dvasią ieškoti Dievo.
SUSITELKIMAS: Asketiškas vienuolyno svečių namų kambarys, kuriame nėra nieko nereikalingo, neblaško ir padeda susikaupti.
PILNATVĖ: Nuošalioje vietoje, Palendrių vienuolyne, užsidarę broliai benediktinai savo vienatvę užpildo gyvendami bendruomenėje ir bendraudami su žmonėmis. Į vienuolyno bažnyčioje aukojamas Šv. Mišias, kur giedamas grigališkasis choralas, suvažiuoja daug žmonių iš Kelmės rajono ir kitų Lietuvos vietų.
Autorės nuotr.