Jubiliatai tebekuria Šiaulių dailės istoriją

Jubiliatai tebekuria Šiaulių dailės istoriją

Ju­bi­lia­tai te­be­ku­ria Šiau­lių dai­lės is­to­ri­ją

Ket­vir­ta­die­nį Šiau­lių dai­lės ga­le­ri­jo­je ati­da­ry­ta le­gen­di­nių dai­li­nin­kų, dai­lės pe­da­go­gų – Si­gi­to Pran­cui­čio ir Pet­ro Rakš­ti­ko – kū­ry­bos pa­ro­dos. Abu au­to­riai šven­čia ju­bi­lie­jų: Si­gi­tas Pran­cui­tis – 70-ąjį, Pet­ras Rakš­ti­kas – 60-ąjį.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

S. Pran­cui­tis ju­bi­lie­ji­nė­je kū­ry­bos pa­ro­do­je „Kū­ry­bos mets­kait­lis“ eks­po­nuo­ja be­veik pen­kių de­šimt­me­čių sa­vo kū­ry­bą: „vy­riau­sias“ dar­bas – dar 1968 me­tais kur­tas au­to­port­re­tas. Ats­pė­ju­siam, ką reiš­kia se­no­vi­nis žo­dis „mets­kait­lis“, S. Pran­cui­tis pa­do­va­no­jo sa­vo kū­ry­bos dar­bą.

S. Pran­cui­tis sa­kė, kad at­rin­kęs į pa­ro­dą cha­rak­te­rin­giau­sius dar­bus, ypa­tin­gą vie­tą skir­da­mas asamb­lia­žams, nes „mus su­pan­tis pa­sau­lis taip pat yra asamb­lia­žas – Die­vo su­kur­tas iš dau­gy­bės de­ta­lių į bend­rą kom­po­zi­ci­ją“.

P. Rakš­ti­kas pa­ro­do­je „Ke­ra­mi­ka, pie­ši­niai, fo­tog­ra­fi­ja“ pri­sta­to pa­sta­ruo­ju me­tu kur­tas ke­ra­mi­nes švil­py­nes, pie­ši­nius bei fo­tog­ra­fi­jas.

Abu au­to­riai vi­są gy­ve­ni­mą dir­ba ne tik kū­ry­bi­nį, bet ir pe­da­go­gi­nį dar­bą. S. Pran­cui­tis di­džiau­sią sa­vo gy­ve­ni­mo da­lį pra­lei­do mo­ky­da­mas vai­kus Šiau­lių dai­lės mo­kyk­lo­je, do­cen­tas P. Rakš­ti­kas il­gai dir­bo Šiau­lių uni­ver­si­te­te, da­bar dai­lės pe­da­go­gu dir­ba Šiau­lių ra­jo­no Kur­šė­nų me­no mo­kyk­lo­je.

„Mes vi­si tar­si ply­tos – iš vie­nų mo­kai­si, ki­tus mo­kai, iš to ir sta­to­me kul­tū­rą“, – pa­ro­dos ati­da­ry­me sa­kė P. Rakš­ti­kas.

Me­no­ty­ri­nin­kas Vir­gi­ni­jus Kin­či­nai­tis, pri­sta­ty­da­mas pa­ro­dą kal­bė­jo, jog kul­tū­ro­je nuo­la­tos vyks­ta po­ky­čiai: su­spin­di ir nu­ty­la, o kai ku­rie kū­rė­jai vi­sai iš­nyks­ta iš kū­ry­bos lau­ko.

„Ta­čiau Si­gi­tui Pran­cui­čiui ir Pet­rui Rakš­ti­kui bū­din­gas kū­ry­bi­nis sta­bi­lu­mas. Nie­ka­da ne­bu­vo jų ty­lių ir il­gų ato­slū­gių. Jie kaip gar­ve­žiai stū­mė nau­jau­sias idė­jas, iš­raiš­kos prie­mo­nes ir tur­ti­no mies­tą me­no kū­ri­niais, sa­vo bu­vi­mu, įžval­go­mis, gy­ve­ni­miš­ka po­zi­ci­ja, lai­ky­se­na“, – sa­kė me­no­ty­ri­nin­kas V. Kin­či­nai­tis.

Jis pri­mi­nė, kad to­kie kū­rė­jai yra mies­to, jo kū­ry­bi­nės erd­vės iš­skir­ti­nu­mas ir įvy­kis, nes net ir tarp dau­gy­bės už­sie­nio au­to­rių, ku­rie pri­sta­to sa­vo dar­bus, S. Pran­cui­tis ir P. Rakš­ti­kas yra ko­ri­fė­jai.

Abiem au­to­riams, pa­sak V. Kin­či­nai­čio, bū­din­gas ne­nus­pė­ja­mu­mas, kū­ry­bi­nis ak­ty­vu­mas yra mies­to tur­tas, įkve­pian­tis ki­tus kū­rė­jus, for­muo­jan­tis Šiau­lių dai­lės pa­veiks­lą ir is­to­ri­ją.

„Pa­gal šiuos abu me­ni­nin­kus ga­li­ma spręs­ti, kas yra kū­ry­biš­ku­mas, gro­žis, har­mo­ni­ja. Kaip su­ku­ria­ma har­mo­ni­ja tarp dau­gy­bės mus su­pan­čio chao­so. Bet tik duok S. Pran­cui­čiui „pra­si­suk­ti“ ta­me chao­se, jis iš jo su­ku­ria me­ną, trans­for­muo­ja chao­są į kū­ry­bą“, – sa­kė V. Kin­či­nai­tis.

Pris­ta­ty­da­mas P. Rakš­ti­ko dar­bus, ypač fo­tog­ra­fi­jas, me­no­ty­ri­nin­kas pa­brė­žė ypa­tin­gą au­to­riaus „pa­sta­bu­mą ir mei­lę de­ta­lėms, spal­vų niuan­sams, nu­švi­tu­sia har­mo­ni­ja pa­čio­je ba­na­liau­sio­je kas­die­ny­bė­je“.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

Dai­li­nin­kas Si­gi­tas Pran­cui­tis ju­bi­lie­ji­nė­je pa­ro­do­je prie sa­vo kur­tų asamb­lia­žų.

Pet­ras Rakš­ti­kas ju­bi­lie­jų šven­čia pri­sta­ty­da­mas nau­jau­sius ke­ra­mi­kos dar­bus, pie­ši­nius ir fo­tog­ra­fi­jas.